Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-14 · Administracinė byla Nr. eI-2547-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
eI-2547-809/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI-2547-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00778-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokato padėjėjai E. D., atsakovės atstovėms I. J., R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjai, Bendrovės) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, VDI) 2015 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. SD-25-15309 (toliau – ir Raštas Nr. 1); 2) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti VDI 2019 m. sausio 22 d. raštą Nr. SD-25-978 (toliau – ir Raštas Nr. 2).

Nurodė, kad pareiškėjai 2018 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į VDI prašydami panaikinti 2015 m. gruodžio 14 d. Raštą Nr. 1. VDI Raštu Nr. 2 nusprendė atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą, motyvuodama tuo, kad tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. VDI Rašte Nr. 2 nurodo, kad Rašte Nr. 1, rengtame Tarybai, buvo pateikta informacija ir jos pagrindu padarytos VDI išvados dėl patikrinimų, organizuotų ir atliktų Bendrovėse Tarybos prašymu, VDI nustatytos kompetencijos ribose. VDI 2015 m. vasario 27 d. rašte Nr. (25)SD-2582 nurodo, kad UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)” yra registruotos (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu veiklos nevykdo, neturi biuro, šioms įmonėms skirti laiškai minėtu adresu nepriimami. VDI neturint duomenų apie kitą šių įmonių veiklos vietą, konstatuotina, kad šių įmonių patikrinimo atlikti nėra galimybės. Tame pačiame rašte nurodoma, kad UAB “(duomenys neskelbtini)”, esančios adresu (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 11 d. patikrinti nepavyko, tačiau pavykus susiekti su įmonės buhaltetinę apskaitą tvarkančia buhaltere M. L., patikrinimui reikalingi dokumentai, tarp jų ir darbo grafikai (iki 2015 m. sausio mėn.) buvo pristatyti į VDI Vilniaus skyrių. Šiame rašte VDI konstatavo, kad VDI nenustatė teisinio pagrindo ir neturi objektyvių įrodymų, leidžiančių patvirtinti arba paneigti faktą dėl minėtų įmonių fiktyvios veiklos ir šių įmonių darbuotojų faktinio darbo Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu VDI Rašte Nr. 1 iš esmės nepasikeitus faktinėms aplinkybėms ir netgi gavus dokumentus iš įmonių dėl jų veiklos, buhalterinės apskaitos ir kitą informaciją, nuspręsta, kad faktiškai UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo. Rašte Nr. 1 nurodoma, kad šios dvi įmonės per kalendorinius metus jau tikrinamos trečią kartą. Pažymėjo, jog VDI patikrinimus atlikdavo labai tendencingai ir juos kartojo tol, kol priėmė norimą sprendimą.

Skundžiamame sprendime VDI taip pat nurodoma, kad šis raštas kartu su kitais dokumentais buvo nagrinėjamas visų instancijų teismuose, tačiau pareiškėjai visiškai nesutinka su tokiu atsakovės teiginiu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. spalio 5 d. nutartyje bylos Nr. A-2115-502/2017, 2018 m. balandžio 6 d. sprendime bylos Nr. A-1081-552/2018 ir 2018 m. balandžio 18 d. bylos Nr. A-871-525/2018 yra pabrėžiami priimamų aktų ir sprendimų neteisėtumo pagrindai, tačiau jokia apimtimi nėra nagrinėjamas VDI Raštas Nr. 1. Pažymėjo, jog tik 2018 m. balandžio 18 d. LVAT byloje Nr. A-871-525/2018 minimas Raštas Nr. 1, tačiau jokiame kitame sprendime ar nutartyje jis nebuvo nagrinėjamas dėl teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat ar atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Pažymėjo, jog šis sprendimas turi tiesiogines pasekmes pareiškėjams, kadangi šiuo metu Lenkijoje yra pradėtos keliolika bylų, kuriose Raštas Nr. 1 naudojamas kaip vienas iš įrodymų.

