- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2-1097-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00769-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „SEB lizingas“
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-606-565/2011 pagal ieškovės akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,RM sprendimai“, R. Š., M. P., N. P. dėl skolos pagal lizingo ir laidavimo sutartis priteisimo, taip pat pagal atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,RM sprendimai“, R. Š. priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir lizingo sutarčių pripažinimo galiojančiomis, laidavimo sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis, lizingo sutarčių pakeitimų pripažinimo iš dalies negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi patvirtino AB „SEB lizingas“ ir atsakovų BUAB „RM sprendimai“ (nuo 2013 m. lapkričio 29 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro), R. Š., M. P. ir N. P. (toliau tekste – laiduotojai) sudarytą taikos sutartį (toliau – taikos sutartis), kuria ieškovas ir laiduotojai suderino 10 metų laikotarpiui atidėtą dalies 289 620,01 Eur skolos ir 3 procentų metinių palūkanų mokėjimo dalimis grafiką su sąlyga, kad atsakovams tinkamai įvykdžius visus mokėjimus pagal grafiką, bankas atleis laiduotojus nuo likusios nepadengtos skolos dalies mokėjimo, ir civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
2. Ieškovė AB „SEB bankas“ (2013 m. lapkričio 22 d. AB „SEB lizingas“ reorganizavimo būdu buvo prijungta prie AB SEB banko) pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš atsakovų R. Š., M. P. ir N. P. visos likusios nesumokėtos 1 227 703,65 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo skolos sumos, skaičiuotinos nuo vykdomojo rašto išdavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad atsakovai tinkamai nevykdė Taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 1 227 703,65 Eur skolos išieškojimo iš solidariųjų skolininkų R. Š., M. P. ir N. P., kitą prašymo dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pagal taikos sutarties 1 punktą atsakovai pradelsė sumokėti įmokas ieškovui, todėl vertino, kad atsakovai yra pradelsę sumokėti visą likusią nesumokėtą įsiskolinimo sumą ir ieškovė įgyja teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą visai nesumokėtai įsiskolinimo sumai pagal taikos sutartį.
5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad atsakovai pažeidė taikos sutarties 1 punkte nustatytą pareigą, nes pagal 5 punktą atsakovai ilgiau nei 130 dienų praleido mokėti įmokas pagal sutarties priede Nr. 1 nurodytą skolos ir palūkanų „Mokėjimo grafiką“. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nutarė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, t. y. 1 227 703,65 Eur skolos (1 424 614,45 Eur – 196 910,80 Eur).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas R. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį atsisakyti tenkinti ieškovės AB „SEB bankas“ prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad taikos sutartyje atsakovai turėjo visas galimybes apsvarstyti savo mokėjimo galimybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei sudarant sutartį atsakovais, kilo pareiga tinkamai ir visapusiškai pasidomėti atsakovų galimybėmis įvykdyti įsipareigojimus pagal taikos sutartį. Atsakovai nėra profesionalūs finansinių rinkų dalyviai ir negali tiksliai vertinti savo mokumo neturėdami tiek patirties kiek ieškovė.
6.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad taikos sutarties 5 punkte numatyta 4 918 908,78 litų (1 424 614,45 Eur) suma nėra reikalavimo suma, o laikytina netesybomis. Ieškovė ir atsakovai susitarė, kad atsakovai yra atleidžiami nuo 3 918 908,78 litų (1 134 994,43 Eur) skolos, nustatant sumą kaip netesybas, kurios yra neproporcingai didelės, penkis kartus viršijant taikos sutarties 1 punkte nustatytą mokėtiną sumą. Nurodo, kad taikos sutarties 5 punkte numatytų baudinių netesybų taikymas yra nepagrįstas ir teismo turi būti mažinamas, paliekant tik taikos sutarties 6 punkte numatytų netesybų (30 proc. nuo vėluojamos sumos) dydį.
6.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai, vykdydami taikos sutarties sąlygas, ieškovei yra sumokėję mažiausiai 196 910,80 Eur (daugiau nei 58 proc. visos taikos sutartimi susitartos mokėti sumos dydžio). Nežymus taikos sutarties nuostatų pažeidimas, atsižvelgiant į jau įvykdytų įsipareigojimų apimtį, negali būti pagrindas vykdomajam raštui išduoti ir tokiu būdu iš esmės pažeisti taikos sutarties šalių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė AB „SEB bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad taikos sutarties sudarymo metu ieškovė neįvertino atsakovo turtinės padėties. Ieškovė taikos sutartimi leido atsakovams sutartomis sąlygomis išvengti dalies turtinės prievolės bankui, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartoji prievolės dalis. Pažymi, kad laidavimo sutartį už UAB „RM sprendimai“ sudarė ne vienas atsakovas, o taikos sutartimi nebuvo iš atsakovo reikalaujama didesnės sumos nei banko reikalavimo teisė į pagrindinį skolininką taikos sutarties sudarymo dieną.
7.2. Atsakovas nepagrįstai kvestionuoja taikos sutarties sąlygas, kurios buvo patvirtintos įsiteisėjusia teismo nutartimi, nes to nenumato įstatymas. Atsakovas turėjo teisę nesutikti su taikos sutarties sąlygomis, o sudarius ginčyti savo paties sudarytą taikos sutartį su banku, tačiau savo teise nepasinaudojo.
