Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1656-592/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valdjusta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JCDecaux Lietuva“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Valdjusta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos Statybos darbų rangos sutarties pagrindu priteisimo ir nuostolių, kuriuos patyrė atsakovas, šalindamas darbų trūkumus, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Atsakovas apeliacini skundu prašo priimti priešingą sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015 m. birželio 23 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Statybos darbų rangos sutartį ir Sutarties priedą Nr. 1 – Susitarimą dėl visuomeninio transporto laukimo paviljonų Didlaukio bei Ulonų gatvėse statybos rangos darbų atlikimo, kuria susitarė, kad ieškovė atliks visuomeninio transporto laukimo paviljonų, įskaitant ginčo paviljonus Jono Galvydžio stotelėje Ulonų gatvėje ir Ulonų gatvėje Vilniaus mieste. Statybos rangos darbus ieškovė turėjo atlikti iki 2015 m. liepos 29 d., o atsakovė ieškovei už tinkamai atliktus paviljonų statybos rangos darbus įsipareigojo sumokėti 5 288,73 Eur (be PVM). 2016 m. balandžio 25 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą SERIJA VALD Nr. 0000139 3 365,73 Eur sumai be PVM už visuomeninio transporto laukimo paviljono J. Galvydžio stotelėje Ulonų gatvėje ir paviljono Ulonų gatvėje Vilniaus mieste įrengimą, taip pat 2016 m. balandžio mėnesio atliktų darbų aktus, kurie, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal turinį atitinka atsakovei elektroniniu būdu siųstus atliktų darbų aktus už 2015 metų rugpjūčio mėnesį. Byloje nėra ginčo, kad trečiojo sutartyje sulygto paviljono, kuris turėjo būti įrengtas Didlaukio gatvėje, ieškovė neįrengė.Atsakovė įrodinėja, jog nepasirašė ieškovės atsiųstų atliktų darbų priėmimo perdavimo aktų, kadangi pastebėjo, jog darbai atlikti su trūkumais. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 8 d. raštu kreipėsi į ieškovę dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo, prašydama iki 2015 m. rugsėjo 18 d. ištaisyti darbų trūkumus. Tačiau, pasak atsakovės, ieškovė nurodytų darbų trūkumų neištaisė. Ieškovė gi tvirtina, jog atsakovės nurodytus trūkumus pašalino, tačiau negalėjo atliktų darbų priduoti, nes negalėjo susiekti su atsakovės atsakingu asmeniu – techniniu prižiūrėtoju.Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog pati atsakovė neneigia, jog ieškovė sutartyje numatytus darbus, išskyrus trečiąjį paviljoną, dėl kurio nėra ginčo, atliko, nors ir nesutinka, jog šie darbai buvo atlikti kokybiškai ir buvo tinkami naudoti pagal paskirtį. Rangos sutartis yra atlygintinė sutartis. Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartinių santykių turinį sudarančios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas: rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2009; kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi vieningos pozicijos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taigi pagal CK 6.662, 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).Nors Rangos sutartyje šalys susitarė, jog Statybos rangos darbus ieškovė atliks nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 29 d., tačiau faktiškai darbus ieškovė atliko rugpjūčio mėnesį ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu paštu atsiuntė atsakovei atliktų darbų aktus. 2015 m. rugsėjo 8 d. atsakovė nurodė atliktų darbų trūkumus. Atsakovė dėl darbų atlikimo terminų ieškovei pretenzijų nereiškė, taigi CK 6.652 straipsnio 4 dalimi, kaip atsisakymu priimti ieškovės atliktus darbus šioje byloje nesiremia. Atsakovė atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus, nurodydama, jog šie buvo atlikti nekokybiškai. Atliktų darbų neatitikimus ir trūkumus atsakovė nurodė 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte: 1) ,,Jono Galvydžio“ st., Ulonų g., link centro – konstrukcija neturi taisyklingos geometrijos. Kiekvienas stovas (vitrina / stovas su 6 stiklu) neturi bendros ašies X ir Y atžvilgiu. Viešojo transporto laukimo paviljono stogas yra pasviręs, dėl ko vanduo kaupsis ant stogo ir lašės ant žmonių, o ne nutekės per specialius latakus. Stogas yra pažeistas – labai subraižytas. Viršutiniame stiklo laikiklyje yra prigręžta daug nereikalingų skylių. Po žeme paklotas netinkamas elektros maitinimo kabelis, kuris naudojamas uždaroms patalpoms, o ne lauko sąlygomis po žeme; 2) ,,Ulonų „ st., Ulonų g. link centro – konstrukcija neturi taisyklingos geometrijos. Kiekvienas stovas (vitrina / stovas su 6 stiklu) neturi bendros ašies X ir Y atžvilgiu. Nesutampa atstumai tarp stovų centrų. Netinkamai įrengtas pamatas (užbetonuoti stovai). Po žeme paklotas netinkamas elektros maitinimo kabelis, kuris naudojamas uždaroms patalpoms, o ne lauko sąlygomis po žeme. Kadangi, pasak atsakovės, ieškovė nepašalino nurodytų darbų trūkumų, ši atsisakė pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktus ir apmokėti ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą 3 365,73 Eur be PVM sumai. Ieškovė gi įrodinėja, jog atsakovės nurodytus trūkumus šalino, tačiau atsakovė vengė darbus priimti.Minėta, jog atsakovė šioje byloje taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės nuostolius, kuriuos patyrė šalindama ieškovės netinkamai atliktų darbų trūkumus.Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė negali pasirinkti dviejų savarankiškų pažeistų teisių gynybos būdų, nes jie dubliuojasi, o būtent, ieškovė negali tuo pat metu ir nemokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus ir tuo pat reikalauti atlyginti nuostolius, dėl netinkamo sutarties įvykdymo, pasamdžius naują rangovą, kuris šalino ieškovės atliktų darbų trūkumus. Taigi, ieškovei pasirinkus reikšti savarankišką reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės skolą už faktiškai atliktus darbus, yra pagrįsta ir teisėta, ir jos naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į aplinkybę, jog atsakovas, nors ir nepasirašė darbų priėmimo perdavimo akto, tačiau pradėjo faktiškai naudoti ieškovės įrengtus visuomeninio transporto laukimo paviljonus Ulonų gatvėje, kas rodo, jog atsakovė faktiškai priėmė ieškovės atliktus darbus, todėl privalo už juos sumokėti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2015 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015, išaiškinęs, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu.Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus, nors atsakovė įrodė, kad ieškovė rangos darbus atliko nekokybiškai, dėl ko kilo poreikis šalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus, taigi atsakovė turi teisę į nuostolių atlyginimą. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbus aptariama CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, sumažinti darbų kainą, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Minėta, jog atsakovė, kaip savo pažeistų teisių gynybos būdą pasirinko reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

Atsakovė 2016 m. sausio 8 d. raštu kreipėsi į ieškovę, nurodydama demontuoti netinkamai pastatytus paviljonus ir nurodė, kad laikys Rangos sutartį nutrauktą nuo 2016 m. sausio 29 d. Ieškovė į šį atsakovės raštą neatsakė ir paviljonų nedemontavo, o 2016 m. balandžio 25 d. atsiuntė raštą, kuriame nurodė, jog pašalino darbų trūkumus. Kartu su šiuo raštu ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktą ir išrašytą PVM sąskaitą faktūrą su reikalavimu ją apmokėti. Atsakovės darbuotojai, nuvykę į paviljonų įrengimo vietą, foto nuotraukose užfiksavo esamą paviljonų stovį. 2016 m. gegužės 30 d. atsakovė ieškovei pareikė raštą dėl Rangos sutarties pažeidimo ir nekokybiškai atliktų darbų bei nepašalintų jų trūkumų, kuriame pakartotinai nurodė, jog ieškovė netinkamai atliko paviljonų statybos darbus, šių darbų trūkumų nepašalino per atsakovės nustatytą terminą ir šiam terminui suėjus, todėl ieškovei pažeidus sutartį, atsakovė sutartį nutraukė.

Pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalį, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

Civilinio kodekso 6.695 straipsnio 1 dalis numato, jog rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). Rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CK 6.695 straipsnio 3 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė įrodė, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai. Kaip jau buvo minėta, atliktų darbų neatitikimus ir trūkumus atsakovė nurodė 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte, trūkumai užfiksuoti foto nuotraukose, fotonuotraukos patvirtina ir kitus ieškovės atliktų darbų trūkumus, o būtent, kaip nurodo atsakovė, užbetonuoti paviljonų konstrukcijos tvirtinimo varžtai, paviljono stogas pritvirtintas kreivai prisukus varžtus, kai kurių paviljonų konstrukcijos varžtai nepriveržti, paviljono stogo elementai sujungti ne viename lygyje. Be to, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog atsakovės pateiktų įrodymų visuma, nurodytos faktinės aplinkybės ir šalių teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė paviljonų statybos darbus atliko su esminiais, pavojų žmonėms, jų sveikatai bei turtui keliančiais trūkumais: ieškovė, nesilaikydama paviljonų projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų, netinkamai įrengė paviljonų pamatus bei paviljonus pastatė kreivai, netinkamai įrengė paviljonų elektros instaliaciją bei visiškai neįrengė paviljonų įžeminimo. Didžioji dalis nurodytų paviljonų įrengimo darbų trūkumų (dėl netinkamais atstumais įbetonuotų paviljonų kojų / stovų tvirtinimo varžtų; dėl paviljonų įrengimo projektinėje dokumentacijoje nenurodytų metalinių plokštelių sumontavimo; dėl atliekant betonavimo darbus nenaudoto karkaso / formos; dėl neįrengtų paviljonų įžeminimo grotelių, dėl prispausto elektros kabelio, dėl virš po žeme nutiestų paviljonų elektros kabelių nepaklotos signalinės juostos) buvo neakivaizdūs, paslėpti ir paaiškėjo tik 2016 m. gegužės 2 d. atsakovei šalinant ieškovės darbų trūkumus (demontuojant paviljonus). Taigi ieškovei atlikus paviljonų statybos darbus su trūkumais bei jų nepašalinus, ieškovė laikoma pažeidusia Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir CK 6.663 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nepaisant atsakovės ieškovei teiktų raštų ir raginimų, ieškovė darbų trūkumų nepašalino, todėl jai kyla pareiga atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.