Pareiškėjų įmonėse dirbo ir Lietuvos piliečiai, dėl jų darbo fiktyvumo VDI nepasisakė jokiame rašte, t. y. iš esmės įžvelgtina diskriminacija dėl tautybės nes tik Lenkijos piliečiai įdarbinti pareiškėjų įmonėse buvo pripažinti kaip nevykdantys veiklos ir įdarbinti fiktyviai. Pažymėjo, jog VDI, priimdama sprendimą, nenurodė kurių pareiškėjų darbuotojų atžvilgiu jis yra taikomas – nėra pateikiami darbuotojų vardai ir pavardės. Faktą, kad ne visiems darbuotojams sprendimas taikomas patvirtina ir ta aplinkybė, kad dalis darbuotojų ir toliau sėkmingai dirbo pas pareiškėjus. VDI Rašte Nr. 1 nėra nurodoma, kurie pareiškėjų darbuotojai dirbantys fiktyviai, nėra išvardinama už kurį laikotarpį jie yra pripažįstami kaip dirbantys fiktyviai, o taip visiškai nenurodoma apskundimo tvarka, t. y. apsunkinama ne tik įrodinėjimo bet ir apskundimo galimybė. Pažymėjo, kad VDI Raštas Nr. 1 nebuvo įteiktas pareiškėjams ir apie jį pareiškėjai nebuvo informuoti tiesiogiai. Apie dokumento egzistavimą pareiškėjai sužinojo tik teismuose ir nagrinėdami kitus susijusius dokumentus. Tuo tarpu patys darbuotojai, kuriuos šis sprendimas tiesiogiai paveikė ir kurio pagrindu jiems buvo nutrauktas draudimas Lietuvoje, jo negavo iki šiol, t. y. VDI neįvykdė imperatyvaus įstatymo reikalavimo informuoti apie individualaus administracinio akto priėmimą.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VDI atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjų skundo netenkinti.

Paaiškino, kad Raštas Nr. 1 rengtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriui, yra informacinio pobūdžio dokumentas, todėl jis nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, t. y. teisių ir pareigų pareiškėjų atžvilgiu. Šiuo Raštu Nr. 1 buvo pateikta informacija ir jos pagrindu padarytos VDI išvados dėl patikrinimų, atliktų pareiškėjoms Tarnybos prašymu, VDI nustatytos kompetencijos ribose. Pažymėjo, jog Raštas Nr. 1 pareiškėjams nenustato privalomų vykdyti pareigų ir nesuteikia teisių. Rašte Nr. 1 išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados pačios savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, t. y. nelemia jų materialinių teisių ir pareigų.

Nurodė, kad pareiškėjų cituojamuose teismų sprendimuose ginčijamas Raštas Nr. 1 teismų nebuvo pripažintas neteisėtu ar nepagrįstu. Atkreipė dėmesį, kad VDI atstovai Lietuvoje vykusių teismų posėdžių metu teikė paaiškinimus tiek teismui, tiek pareiškėjams, tačiau tuo metu nebuvo keliamas klausimas dėl Rašto Nr. 1 panaikinimo, pakeitimo arba pripažinimo negaliojančiu. Teismai nenustatė, kad Raštas Nr. 1 pripažintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas. Raštas Nr. 1 nėra individualus administracinis aktas, kadangi jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų konkrečiam asmeniui teisių ir pareigų. Pažymėjo, jog Raštas Nr. 1 nėra ir negali būti kvalifikuojamas kaip individualus administracinis aktas, kadangi jame pateikta informacija bei jos pagrindu padarytos išvados, nesukelia pareiškėjams teisinių padarinių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Teisines pasekmes pareiškėjams sukeltų teisės aktų nustatyta tvarka VDI pareigūnų surašyti patvirtintos formos individualūs administraciniai aktai – reikalavimai pašalinti pažeidimus, reikalavimai sustabdyti darbus, administracinių nusižengimų protokolai ir kt.

