Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei A. V. dėl išlaikymo iš buvusios sutuoktinės priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas E. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. V., kuriuo prašė pakeisti 2022 m. rugpjūčio 1 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3930-853/2022 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punktą ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 150,00 Eur išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo posėdžio metu ieškovas E. Č. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nutraukiant santuoką su ieškove jis gaudavo invalidumo išmoką – virš 200 Eur. Šiuo metu į rankas gauna 153 Eur invalidumo ir 36 Eur vienišo asmens išmoką. Jo sveikatos būklė nutraukiant santuoką buvo nekokia, šiuo metu jo sveikatos būklė prastesnė. Po santuokos nutraukimo atsakovė jam jokio išlaikymo neteikė, tik du mėnesius po santuokos nutraukimo mokėjo už internetą ir telefoną. Santuokos metu įgijo du automobilius, kurie po santuokos nutraukimo atiteko atsakovei. Už automobilius jokios kompensacijos negavo. Kompensacijos sutiko negauti, kadangi atsakovė jį patikino, jog jam padės finansiškai. Jis savo vardu nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neįgijo. Turi vieną sūnų, kuriam yra priteistas ir išieškomas išlaikymas. Kitų kreditorių ar skolų neturi. Jo turimais duomenimis, atsakovės sveikatos būklė yra gera. Minimali suma, kuria atsakovė turėtų prisidėti prie jo išlaikymo yra 100 Eur. Nežino, ar atsakovė turi nekilnojamojo turto. Jis gyvena tėvams priklausančiame kolektyviniame sodo namelyje, sklypo dydis – 9 arai. Tam, kad patenkintų savo poreikius, pinigus skolinasi iš tėvų. Jam yra paskirti vaistai nuo diabeto ir kraujo spaudimo, kurie yra kompensuojami valstybės. Į Klaipėdą pas gydytojus vyksta kas du mėnesius. Šiuo metu nedarbingume yra 45 dienas.

Teismo posėdžio metu ieškovo E. Č. atstovė advokatė Rita Lankutienė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu ieškovo duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovo E. Č. ir atsakovės A. V. (buv. Č.) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o 2022 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3930-853/2022 jų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.1. punktą šalys susitarė, jog išlaikymo sau, kaip sutuoktiniai, neprašo nei viena iš šalių, taip pat pareiškė, kad šios sutarties pasirašymo metu neegzistuoja jokios aplinkybės, dėl kurių toks išlaikymas bet kuriai iš šalių priklausytų.

Taip pat nustatyta, kad ieškovui E. Č. 2020 m. pradžioje, dar šalims gyvenant santuokoje, buvo diagnozuotas lėtinis dismetabolis pankreatitas, kasos pseudocista, II tipo cukrinis diabetas bei kitos ligos, dėl kurių 2022 m. sausio 18 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-160 E. Č. nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2023 m. sausio 16 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. 2023 m. sausio 18 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-429, E. Č. nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2024 m. sausio 10 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. 2023 m. sausio 18 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus išvadoje „Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-77, nurodyta, jog E. Č. negali dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg.; dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m., dirbti su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastūma.

Iš Sodros duomenų bazės išrašo, pateiktų medicininių dokumentų ir pažymos apie ieškovui išduotus nedarbingumo pažymėjimus matyti, kad ieškovas nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. sausio 31 d. buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tuo laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. sausio 27 d. buvo nedarbingume, todėl kaip paaiškino teismo posėdžio metu darbdavio buvo paprašytas išeiti savo noru. Laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. birželio 2 d. ieškovas buvo gydomas Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikoje dėl supūliavusios pseudocistos, atliktas drenavimas. Dėl šio sveikatos sutrikimo ieškovui buvo išduotas nedarbingumas nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. birželio 8 d., vėliau pratęstas iki 2023 m. liepos 7 d. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas vėl buvo gydomas Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikoje dėl supūliavusios pseudocistos, bandyta 2 kartus atlikti kasos pseudocistos drenavimą, tačiau dėl kraujavimo iš skrandžio gleivinės, nuo tolimesnių veiksmų susilaikyta, tęstas konservatyvus gydymas. Dėl šio sveikatos sutrikimo ieškovui buvo išduotas nedarbingumas nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., vėliau pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 22 d.

Iš į bylą pateiktos 2023 m. sausio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas sumas Nr. KA_PZ1E-643, matyti, jog E. Č. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. mokėta nedarbo draudimo išmoka – apie 223 Eur, netekto darbingumo pensija – 196,18 Eur, vienišo asmens išmoka – 32,00 Eur. Iš ieškovui mokamos netekto darbingumo pensijos kas mėnesį buvo atskaičiuojama 58,85 Eur išlaikymo išieškojimui. Taigi bendra ieškovo pajamų suma per mėnesį nutraukiant santuoką sudarė 392,33 Eur. Iš Sodros duomenų bazės išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, kad šiuo metu ieškovui mokama 219,18 Eur netekto darbingumo pensija ir 39,30 Eur vienišo asmens išmoka, iš viso 258,48 Eur. Iš šios sumos taip pat atskaitomas išlaikymas ieškovo nepilnamečiui vaikui pagal 2017 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4782-1031/2017, kuria patvirtinta pareiškėjų E. Č. ir M. Č. taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui – po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Pagal antstolio Svajūno Degimo raštą dėl informacijos pateikimo ieškovo E. Č. išlaikymo skola 2023 m. vasario 13 d. sudarė 8565 Eur. Taigi bendra ieškovo pajamų suma per mėnesį šiuo metu sudaro, kaip ir nurodė ieškovas teismo posėdžio metu, apie 190-200 Eur.

