- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-35-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00421-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- E. Č.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1686-1081/2023 pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei A. V. dėl išlaikymo iš buvusios sutuoktinės priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. V., kuriuo prašė pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3930-853/2022 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punktą ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 150 Eur išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
2. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). 2020 m. pradžioje ieškovas sunkiai susirgo, jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ilgą laiką taikytas gydymas, tačiau, būklei negerėjant, ieškovui 2022 m. sausio 17 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų bazinis darbingumo lygis. Medicininiuose dokumentuose nurodoma, jog E. Č. dėl savo sveikatos būklės negali dirbti darbo, susijusio su krovinio, kurio svoris daugiau kaip 15 kg, kėlimu bei su priverstiniais liemens palenkimais, taip pat dirbti darbus aukštyje virš 1,3 m, dirbti su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastūma, t. y. ieškovas neteko galimybės dirbti jokio fizinio darbo. Tačiau specialaus išsilavinimo, pagal kurį galėtų dirbti su nustatytais ribojimais, jis neturi. Ieškovui iki 2022 metų pabaigos buvo paskirta nedarbo draudimo išmoka ir 137,33 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, t. y. ieškovas tapo finansiškai priklausomas nuo savo sutuoktinės. Kadangi dėl sunkios sveikatos būklės ieškovas turėjo dažnai lankytis pas gydytojus, laikytis specialios dietos, namuose nepajėgė atlikti įvairių sunkesnių buitinių darbų, jam buvo būtina sutuoktinės tiek fizinė, moralinė, tiek finansinė pagalba ir parama, tačiau atsakovė suskubo inicijuoti jų santuokos nutraukimą. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3930-853/2022 patvirtinus tarp šalių sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka. Nors sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas ir patvirtino, kad išlaikymo sau neprašo, ir kad neegzistuoja jokios aplinkybės, dėl kurių toks išlaikymas jam priklausytų (nes buvo įsitikinęs, jog atsakovė jam padės), ieškovas naudojasi savo teise kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, kadangi aplinkybės pasikeitė iš esmės – atsakovė nesilaikė savo pažado jam padėti teikti paramą, ieškovas išlieka nedarbingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3930-853/2022 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punktą ir priteisė ieškovui E. Č. išlaikymą iš buvusios sutuoktinės A. V. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 23 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovės A. V. 27 Eur žyminio mokesčio ir 271,35 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.
4. Teismas iš į bylą pateiktų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų nustatė, kad ieškovas E. Č. nuo 2022 m. sausio 16 d. yra pripažintas iš dalies darbingu, jam nustatytas 55 procentų darbingumas. Medicininiai dokumentai, duomenys apie ieškovo darbovietes ir išduotus nedarbingumus patvirtina, kad ieškovas, nors ir buvo įsidarbinęs, dėl sveikatos sutrikimų paūmėjimo ir dėl to išduoto nedarbingumo pažymėjimo darbovietėje praktiškai nedirbo ir buvo paprašytas nutraukti darbo santykius jam prašant, vėliau dėl pasikartojančių sveikatos sutrikimų paūmėjimų neturėjo galimybės įsidarbinti ir dirbti, nes per penkis paskutinius mėnesius daugiau kaip tris mėnesius buvo nedarbingume. Atsižvelgdamas į tai, taip pat įvertinęs darbo sąlygas, kuriomis ieškovas gali dirbti, teismas darė išvadą, kad ieškovo galimybės įsidarbinti ir išlaikyti darbo vietą dėl jam nustatyto nedarbingumo ir pasikartojančių sveikatos sutrikimų yra ribotos. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti ir teismo ištirti įrodymai taip pat patvirtina, jog ieškovo turtinė padėtis, lyginant su santuokos nutraukimo momentu, yra ne tik nepagerėjusi, bet ir pablogėjusi, nes ieškovui nebemokama nedarbo draudimo išmoka (apie 223 Eur), kuri sudarė ženklią ieškovo pajamų dalį. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovo pajamos šiuo metu, atskaičius išlaikymą nepilnamečiui vaikui, sudaro apie 190 - 200 Eur, turto, kurį realizavęs ieškovas galėtų gauti pajamų savo išlaikymui, ieškovas neturi, teismas darė išvadą, jog ieškovo gaunamos pajamos nėra pakankamos save išlaikyti, todėl jis turi teisę į išlaikymą.