Atsakovė, įrodinėdama žalos dydį, nurodo, jog dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė 3 909,52 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro: 3 300 Eur be PVM dydžio išlaidos netinkamai atliktų ieškovės darbų trūkumų šalinimui, atsakovės su UAB ,,VKS Reklama“ 2016 m. balandžio 26 d. sudaryto susitarimo Dėl visuomeninio transporto lauko paviljonų statybos rangos darbų atlikimo pagrindu; 159,69 Eur neplanuotų atsakovės darbuotojų darbo sąnaudų, šalinant ieškovo atliktų darbų trūkumus, išlaidų, nes atsakovės darbuotojai turėjo dirbti, tiek fiksuojant ieškovės atliktų darbų trūkumus prieš demontuojant įrengtus paviljonus, tiek demontuojant netinkamai įrengtus paviljonus; 19,83 Eur be PVM išlaidų statybinės įrangos, naudotos šalinant ieškovo darbų trūkumus, nuomai; 270 Eur išlaidų specialaus transporto, naudoto ieškovės darbų trūkumų šalinimui, samdymui; 160 Eur be PVM išlaidų dėl statybinio laužo, kuris susidarė po ieškovės netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo, išvežimui-utilizavimui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovės priešieškinio reikalavimus tenkina iš dalies ir priteisia atsakovei iš ieškovės 3 300 Eur be PVM nuostolių atlyginimui, kuriuos ji patyrė su UAB ,,VKS Reklama“ 2016 m. balandžio 26 d. sudaryto susitarimo Dėl visuomeninio transporto lauko paviljonų statybos rangos darbų atlikimo pagrindu. Kitoje dalyje teisėjų kolegija priešieškinio reikalavimus atmeta, kadangi atsakovė neįrodė, jog jos nurodomos išlaidos buvo būtinos. Minėtu susitarimu Dėl visuomeninio transporto lauko paviljonų statybos rangos darbų atlikimo UAB ,,VKS Reklama“ įsipareigojo už 3 300 Eur be PVM, pasitelkęs savo profesionalius sugebėjimus, patirtį, žinias, vadovaudamasis užsakovo nurodymais (pavedimais) atlikti sutarties nuostatose bei jos prieduose numatytus veiksmus, o būtent, visuomeninio transporto laukimo paviljonų Jono Galvydžio st., Ulonų g. link miesto centro (Trafic) ir Ulonų st., Ulonų g., link miesto centro (Foster) montavimo darbus (Susitarimo B ir C punktai). UAB ,,VKS Reklama“ nurodytus darbus atliko ir 2016 m. gegužės 19 d. Darbų priėmimo – perdavimo aktu Nr. VKS0239 perdavė atsakovei. 2016 m. gegužės 24 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija VKSR16 Nr. 040 3 300 Eur be PVM sumai, kurią atsakovė apmokėjo 2016 m. birželio 20 d. mokėjimo per Swedbank nurodymu Nr. 226358. Kadangi visus darbus įsipareigojo atlikti UAB ,,VKS Reklama“, atsakovei nebuvo poreikio patirti papildomas išlaidas.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja ir kitos privalomosios sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti, o būtent, tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovei kilusių nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, o taip pat egzistuoja ir ieškovės kaltė, kuri, ieškovei, esant verslininke, yra preziumuojama (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija taip pat tenkina atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos 3 300 Eur sumos priteisimo, kadangi CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, jog tais atvejai, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,JCDecaux Lietuva“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Valdjusta“ 3 365,73 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 365,73 Eur sumą nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdjusta“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,JCDecaux Lietuva“ naudai 3 300 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 300 Eur sumą nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.