Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ir atsakovo T. U. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. patikslintą ieškinį atsakovui T. U. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui A. U. (toliau – vaikas, sūnus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 390 Eur; 4 260 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad vaikas gyvena su ieškove, atsakovas vaiko lankyti nenori ir niekada nelankė, ieškovė vaiku rūpinasi, auklėja ir pagal savo išgales materialiai išlaiko. Vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia bent 895 Eur. Už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 30 d. susidarė 4 260 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

2. Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko mokėti vaikui kas mėnesį po 290,25 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, nesutiko, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 895 Eur.

3. Išvadą duodanti institucija išvada palaikė patikslintą ieškinį visiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies: vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistas 365 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis ir 4 092,83 Eur išlaikymo įsiskolinimas bei bylinėjimosi išlaidos.

5. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, jo trumpalaikį sveikatos sutrikimą, tėvų turtinę padėtį, galimybes dirbti ir į tai, kad šalys augina dar po vieną vaiką, sprendė, kad vidutiniškai per mėnesį vaikui reikalingas išlaikymo dydis 851,98 Eur. Iš šios sumos atėmus valstybės mokamą paramos sumą nepilnamečiams vaikams – 122,50 Eur per mėnesį, iš kiekvienos šalies priteisė po 365 Eur per mėnesį išlaikymą.

6. Teismas, įvertinęs šalių finansinę padėtį už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 30 d. iki 2025 m. sausio 30 d., atsižvelgęs į tai, kad minėtu laikotarpiu išlaikymą vaikui už 5 600 Eur sumą skyrė atsakovo mama, priteisė 4 092,83 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta 96,55 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta – 3,45 proc., pagal šią proporciją paskirstė išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas laikė nepagrįstomis atsakovo patirtas išlaidas už techninio pobūdžio išlaidas ir už dviejų taikos sutarčių parengimą. Teismas sprendė, kad 30 min. taikos sutarties parengimui yra protingas ir objektyvus terminas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti, pakeičiant išlaikymo dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas padarė aritmetinę klaidą ir sprendimo 38 punkte atliekant vaiko išlaikymo išlaidų sudėties veiksmus, praleido 11 Eur išlaidų dydį kanceliarinėms prekėms, dėl ko byloje vien jau šiuo aspektu buvo priteistas 5,50 Eur mažesnis išlaikymo dydis.

1.2. Teismas nepagrįstai sumažino būtinąsias išlaidas nepilnamečio vaiko maitinimui nuo 200 Eur iki 180 Eur ir nepagrįstai sumažino išlaidas nuo 32 Eur iki 20 Eur lauko rūbams (striukėms).

1.3. Teismas nepagrįstai nedidino apeliantės (ieškovės) prašomos išlaikymo dydžio sumos, nors bylos eigoje buvo tikslinamas vaiko poreikių dydis ir apeliantė (ieškovė) rašytiniais įrodymais pagrindė, kad kimono aprangai, apsaugoms ir sportiniams krepšiams yra reikalingas 66,83 Eur / mėn. dydis, o ne patikslintame ieškinyje pateiktoje lentelėje įtrauktas 23 Eur / mėn. (66,83 Eur – 23 Eur) dydis. Pirmosios instancijos teismas susidariusiu 43,83 Eur / mėn. dydžio skirtumu privalėjo padidinti bendrą byloje nustatyto reikalingo išlaikymo dydį.

9. Apeliantas (atsakovas) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Iš pirmos instancijos teismo sprendimo 33 punkto akivaizdu, kad papildomi 11 Eur kanceliarinėms prekėms dubliuojasi, t. y. apeliantė (ieškovė) nurodo, kad mokymosi reikmėms vaikui išleidžiama: 10 Eur pratyboms, atlasams, gramatikos knygoms, 7 Eur kuprinei. Taigi per metus vaiko pratyboms ir atlasams išleidžiama 120 Eur, 84 Eur kuprinei ir apeliantė (ieškovė) dar papildomai prašo 132 Eur (11 x 2) kanceliarinėms prekėms. Tušinuką, pieštuką, drožtuką, liniuotę ir penalą galima įsigyti už 11 Eur ir naudotis visus mokslo metus.