5. Teismas vertino, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, nors ir turi ribotas galimybes įsidarbinti ir išsaugoti darbo vietą, nėra visiškai nedarbingas, yra jauno amžiaus ir tam tikro pobūdžio darbus galėtų dirbti, taip pat įvertinęs tai, kad didžioji dalis ieškovo gydymo išlaidų ir medikamentų yra kompensuojama valstybės lėšomis, šalių santuoka truko nepilnai ketverius metus, yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir mažinti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo sumą bei priteisti jam iš atsakovės išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė A. V. prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo E. Č. atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos: 2022 m. gruodžio 28 d. protokolą-pareiškimą, pažymą apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, medicininį pažymėjimą, gimimo liudijimą, 2022 m. kovo 22 d. Telšių apylinkės teismo nutartį, kredito grąžinimo grafiką, pažymą apie darbo užmokestį, vaiko situacijos vertinimo anketą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam išlaikymą argumentuodamas aplinkybių pasikeitimu nutraukus santuoką. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino šias aplinkybes ir ieškinį iš dalies tenkino, t. y. teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo metu ieškovui jau buvo nustatytas 55 procentų bazinis darbingumo lygis. Priimant skundžiamą teismo sprendimą šis ieškovo darbingumo lygis išliko nepakitęs. Tai reiškia, kad ieškovas, tiek nutraukiant santuoką, tiek ir šiuo metu, turi tas pačias galimybes pagal savo sveikatos būklę ieškoti darbo, o tuo pačiu ir papildomų pajamų. Tuo labiau, kad šis darbingumo lygis jam yra nustatytas terminuotai, tik iki 2024 m. sausio 10 d. Išvadoje pažymėta, kad ieškovas negali dirbti tik tam tikro fizinio darbo, tačiau jo darbingumas visiškai nėra apribotas. Tiek santuokos nutraukimo metu, tiek ir šiuo metu ieškovui yra nustatytas tas pats darbingumo lygis, dėl ko situacija negali būti laikoma pakitusia.
6.2. Ieškovas nebuvo ir nėra pavyzdingas tėvas savo vaikui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovo vaiko išlaikymui skirtos išmokos tam tikrais laikotarpiais buvo ir yra priverstinai išskaitomos iš ieškovo pajamų, tačiau, nepaisant to, šiuo metu vis tiek yra susidariusi didžiulė skola. Šis faktas ieškovą charakterizuoja kaip nesirūpinantį savo vaiku, to nedariusį ir anksčiau. Jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs savo, kaip tėvo, pareigas, šiuo metu jis neturėtų išlaikymo įsiskolinimo, kas taip pat pagerintų jo materialinę padėtį. Ieškovas savo kaltais veiksmais susikūrė tokią situaciją, kurioje yra šiuo metu. Be to, ieškovas nepateikė į bylą konkrečių įrodymų, būtent kas, kokie asmenys jam teikia materialinę paramą, kokiomis sumomis tai daro.
6.3. Nagrinėjamoje situacijoje turėjo būti įvertinta tai, kad atsakovės materialinė padėtis yra labai sunki. Nors teismas, priimdamas sprendimą, nustatė, kad atsakovės vardu yra registruotos dvi nebrangios transporto priemonės, iš kurių viena vis dar naudojasi pats ieškovas, o nekilnojamojo turto ji neturi, tačiau liko neįvertinta tai, kad atsakovė pati turi sveikatos problemų, dėl kurių dažnai būna nedarbinga. Atsakovei nustatyta (duomenys neskelbtini), kitos ligos. Be to, atsakovė turi nepilnametį vaiką – A. J., kuriam kas mėnesį turi pareigą mokėti bent po 180 Eur iki vaiko pilnametystės. Kadangi ieškovas elgėsi su atsakove ir jos sūnumi agresyviai, vartojo smurtą, dėl to su vaiko tėvu sutarė, kad sūnui saugiau ir geriau bus gyventi su jo biologiniu tėvu. Pareiga mokėti nepilnamečiui vaikui išlaikymą yra prioritetinė lyginant su išlaikymu buvusiam sutuoktiniui.