Rašte Nr. 1 buvo pateikta nuomonė Tarnybai, o Raštu Nr. 2 pateikta informacija pareiškėjų atstovei dėl Rašto Nr. 1. Ginčijami VDI Raštai yra informacinio pobūdžio, jais nėra sukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjams. VDI pareigūnai turi diskrecijos teisę pasirinkdami inspektuojamų darbdavių tikrinimo būdus, kryptis ir metodus, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju dėl tikrinimo būdų, darbuotojų apklausos ir pan. sprendimą priima tyrimą atliekantis VDI pareigūnas. Akcentavo, jog pareiškėjų įžvelgiama diskriminacija Lenkijos piliečių atžvilgiu nėra susijusi su ginčijamu Raštu Nr. 1. Nagrinėdami gautą Tarnybos prašymą VDI kompetencijos ribose, VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnai inicijavo neplaninius patikrinimus pareiškėjų įmonėse. VDI specialistai apibendrino VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pateiktus faktinius duomenis ir dokumentus bei pateikė Tarnybai informaciją apie patikrinimų rezultatus. Atsižvelgus į tai, kad VDI Raštas Nr. 1 nėra individualus administracinis aktas, o informacinio pobūdžio Tarnybai teiktas dokumentas, apie atliktus neplaninius patikrinimus ir jų apibendinimas, VDI nekilo pareiga informuoti ir įteikti Raštą Nr. 1 pareiškėjams vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 4 dalimi.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VDI Rašto Nr. 1 ir Rašto Nr. 2, teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VDI 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. (25)SD-2582 ,,Dėl informacijos pateikimo“ informavo Tarnybos direktorių apie bendrovėse atliktus patikrinimus, tarp kurių, be kita ko buvo tikrintos pareiškėjos. Šiame rašte nurodyta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu veiklos nevykdo, neturi biuro, šioms įmonėms skirti laiškai minėtu adresu nepriimami. VDI neturtint duomenų apie kitą šių įmonių veiklos vietą, konstatuotina, kad šių įmonių patikrinimo atlikti nėra galimybės. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 11 d. patikrinti nepavyko, tačiau pavykus susisiekti su įmonės buhalterine apskaitą tvarkančia buhaltere M. L., patikrinimui reikalingi dokumentai, tarp jų ir darbo grafikai (iki 2015 m. sausio mėn.) buvo pristatyti į VDI Vilniaus skyrių. Įmonė užsiima Vokiečių firmos ,,(duomenys neskelbtini)“ gaminių pristatymais, jų platinimu bei rinkodara. Einamojo mėnesio darbo grafikas VDI specialistams buvo pateiktas el. paštu tik 2015 m. vasario 24 d., tačiau paprašius patikslinti, kur yra darbuotojų darbo vietos, direktorius telefonu nurodė, kad galėtų tik vėliau pateikti 2015 m. kovo mėn. planuojamų vykdyti prezentacijų vietas ir laikus. Be to, nurodė, kad darbuotojų pagrindinė darbo funkcija yra klientų paieška, todėl konkrečios darbo vietos darbuotojai neturi. Į Lietuvą vyksta savo lėšomis, apsistoja pas gimines, todėl įmonė nepatiria gyvenamojo ploto kompensavimo sąnaudų. Šiame rašte VDI nurodė, jog VDI nenustatė teisinio pagrindo ir neturi objektyvių įrodymų, leidžiančių patvirtinti arba paneigti faktą dėl minėtų įmonių fiktyvios veiklos ir šių įmonių darbuotojų faktinio darbo Lietuvos Respublikoje (el. b. l. 7–8).

Tarnyba 2015 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (7.2) S2-39116 ,,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos“ kreipėsi į VDI, prašydama už visą veiklos laikotarpį kompleksiškai patikrinti įmones UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl galimai fiktyvios veiklos ir dėl šių įmonių darbuotojų faktinio darbo Lietuvos Respublikoje.

VDI Vilniaus skyrius 2015 m. lapkričio 23 d. Nurodymu Nr. SD-1-14297 informavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorių M. S. Z. buveinės registracijos adresu ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kad 2015 m. gruodžio 3 d. 9.00 val turi atvykti į VDI Vilniaus skyrių, duoti paaiškinimus nurodytais klausimais, bei pateikti nurodytus dokumentus.

VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2015 m. lapkričio 24 d. Nurodymu Nr. SD-1-14333 informavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. G. S. buveinės reigstracijos adresu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kad 2015 m. gruodžio 1 d., 12.00 val. turi atvykti į VDI Vilniaus skyrių, pateikti įmonės dokumentus už 2014 m. gruodžio mėn.–2015 m. lapkričio mėn. laikotarpį bei pateikti paaiškinimą.

VDI Vilniaus skyrius 2015 m. lapkričio 24 d. Nurodymu Nr. SD-1-14381 informavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorių M. S. Z. buveinės registracijos adresu ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kad 2015 m. gruodžio 3 d. 9.00 val turi atvykti į VDI Vilniaus skyrių, duoti paaiškinimus nurodytais klausimais, bei pateikti nurodytus dokumentus.

VDI 2015 m. gruodžio 3 d. patikrinimo akte Nr. SD-1-14856 ,,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos“ nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 3 d. buvo tikrinta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), tačiau patekti į patalpas nepavyko, įmonės atstovai nerasti, o ant durų nurodytas įmonės užrašas. Taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovai nerasti biuro adresu ir 2015 m. lapkričio 23 d. atlikus patikrinimą. Įmonės direktorius buvo informuotas apie atliekamą patikrinimą, taip pat jam buvo išsiųstas VDI nurodymas atvykti bei pateikti paaiškinimus, tačiau direktorius neatvyko, o minėtas nurodymas nebuvo įteiktas gavėjui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atlikti patikrinimo ir susipažinti su įmonės dokumentais nebuvo galimybės.