2.2. Apeliantė (ieškovė) nepateikė į bylą nei banko išrašų, nei čekių ar kvitų, pagrindžiančių, kad jos keturių asmenų šeima per vieną mėnesį maisto prekėms išleidžia po 800 Eur (200 Eur x 4 asmenys). Apeliantė (ieškovė) lauko rūbų (striukės) išlaidų dydį grindžia iš vardinių drabužių tinklo „Zalando“ pirkta dizainerio sukurta striuke, kurią vėliau grąžino, nes vaikui netiko striukės dydis.

2.3. Apeliantė (ieškovė) tik deklaratyviai teigė, kad kimono komplektų vaikui neva reikia turėti du ir jie keičiami du kartus per metus. Apeliantė (ieškovė) nepateikė teismui banko išrašų ar kvitų, kad ji per pastaruosius metus išleido vaiko sportinei aprangai 802 Eur.

10. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti, pakeičiant išlaikymo dydį, atmetant ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo ir perskirstant bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais :

3.1. Vertinant realias apelianto (atsakovo) pajamas, nustatytas išlaikymo dydis vaikui yra ženkliai per didelis.

3.2. Sumažinus pirmosios instancijos teismo apskaičiuotą vaikui neva reikalingą 86 Eur kitiems poreikiams sumą iki 20 Eur ir vaikui lankant korepetitorių kartą per savaitę, o ne du kartus, kas kainuotų 40 Eur / mėn., taip pat vaiko striukėms pakaktų skirti po 10 Eur (120 Eur / metus) ir papildomiems viršutiniams rūbams 780 Eur per metus yra per daug, todėl pilnai pakaktų 390 Eur (32,5 Eur x 12), bendra vaikui reikalinga suma sumažėtų nuo 851,98 Eur iki 703,48 Eur (851,98 Eur – 66 Eur – 40 Eur – 10 Eur – 32,50 Eur), kiekvienam tėvui tenkanti išlaikymo dalis būtų 288,74 Eur (703,48 Eur– 126 Eur) / 2) arba suapvalinus 290 Eur.

3.3. Išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti, nes apeliantas (atsakovas) nuolat teikė vaikui išlaikymą po 150 Eur per mėnesį, o apeliantė (ieškovė) per pastaruosius beveik 10 metų nei karto nesikreipė į apeliantą (atsakovą) dėl nepakankamos sumos mokamo išlaikymo.

3.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės (ieškovės) nesąžiningą elgesį, į tai, kad dėl apeliantės (ieškovės) kaltės nepavyko išspręsti ginčo mediacijos proceso metu, ir atitinkamai nesumažino apeliantės (ieškovės) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

11. Apeliantė (ieškovė) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Vaikui yra reikalinga privačiai dirbti su matematikos ir lietuvių kalbos korepetitoriais. Kadangi lietuvių kalbos ir matematikos brandos egzaminai yra privalomi siekiant įstoti į aukštojo mokslo mokyklą, nuo šių dalykų tiesiogiai priklauso vaiko ateitis ir karjeros galimybės.

4.2. Apeliantė (ieškovė) nebuvo įtraukusi į lentelę 83 Eur dydžio mėnesinių išlaidų komunaliniams mokesčiams, kurias faktiškai patiria vaikas kiekvieną mėnesį, kurios priskirtinos prie kitų išlaidų.

4.3. Teismas sprendimu pripažino, kad normalu, jog žieminis paltas kainuoja 137,95 Eur, džemperis 56,45 Eur, marškinėliai 26,35 Eur, taigi sutiktina su teismo sprendimu išdėstytais argumentais, kad ieškovės nurodyta 65 Eur vaiko poreikiams – viršutiniams rūbams per mėnesį suma yra visiškai pagrįsta.

4.4. Apelianto (atsakovo) deklaruoti duomenys neatspindi tikrosios jo turtinės padėties. Apeliantas (atsakovas) fiktyviai slepia savo tikrąją turtinę padėtį, į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, kodėl jis negalėtų dirbti daugiau nei 2 savaites ir atitinkamai uždirbti daugiau pajamų ir išlaikyti vaiką. Apeliantas (atsakovas) yra sveikas, jaunas, gabus ir protingas žmogus, tačiau dėl asmeninių priežasčių ir subjektyvaus požiūrio į gyvenimą nenori išlaikyti savo vaiko ir nevykdo tėvo pareigų.