7.3. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovė padidino savo reikalavimą 5 kartais nei numatyta taikos sutarties 1 punkte. Taikos sutartyje nurodyta, kad atsakovų skola yra 4 918 908,78 LTL (1 424 614,45 Eur) ir šia suma atsakovai atsako prieš ieškovę. Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad jei laiduotojai tinkamai ir laiku įvykdys sutarties 1 punkte įtvirtintą pareigą, visos reikalavimo teisės į laiduotojus likusiai skolos sumai pasibaigs, tačiau atsakovai šio sutarties punkto neįvykdė, vykdomojo rašto išdavimo dieną buvo sumokėję tik 196 910,80 Eur.
8. Atsakovai M. P. ir N. P. atsiliepimų į atsakovo R. Š. atskirąjį skundą per nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl teismo nutartimi patvirtintos ir neįvykdytos taikos sutarties dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad vykdomojo rašto išdavimas prieštarauja taikos sutarties tikslui, apsunkina apelianto finansinę padėtį. Apelianto vertinimu, teismas neteisingai aiškino taikos sutarties 5 punkto nuostatą, pagal kurią numatyta 4 918 908,78 litų (1 424 614,45 Eur) suma laikytina netesybomis. Ieškovė su apelianto pozicija nesutinka nurodydama, jog įstatymas nenumato galimybės kvestionuoti teismo nutartimi patvirtintų taikos sutarties sąlygų, su kuriomis atsakovai buvo sutikę.
12. Vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, taigi, taikos sutartis yra viena iš teisinių priemonių tokiam tikslui įgyvendinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis).
13. Nesutiktina su apeliantu, kad vykdomojo rašto išdavimas dėl taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi, savaime prieštarauja taikos sutarties esmei, tikslui. Įstatyme yra nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi, šaliai, kurios naudai priešinga šalis tinkamai nevykdo taikos sutarties įsipareigojimų, įstatymo yra numatyta teisė kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
14. Bylos duomenimis, taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad atsakovai solidariai ieškovei sumokės 1 000 000 litų (289 620,02 Eur) sumą ir 3 procentų dydžio metines palūkanas nuo minėtos sumos, dalimis per 10 metų laikotarpį taikos sutarties priede Nr. 1 „Mokėjimų grafikas“ nustatytais terminais ir tvarka. Taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad atsakovams vėluojant pagal grafiką atsiskaityti su ieškove ilgiau nei 130 kalendorinių dienų, atsakovai privalo ieškovei nedelsiant sumokėti visą tai dienai likusią skolą 4 918 908,78 litus (1 424 614,45 Eur).
15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad apeliantas ir atsakovai tinkamai nevykdė Taikos sutarties įsipareigojimų, taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šalių taikos sutarties nuostatomis, pagrįstai sprendė, jog pagal taikos sutarties 5 punktą ieškovė įgijo teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą visai nesumokėtai likusiai įsiskolinimo sumai.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, ši tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
17. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teismas pagrįstai rėmėsi būtent taikos sutarties 1, 5 punktų nuostatomis, pagal kurias atsakovams tinkamai nevykdant taikos sutartimi suderinto mokėjimo grafiko ilgiau nei 130 dienų laikotarpį, ieškovui išnyksta pareiga atleisti laiduotojus nuo likusios skolos dalies sumokėjimo ir įvertinęs tai, kad atsakovai daugiau nei 130 kalendorinių dienų vėlavo sumokėti įmokas ieškovei.
18. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neįvertino, taikos sutarties pasirašymo aplinkybių. Iš byloje esančios taikos sutarties matyti, kad visi atsakovai pasirašydami taikos sutartį patvirtino, kad sutartis visų šalių (taigi ir atsakovų) perskaityta, suprasta ir, kaip atitinkanti šalių valią, interesus bei lūkesčius, pasirašyta 6 egzemplioriais, po vieną šalims ir vienas teismui. Taigi, atsakovai patvirtino supratę ir sutikę su taikos sutarties sąlyga, įtvirtinta 5 punkte, pagal kurią atsakovams neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) įsipareigojimų sumokėti pinigines sumas ieškovei pagal taikos sutartį, ieškovė galės reikalauti atitinkamos sumos iš atsakovų, kurių bendra suma net viršija taikos sutarties 1 punkte numatytą atsakovų įsipareigojimą ieškovei. Taigi, šiuo atveju, nesant įrodymų, kad atsakovai laiku ir tinkamai įvykdė prisiimtus taikos sutartimi įsipareigojimus, nėra jokio pagrindo teigti, kad išdavus vykdomąjį raštą iš atsakovų bus išieškota didesnė nei taikos sutartyje numatyta suma, nes teismas išduoda vykdomuosius raštus pagal patvirtintas taikos sutarties sąlygas, kurias, kaip jau minėta, visi atsakovai nurodė perskaitę, supratę ir su jomis sutiko.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aktualų nagrinėjamam klausimui teisinį reguliavimą, remdamasis šalių sudarytos ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatomis, pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai sumokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą ir išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
21. Atskirojo skundo netenkinus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (2019 m. birželio 11 d. PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas serija KS Nr. 2019/004, 2019 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymas) įrodo, kad ieškovė AB „SEB bankas“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą), kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos AB „SEB bankas“ iš apelianto R. Š.
22. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „SEB bankas“, juridinio asmens kodas 112021238, naudai priteisti 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus, 00 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.