VDI 2015 m. gruodžio 10 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo akte Nr. SD-1-15198 nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini), rasti nepavyko, taip pat nustatyta, kad kitu žinomu įmonės veiklos vykdymo adresu – (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų durų yra užrašas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau į patalpas patekti nepavyko, durys buvo užrakintos. Įmonės buveinės adresu ir elektroniniais adresais buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-14381 pateikti pranešimo tyrimui reikalingus dokumentus, kuriuos nustatytais terminais elektroniniu paštu pateikė M. L.. Pagal pateiktus dokumentus konstatuoti ar įmonė faktiškai veikia, t. y. ar darbuotojams yra pavedamos darbo užduotys nėra galimybės. Nurodė, jog įvertinus minėtas aplinkybes nėra pagrindo nei patvirtinti nei paneigti, kad bendrovės darbuotojai faktiškai atlieka reklamos ir marketingo vadybininkų pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įmonės direktoriui siųstas (paštu ir el. paštu) VDI nurodymas 2015 m. gruodžio 3 d. 9.00 val. atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir pateikti paaiškinimus dėl darbuotojų darbo vietos ir jų funkcijų atlikimo Lietuvoje, tačiau įmonės direktorius neatvyko, o nurodymas siųstas paštu nebuvo įteiktas gavėjui. Patikrinimo metu su direktoriumi ir darbuotojais susisiekti nepavyko.

VDI Raštu Nr. 1 informavo Tarnybos direktorių apie bendrovėse atliktus patikrinimus, tarp kurių, be kita ko buvo tikrintos pareiškėjos. Atlikus patikrinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, su įmonės direktoriumi A. G. S., nuo 2009 m. birželio 4 d. einančiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, buvo susisiekta telefonu ir jis buvo informuotas apie VDI atliekamą patikrinimą. Įmonės direktorius nurodė, kad iš patalpų, (duomenys neskelbtini), kurios nurodytos VĮ Registrų centras informacijoje, jie yra išsikėlę ir veiklos tuo adresu nevykdo, taip pat paaiškino, kad įmonės biuras yra adresu (duomenys neskelbtini). Dokumentus, susijusius su įmonės patikrinimu, A. G. S. nurodė siųsti įmonės tinklalapyje nurodytu elektroniniu paštu. Įmonės atstovai 2015 m. lapkričio 23 d. biuro adresu (duomenys neskelbtini), nerasti, įmonės direktoriui išsiųstas (paštu ir el. paštu) VDI nurodymas 2015 m. gruodžio 1 d. atvykti į VDI Vilniaus teritorinį skyrių ir pateikti paaiškinimus dėl darbuotojų darbo santykių, jų faktinės darbo vietos ir funkcijų atlikimo Lietuvoje, tačiau įmonės direktorius neatvyko – nurodymas, siųstas paštu, nebuvo įteiktas gavėjui. Pašto darbuotojui neradus įmonės atstovų biuro adresu, paliktas nurodymas laišką atsiimti pašte, tačiau jis nebuvo atsiimtas. VDI pareigūnams 2015 m. gruodžio 3 d. nuvykus įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini) aukšte, ant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų durų, nurodyti įmonių užrašai: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau patekti į patalpas nepavyko – durys buvo užrakintos, įmonės atstovai nerasti. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos atstovė nurodė, kad jau kelerius metus nėra mačiusi minėtų įmonių atstovų, o pastato admistratorius nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų neturi, nuomos mokestį moka per banką. Buhalterė, kuri prieš metus tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą paaiškino, kad šiuo metu to neatlieka, su įmonės atstovais nekontaktuoja. Taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovai nerasti biuro adresu ir 2015 m. lapkričio 23 d.