4.5. Nuo 2019 m. apelianto (atsakovo) teikiamas išlaikymas visiškai nutrūko. Dalinį išlaikymą po 150 Eur laikotarpiu nuo 2022 m. savo nuožiūra pradėjo teikti vaiko močiutė, apelianto (atsakovo) motina, o 2021 m. išlaikymas nebuvo teikiamas.

4.6. Mediacijos nesėkmė buvo nulemta išimtinai tik dėl apelianto (atsakovo) nenoro tiesiogiai dalyvauti ir įsitraukti į mediacijos procesą. Apeliantė (ieškovė) visos bylos nagrinėjimo proceso metu elgėsi sąžiningai, teikė nuoseklius paaiškinimus ir teisingus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

12. Šalys gyveno nesusituokę, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus (žr. šios nutarties 1 punktą).

13. „Zalando“ PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad apeliantė (ieškovė) 2024 m. lapkričio 5 d. vaikui pirko žieminį paltą už 137,95 Eur sumą. Apeliantės (ieškovės) pateikta kita „Zalando“ sąskaita nesivadovaujama, nes pūkinę striukę už 269,95 Eur sumą ji grąžino pardavėjui.

14. Mediatorės 2025 m. liepos 4 d. pranešimu „Dėl teisminės mediacijos pabaigos“ nustatoma, kad derinant teisminės mediacijos susitikimo datą, apeliantas (atsakovas) nurodė, jog už jį mediacijoje dalyvaus jo atstovas, jam pranešimų nesiųsti ir kad jį domina tik mediacijos rezultatas. Tokiais veiksmais atsakovas pasitraukė iš mediacijos.

15. Apeliantės (ieškovės) pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad apeliantas (atsakovas) š. m. spalį ir lapkritį pervedė po 365 Eur išlaikymą vaikui ir 2025 m. rugsėjo 27 d. 1 970 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16. Apeliantė (ieškovė) kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, t. y. klasės pasiekimų lentelę, plyšusios kėdės ir pelėsio vaiko kambaryje nuotraukas bei mokėjimo nurodymus.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

18. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo tenkinti apeliantės (ieškovės) prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo – plyšusios kėdės ir pelėsio vaiko kambaryje nuotraukų, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau ar kad siekiant jais remtis šalių ginče, tai negalėjo būti padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl naujus įrodymus atsisakytina priimti. Dėl klasės pasiekimų lentelės – šis įrodymas neturi įtakos sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio, todėl šį įrodymą atsisakytina priimti. Dėl mokėjimo nurodymų – apelianto (atsakovo) atlikti mokėjimo nurodymai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo, atlikti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, yra tiesiogiai susiję su sprendžiamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pateikti mokėjimo nurodymai priimami.

Dėl šalių apeliacinių skundų – išlaikymo dydžio

19. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo priteisti vaikui 390 Eur išlaikymą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nustatytomis išlaidomis ugdymo priemonėms, maitinimui ir lauko rūbams.

20. Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas nepriteisė 11 Eur / mėn. kanceliarinėms prekėms, todėl padarė aritmetinę klaidą. Apeliacinės instancijos vertinimu, papildomos 11 Eur / mėn. išlaidos kanceliarinėms prekėms yra perteklinės. Pirmosios instancijos teismas priteisė pratyboms, atlasams, gramatikos knygoms – 10 Eur išlaidas ir 7 Eur už kuprine į mokyklą, viso – 17 Eur / mėn. ugdymosi priemonėms. Viso per metus ugdymo priemonėms abiejų tėvų skiriama 204 Eur. Kanceliarinės išlaidos yra įprasta vaiko ugdymosi dalis ir jau įtrauktos į bendrą 17 Eur / mėn. ugdymo išlaidų sumą. Prašymas dėl papildomų 11 Eur / mėn. arba į metus 132 Eur kanceliarijos išlaidų yra perteklinis, nes šios prekės (rašymo priemonės ir kt. reikmenys) nėra mėnesinės išlaidos. Todėl spręstina, kad papildoma 11 Eur / mėn. išlaidų suma kanceliarinėms prekėms yra nepagrįsta.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikas sportuoja, jam reikia geresnės kokybės maisto. Todėl vaiko poreikiai maistui yra ne mažesni nei 180 Eur per mėnesį ir papildomai priteisė 66 Eur sumą už pietus mokykloje. Apeliantė (ieškovė) su tuo nesutinka, prašo priteisti maitinimui 200 Eur / mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašymas priteisti 200 Eur sumą maitinimui yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais (kvitais ir kt. rašytiniais įrodymais). Pirmosios instancijos teismo jau priteista 180 Eur / mėn. suma maitinimui namuose ir papildomi 66 Eur / mėn. maitinimui mokykloje visiškai padengia realius ir įprastus vaiko maitinimo poreikius. Todėl spręstina, kad bendra 246 Eur suma vaiko maitinimui į mėnesį arba 2 952 Eur suma metams yra daugiau nei pakankama normaliems vaiko poreikiams užtikrinti. Papildomas maitinimo išlaidų didinimas būtų nepagrįstas.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad metinės išlaidos striukėms yra bent 200–240 Eur arba 16,67 Eur – 20 Eur mėnesiui, todėl vaiko poreikių dalį striukėms sumažino iki 20 Eur mėnesiui. Apeliantė (ieškovė) su tuo nesutinka, prašo priteisti 32 Eur / mėn. lauko rūbams. Apeliantas (atsakovas) su teismo nustatyta 20 Eur suma lauko striukėms nesutinka, prašo išlaidas mažinti iki 10 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės (ieškovės) reikalavimas priteisti 32 Eur / mėn. arba 384 Eur į metus ir apelianto (atsakovo) reikalavimas šias išlaidas sumažinti iki 10 Eur / mėn. arba 120 Eur į metus, yra nepagrįsti. Lauko drabužiai, įskaitant žieminę striukę, yra sezoninio pobūdžio prekės, reikalingos per metus pirkti 2–3 kartus. Apeliantės (ieškovės) pateiktas e. kvitas pagrindžia žieminio palto įsigijimą už 137,95 Eur sumą, o toks faktinis pirkimas patvirtina, kad striukės kaina yra gerokai mažesnė nei ieškovės deklaruojama beveik 384 Eur suma už dvi lauko striukes. Tuo tarpu, apelianto (atsakovo) pateikta palto išlaidų suma patvirtina, kad viršija apelianto (atsakovo) siūlomą 120 Eur metinę ribą lauko striukėms, nes kitų sezonų striukėms, kurių kaina nors ir mažesnė, tačiau taip pat reikšminga, pinigų nelieka. Apeliantės (ieškovės) prašymas padidinti šias išlaidas per mėnesį yra neproporcingas ir nepagrįstas, nes akivaizdžiai neatitinka tikrųjų vaiko poreikių. Atsakovas (apeliantas) taip pat nepagrindė būtinumo šias išlaidas mažinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 20 Eur / mėn. vaiko poreikių dalis lauko striukėms yra pagrįsta. Todėl keisti šios sumos nei ją didinant iki 32 Eur / mėn., nei mažinant iki 10 Eur / mėn., nėra pagrindo.

23. Apeliantė (atsakovė) ginčija, kad ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė, jog kimono aprangai, apsaugoms ir sportiniams krepšiams yra reikalingas 66,83 Eur / mėn. dydis, o ne patikslintame ieškinyje pateiktoje lentelėje įtrauktas 23 Eur / mėn. dydis. Todėl pirmosios instancijos teismas susidariusiu 43,83 Eur / mėn. dydžio skirtumu privalėjo padidinti bendrą byloje nustatyto reikalingo išlaikymo dydį. Nesutiktina su apeliantės (ieškovės) argumentu. Teismas nėra saistomas pareigos kompensuoti kiekvieną išlaidų eilutę ar tikslinti bendrą dydį pagal matematinį faktinių ir prašytų išlaidų skirtumą. Vaiko išlaikymas nustatomas vertinant bendrą poreikių visumą ir tėvų galimybes. Priteisdamas 23 Eur sportinės aprangos poreikiui (ko apeliantė (ieškovė) ir prašė), pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė dispozityvumo principą, todėl apeliantės (ieškovės) teiginiai dėl privalomo bendros sumos didinimo atmestini.

24. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo išlaikymą sumažinti iki 290 Eur. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apeliantės (ieškovės) nurodytomis išlaidomis, reikalingomis vaiko poreikiams patenkinti. Teigiama, kad šios išlaidos (korepetitoriams, kitoms išlaidoms ir papildomiems viršutiniams rūbams), vertinant realias apelianto (atsakovo) pajamas, yra ženkliai per didelės.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad matematikos korepetitoriui reikalinga 80 Eur / mėn. suma. Apeliantė (ieškovė) pirmosios instancijos teisme posėdžio metu davė paaiškinimus, kad vaikui galimai reikės ir lietuvių kalbos korepetitoriaus. Apeliantas (atsakovas) prašo, kad šios išlaidos būtų sumažintos iki 20 Eur / mėn., nes apeliantė (ieškovė) nepagrindė šių išlaidų būtinumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto (atsakovo) argumentai deklaratyvūs. Vaikas planuoja stoti į aukštąją mokyklą (apeliantė (ieškovė) posėdžio metu nurodė, kad jis ketina studijuoti architektūrą). Šiam tikslui pasiekti būtina tinkamai pasirengti matematikos egzaminui, kuris yra privalomas norint patekti į aukštąją mokyklą. Vaiko ugdymosi ir gebėjimų vystymo išlaidos yra pripažįstamos būtinosiomis, o tėvai turi pareigą užtikrinti ne tik minimalius, bet ir individualius vaiko poreikius, susijusius su jo gebėjimų realizavimu. Todėl pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos matematikos korepetitoriui yra pagrįstos ir būtinos tinkamam vaiko pasirengimui būsimoms studijoms.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikui viršutiniams rūbams reikalinga 65 Eur / mėn. suma. Apeliantas (atsakovas) su tuo nesutinka, prašo šią sumą sumažinti iki 32,50 Eur / mėn. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad akivaizdu, jog šios išlaidos yra ženkliai per didelės paaugliui. Apelianto (atsakovo) argumentas deklaratyvus, šių išlaidų būtinumą apeliantė (ieškovė) pagrindė pirmosios instancijos teisme, priešingų įrodymų apeliantas (atsakovas) teismui neteikė, apeliaciniame skunde nepaaiškino, kodėl šios išlaidos yra ženkliai per didelės. Todėl apelianto (atsakovo) argumentas dėl šių išlaidų sumažinimo yra nepagrįstas.

27. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis išlaidomis kitiems poreikiams, t. y. 86 Eur / mėn., prašo jas mažinti iki 20 Eur / mėn. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vidutinis mokslams skirtas nešiojamas kompiuteris kainuoja apie 300 Eur ir gali tarnauti ne mažiau 3 m. Vaiko lova vidutiniškai kainuoja 600 Eur ir gali tarnauti ne mažiau 10 m. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto (atsakovo) prašymas šias išlaidas mažinti yra nepagrįstas. „Kitų poreikių“ suma paprastai apima įvairias nenumatytas, nereguliarias, tačiau nuolat pasitaikančias išlaidas. Apeliantė (ieškovė) pirmosios instancijos teisme pagrindė, kad vien 2024 m. nenumatytoms išlaidoms padengė 1 270 Eur kompiuterio remonto išlaidoms, pirko lovos čiužinį, patyrė išlaidas būstui. Apelianto (atsakovo) argumentai yra deklaratyvūs, jis nepagrindė šių išlaidų apskaičiavimo. Todėl nėra pagrindo šią sumą mažinti. Priešingai, ši suma yra būtina padengti atsirandančias, tačiau iš anksto nenumatytas išlaidas.