Ieškovo paskaičiavimu kas mėnesį jis išleidžia maždaug 300-350 Eur, iš kurių apie 150 Eur skiria maistui, apie 100 Eur reikalinga malkoms, kuriomis šildomas sodo namelis, kuriame jis gyvena, ir elektrai apmokėti, vandenį naudoja iš šulinio; apie 50 Eur reikalinga nuvykti pas gydytojus; apie 50 Eur vaistams, kurie nėra kompensuojami; dar 50 Eur reikėtų drabužiams, avalynei, higienos ir buities prekėms įsigyti.

VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad E. Č. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, pagal VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis nustatyta, jog E. Č. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių. Iš ieškovo paaiškinimų taip pat nustatyta, kad jis šiuo metu gyvena jo tėvams priklausančiame kolektyvinio sodo namelyje, kreditorinių įsipareigojimų, išskyrus jau aptartą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, neturi.

Atsakovė A. V. atsiliepimo į ieškinį ir duomenų apie savo turtinę padėtį teismui neteikė, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrino viešus registrus ir nustatė, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi; jos vardu yra registruota transporto priemonė Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią nutraukiant santuoką šalys buvo įvertinusios 200 Eur; atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinės pajamos kas mėnesį, atskaičius mokesčius, sudaro apie 690-700 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.72 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Šis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 str. straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Tokiu atveju kitas sutuoktinis, nesutikdamas mokėti išlaikymą, turi tą prezumpciją paneigti.

CK 3.72 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų matyti, kad ieškovas E. Č. nuo 2022 m. sausio 16 d. yra pripažintas iš dalies darbingu, jam nustatytas 55 proc. darbingumas. Medicininiai dokumentai, duomenys apie ieškovo darbovietes ir išduotus nedarbingumus patvirtina, kad ieškovas nors ir buvo įsidarbinęs, dėl sveikatos sutrikimų paūmėjimo ir dėl to išduoto nedarbingumo pažymėjimo darbovietėje praktiškai nedirbo ir buvo paprašytas nutraukti darbo santykius jam prašant, vėliau dėl pasikartojančių sveikatos sutrikimų paūmėjimų neturėjo galimybės įsidarbinti ir dirbti, nes per penkis paskutinius mėnesius, daugiau kaip tris mėnesius buvo nedarbingume. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus darbo sąlygas, kuriomis ieškovas gali dirbti, darytina išvada, kad ieškovo galimybės įsidarbinti ir išlaikyti darbo vietą dėl jam nustatyto nedarbingumo ir pasikartojančių sveikatos sutrikimų yra ribotos. Į bylą pateikti ir teismo ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis, lyginant su santuokos nutraukimo momentu, yra ne tik nepagerėjusi, bet ir pablogėjusi, nes ieškovui nebemokama nedarbo draudimo išmoka (apie 223 Eur), kuri sudarė ženklią ieškovo pajamų dalį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovo pajamos šiuo metu, atskaičius išlaikymą nepilnamečiui vaikui, sudaro apie 190 - 200 Eur, turto, kurį realizavęs ieškovas galėtų gauti pajamų savo išlaikymui, ieškovas neturi, darytina išvada, kad ieškovo gaunamos pajamos nėra pakankamos save išlaikyti, todėl jis turi teisę į išlaikymą.

Sprendžiant dėl atsakovės galimybių teikti išlaikymą buvusiam sutuoktiniui, vertintini anksčiau aptarti duomenys apie atsakovės turtinę padėtį, t. y. atsakovė nekilnojamojo turto neturi, turi vieną transporto priemonę, kurios dalyvavimas eisme draudžiamas, yra dirbanti ir gauna vidutiniškai 700 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, duomenų apie kitus atsakovės išlaikytinius, jos sveikatos sutrikimus ar nedarbingumą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovo ir ji turi galimybę teikti išlaikymą.

Vis dėl to teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nors ir turi ribotas galimybes įsidarbinti ir išsaugoti darbo vietą, nėra visiškai nedarbingas, yra jauno amžiaus ir tam tikro pobūdžio darbus galėtų dirbti, taip pat įvertinęs tai, kad didžioji dalis ieškovo gydymo išlaidų ir medikamentų yra kompensuojama valstybės lėšomis, šalių santuoka truko nepilnai ketverius metus, yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir mažinti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo sumą bei priteisti jam iš atsakovės išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 23 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išaiškintina šalims, kad iš esmės pasikeitus CK 3.72 straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas E. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai sudaro 27 Eur (100 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.), todėl iš atsakovės priteistina 27 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Valstybės išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje byloje pagal 2023 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. APD-2023-13825 sudaro 405,00 Eur. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 67 proc., todėl iš atsakovės priteistina 271,35 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2022 m. rugpjūčio 1 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3930-853/2022 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punktą ir priteisti ieškovui E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš buvusios sutuoktinės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 23 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 271,35 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 35 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Išaiškinti šalims, kad esmės pasikeitus CK 3.72 straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.