6.4. Atsakovė turi kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui UAB SB lizingas, kurio tinkamam įvykdymui kas mėnesį privalo sumokėti po 251,32 Eur. Ši paskola buvo panaudota sveikatos poreikių tenkinimui, gydymuisi, gyvenamojo būsto einamajam remontui atlikti, taip pat kitiems būtiniausiems reikalams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra praktiškai minimalus, todėl be jau nurodytų būtinųjų išlaidų mokant dar išlaikymą ir savo buvusiam sutuoktiniui, atsakovė nebeturės finansinių išteklių netgi būtinoms išlaidoms.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovo sveikatos būklė šiai dienai nėra pasikeitusi, jis ir toliau negali dirbti sunkiai atliekamų darbų, t.y. darbų, kurie susiję su svorių, didesnių kaip 15 kg, kėlimu, liemens sukinėjimu, darbais aukštyje.
7.2. Po santuokos nutraukimo ieškovas du kartus važiavo į ligoninę dėl kasos operacijos, tačiau ji buvo atidėta. Konsultuojantis su gydytojais, jie nieko gero ieškovo sveikatos būklei nežada ir akcentuoja, kad liga progresuoja.
7.3. Po santuokos nutraukimo ieškovo pajamos liko tokios pat, o sveikatos palaikymui jis išleidžia vis daugiau, tebėra išlaikymo skola sūnui.
7.4. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas pagrįstai ir teisėtai. Teismas pagrįstai įvertino ieškovo sveikatos būklę, atsižvelgė ir į tai, kad buvusiai sutuoktinei santuokos nutraukimo metu jis be jokios kompensacijos perleido dvi transporto priemones, turi skolų, gauna mažas pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
9. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu prašo priimti naujus įrodymus: 2022 m. gruodžio 28 d. protokolą-pareiškimą, pažymą apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, medicininį pažymėjimą, gimimo liudijimą, 2022 m. kovo 22 d. Telšių apylinkės teismo nutartį, kredito grąžinimo grafiką, pažymą apie darbo užmokestį, vaiko situacijos vertinimo anketą. Nurodė, kad pridedami rašytiniai įrodymai turi esminę reikšmę šioje civilinėje byloje ir tai neužvilkintų bylos nagrinėjimo.
10. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).
11. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
12. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė motyvų, kodėl su apeliaciniu skundu įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Kartu pažymėtina, kad remiantis rungimosi ir dispozityvumo principais, pareiga laiku ir tinkamai įvardinti savo procesinę poziciją ir laiku pateikti įrodymus šiai pozicijai pagrįsti tenka šalims (CPK 12, 13, 178 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nepalankią bylos baigtį gali nulemti ir proceso dalyvio procesinis elgesys, kuomet laiku neteikiami teismo sprendimui įtakos galintys turėti įrodymai, dėl ko jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Be to, apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai. Būtent dėl šios priežasties apeliaciniame procese yra įtvirtintas ribojimas teikti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės teikiamus įrodymus.
Dėl ginčo esmės
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.53 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas; sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą; iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
15. Pagal CK 3.59 straipsnį, teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
16. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.
17. CK 3.72 straipsnyje, reglamentuojančiame buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius, nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tačiau įstatyme (CK 3.53 straipsnio 3 dalis) tiesiogiai nurodant reikalavimą santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kuri bus pateikta teismui patvirtinti, pasisakyti dėl sutuoktino išlaikymo po santuokos nutraukimo, šalys yra laisvos susitarti šiuo klausimu tiek, kiek toks susitarimas neprieštaraus viešajai tvarkai ir nepažeis sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, turi patikrinti, ar sutarties sąlygos yra teisėtos, ar neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių turtinių interesų. Nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas sutarties turinį įtraukia į sprendimą.
18. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti aiškinama plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-474/2006, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).
19. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, turi įvertinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, kokią įtaką esminis aplinkybių pasikeitimas turi sutarties sąlygoms, ar sudaro pagrindą (būtinybę) jas keisti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali būti sutuoktinių nuspręsta dėl įvairių teisių ir pareigų. Galimybė keisti sutarties sąlygas, kaip išimtinė teismo sprendimu patvirtintų teisinių santykių pakeitimo priemonė, sietina ir su tuo, į kokio pobūdžio teisinius santykius siekiama intervuoti remiantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi. Kaip jau minėta aukščiau, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad gali būti keičiama sutarties dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant, dėl išlaikymo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams nustatymo, t. y. trunkamieji teisiniai santykiai. Šiuo aspektu taip pat atkeiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į CPK 279 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios numato, kad jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios. Iš esmės analogiška norma įtvirtinta ir CK 3.72 straipsnio 11 dalyje, kuri numato, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Taigi, įvertinus nurodytas įstatymų nuostatas, aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad iš esmės pasikeitusios aplinkybės gali būti aktualios (lemti išlaikymo peržiūrėjimą) tik tuo atveju, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tačiau nėra aktualios, jeigu išlaikymas nebuvo priteistas.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo E. Č. ir atsakovės A. V. (buv. Č.) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3930-853/2022 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.1. punktą šalys susitarė, jog išlaikymo sau, kaip sutuoktiniai, neprašo nei viena iš šalių, taip pat pareiškė, kad šios sutarties pasirašymo metu neegzistuoja jokios aplinkybės, dėl kurių toks išlaikymas bet kuriai iš šalių priklausytų. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. Č. dalyvavo žodiniame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-3930-853/2022 pagal sutuoktinių A. Č. ir E. Č. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo posėdžio metu ieškovas E. Č. nurodė, kad santuokos metu įgyto turto padalijimo ir vienas kito išlaikymo klausimus yra išsprendę sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią prašo patvirtinti. Pažymėjo, jog yra neįgalus, tačiau išlaikymo iš savo sutuoktinės nereikalauja. Taigi, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, kaip ir kitų santuokos nutraukimo padarinių, klausimas buvo išspręstas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3930-853/2022.
21. Kaip nustatyta iš aukščiau aptartų aplinkybių, šalys sutarė, jog po santuokos nutraukimo šalys viena kitai išlaikymo neteikia, į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių neįtraukė jokių išimčių, kuomet šalys įgytų teisę reikalauti vienas iš kito išlaikymo. Išimčių nenumatyta ir 2022 m. rugpjūčio 21 d. teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, CPK 385 straipsniu, kasacinio teismo praktika, konstatuoja, jog įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1. punkto sąlyga, kuria šalys susitarė, jog išlaikymo sau, kaip sutuoktiniai, neprašo nei viena iš šalių, taip pat pareiškė, kad šios sutarties pasirašymo metu neegzistuoja jokios aplinkybės, dėl kurių toks išlaikymas bet kuriai iš šalių priklausytų, iš esmės turi res judicata galią ir sutarties šalims yra privaloma. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai, susiję tik su nepilnamečių vaikų interesais (pvz., dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, bendravimo tvarkos nustatymo) yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
22. Kita vertus, net ir vertinant ieškovo galimybę keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, kaip jau minėta, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo turi būti konstatuotas esminis aplinkybių pasikeitimas. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą iš buvusios sutuoktinės galėtų būti tenkinamas, jei ieškovas įrodytų egzistuojant aplinkybes, kurios būtų esmingai pasikeitusios nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, įsiteisėjimo momento, kurios liudytų apie pablogėjusias jo galimybes užtikrinti savo teisėtus interesus. Šiuo aspektu, kaip pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek santuokos nutraukimo metu, tiek ir šiuo metu ieškovui yra nustatytas tas pats darbingumo lygis, dėl ko situacija negali būti laikoma pakitusia. Dar daugiau, svarbu atkreipti dėmesį, kad ieškovas savo ieškinį iš esmės grindė tuo, jog sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas patvirtino, kad išlaikymo sau neprašo, ir kad neegzistuoja jokios aplinkybės, dėl kurių toks išlaikymas jam priklausytų, nes buvo įsitikinęs, jog atsakovė jam padės, tačiau po santuokos nutraukimo atsakovė nesilaikė savo pažado jam teikti paramą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo deklaratyvaus pobūdžio nurodyta aplinkybė, kad atsakovė nesilaikė savo žodinio pažado jam padėti teikti paramą, nelaikytina esminių aplinkybių pasikeitimu ir nepaneigia įsiteisėjusio Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo teisinės galios ir bylos šalių pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, neteisingai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
25. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei A. V. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškovo ieškinį atsakovė nepateikė ir į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko. Taigi, byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
26. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
27. I. E. Č. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje byloje pagal 2023 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 405 Eur. Taigi, šiuo atveju atmetus ieškovo ieškinį, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 28 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 428 Eur. Apeliacinį skundą tenkinus, iš ieškovo atsakovei priteisiamos 428 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nusprendžia:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. Č. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 428 Eur (keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.