28. Nesutiktina su apelianto (atsakovo) argumentais, kad vertinant realias apelianto (atsakovo) pajamas, nustatytas išlaikymo dydis vaikui yra ženkliai per didelis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

29. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar jų negavimu ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo (kitokių duomenų byloje nėra, apeliantas (atsakovas) neįrodė, kad jam Lietuvoje diagnozuota disleksija). Todėl privalo imtis priemonių gauti jo darbingumą, išsilavinimą, darbo patirtį atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti savo vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Išlaikymo sumažinimas iki atsakovo prašomo dydžio (iki 290 Eur / mėn.) reikštų neproporcingą abiejų tėvų teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą ir vaiko interesų pažeidimą. Apelianto (atsakovo) argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde, dėl neva turto, kuris priklauso jo mamai, yra nepagrįsti. Apeliantas (atsakovas) iki bylos iškėlimo teisme apeliantei (ieškovei) teigė, kad yra viską „susitvarkęs“, turto neturi, pajamų negauna (žr. sprendimo 38 punktą). Tuo tarpu gyvena name, kurio vertė 100 00 Eur, vairuoja automobilį už 20 400 Eur sumą. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apeliantas (atsakovas) savo realios turtinės padėties neatskleidžia. Pažymėtina, kad apeliantei (ieškovei), su kuria yra nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, neišvengiamai tenka kasdieninė vaiko priežiūra. Be to, apeliantas (atsakovas) po sprendimo priėmimo, už spalį ir lapkritį pervedė vaikui išlaikymą (žr. nutarties 13 punktą). Tai patvirtina, kad apeliantas (atsakovas) turi realias finansines galimybes vykdyti teismo nustatytą išlaikymo pareigą. Todėl mažinti išlaikymo dydį nėra pagrindo.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo – išlaikymo įsiskolinimo

30. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde teigia, kad išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti, nes apeliantas (atsakovas) nuolat teikė vaikui išlaikymą po 150 Eur per mėnesį, o apeliantė (ieškovė) per pastaruosius beveik 10 metų nei karto nesikreipė į apeliantą (atsakovą) dėl nepakankamos sumos mokamo išlaikymo.

31. Apelianto (atsakovo) argumentas, kad išlaikymas negalėjo susidaryti, yra deklaratyvaus pobūdžio. Skundžiamo sprendimo 48 punkte teismas padarė išsamų skaičiavimą ir nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 30 d. iki 2025 m. sausio 30 d. sudarė 4 092,83 Eur. Apeliantas (atsakovas) nepateikė duomenų ir įrodymų, kad vaikui minėtu laikotarpiu suteikė visą (9 692,83 Eur) išlaikymą. Apeliantė (ieškovė) pateikė mokėjimo nurodymą, kad 2025 m. rugsėjo 27 d. gavo 1 970 Eur sumą skolos dengimui (žr. nutarties 13 punktą). Todėl spręstina, kad apelianto (atsakovo) apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės apie esą įvykdytą vaiko išlaikymo prievolę, neatitinka realybės, nes jis ją vykdo po sprendimo priėmimo ir taip pripažįsta susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo – bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32. Apeliantas (atsakovas) prašo sumažinti apeliantės (ieškovės) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Jis nurodo, kad apeliantė (ieškovė) yra nesąžininga. Nesutiktina su apelianto (atsakovo) argumentu dėl apeliantės (ieškovės) nesąžiningumo. Mediacijos pažymoje nurodyta, kad pats apeliantas (atsakovas) pasitraukė iš mediacijos. Be to, apeliantas (atsakovas) slepia savo turtinę padėtį, kas suponuoja didesnį jo paties nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas tinkamai sumažino apelianto (atsakovo) patirtas išlaidas už taikos sutarčių parengimą, tinkamai paskaičiavo patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dydį ir atsižvelgiant į tai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Todėl jas perskirstyti nėra pagrindo.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.

34. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantės (ieškovės) ir apelianto (ieškovo) apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Apeliantė (ieškovė) pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas (atsakovas) byloje sumokėjo žyminį mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek apeliantės (ieškovės), tiek apelianto (atsakovo) apeliaciniai skundai netenkinti, sprendžia, jog šalių turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos. Žyminis mokestis iš apeliantės (ieškovės) valstybei taip pat nepriteisiamas, nes ji nuo jo mokėjimo atleista.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.