Atlikus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą registracijos adresu rasti nepavyko, nustatyta, kad kitu žinomu įmonės veiklos vykdymo adresu – (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų durų yra užrašas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau į patalpas patekti nepavyko, durys buvo užrakintos. Pastato administratorius informavo, kad minėtos įmonės buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė M. L.. 2015 m. lapkričio 24 d. įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-14381 pateikti pranešimo tyrimui reikalingus dokumentus. Nustatytais terminais dokumentus elektroniniu paštu pateikė M. L., kuri nurodė, kad su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, o VDI Vilniaus skyriui elektroniniu paštu pateikė tyrimui reikalingus dokumentus. Dėl papildomos informacijos gavimo įmonės direktoriui siųstas (paštu ir el. paštu) VDI nurodymas 2015 m. gruodžio 3 d. 9.00 val. atvykti į VDI Vilniaus teritorinį skyrių ir pateikti paaiškinimus dėl darbuotojų darbo vietos ir jų funkcijų atlikimo Lietuvoje, tačiau rasti įmonės direktoriaus nepavyko – siųstas paštu nurodymas nebuvo įteiktas gavėjui. Patikrinimo metu su direktoriumi M. S. Z. ir darbuotojais susisiekti nepavyko. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teikė nuomonę, kad faktiškai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo – šių įmonių patikrinimas yra atliekamas antrą kartą šiais kalendoriniais metais, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – trečią, ir tais atvejais, kai įmonių įgalioti asmenys vykdo VDI nurodymus pateikti dokumentus, darbo grafikuose paprastai būna nurodyta, kad tą mėnesį darbuotojai jau yra dirbę arba atostogauja, todėl įmonėse įdarbintų asmenų darbo vietų VDI inspektoriams patikrinti nepavyksta, o konkrečių darbuotojų darbo vietų įmonių atstovai nenurodo. Tokios besikartojančios schemos leidžia daryti išvadą, kad įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus). Pažymėjo, jog esant šioms aplinkybėms manytina, kad minėtų patikrintų įmonių darbuotojai (Lenkijos Respublikos piliečiai) Lietuvos Respublikoje jokių darbo funkcijų neatlieka, o pačios įmonės Lietuvos Respublikoje realiai jokios veiklos nevykdo (el. b. l. 10–12).

VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2015 m. gruodžio 15 d. Nurodymu Nr. SD-1-15361 informavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. G. S. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kad iki 2015 m. gruodžio 18 d. turi atvykti į VDI Vilniaus skyrių bei pateikti paaiškinimą ir dokumentus.

VDI Raštu Nr. 2 informavo pareiškėjų atstovę, kad Rašte Nr. 1, rengtame Tarnybai, buvo pateikta informacija ir jos pagrindu padarytos VDI išvados dėl patikrinimų, organizuotų ir atliktų pareiškėjoms Tarnybos prašymu, VDI nustatytos kompetencijos ribose. Pažymėjo, kad Raštas Nr. 1 kartu su kitais dokumentais buvo nagrinėjamas visų instancijų teismuose, VDI atstovai vykusių teismų posėdžių metu teikė paaiškinimus tiek teismui, tiek pareiškėjams, tačiau nebuvo keliamas klausimas dėl aptariamo rašto panaikinimo, pakeitimo arba pripažinimo negaliojančiu. VDI specialistai, susipažinę su pareiškėjų cituojamais teismo sprendimais, nenustatė, kad Raštas Nr. 1 teismų būtų pripažintas neteisėtu ar nepagrįstu. Nurodė, jog apibendrinant tai, kas išdėstyta, tenkinti pareiškėjų prašymą ir naikinti VDI Raštą Nr. 1 nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (el. b. l. 16–17).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami Raštai turėtų būti panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Pažymėtina ir tai, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, formuodamas Viešojo administravimo įstatymo taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).

Nustatyta, kad Raštu Nr. 2 pareiškėjų atstovei buvo pateikta informacija dėl Rašto Nr. 1 priėmimo aplinkybių, t. y. nurodyta, jog Raštu Nr. 1 buvo pateikta informacija Tarnybai bei jos pagrindu padarytos išvados dėl pareiškėjų. Vertinant Rašto Nr. 2 teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, jog Raštu Nr. 2 priimtas sprendimas atsisakyti tenkinti A. G. S. ir M. S. Ž. 2018 m. gruodžio 20 d. prašymą. Akcentuotina, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėti asmenys yra pareiškėjų direktoriai. Taip pat skundžiamame Rašte Nr. 2 nurodyta apskundimo tvarka, jis yra pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens. Nors atsakovė nurodo, jog Raštu Nr. 2 buvo pateikta informacija bei šis raštas yra informacinio pobūdžio, kuriuo nesukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjams, tačiau teismo vertinimu, skundžiamas Raštas Nr. 2, kuriuo iš esmės buvo netenkintas pareiškėjų prašymas panaikinti Raštą Nr. 1, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Rašte Nr. 2 nenurodyti jokie faktiniai duomenys bei teisės aktų normos, kuriais remiantis VDI atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą. Skundžiamame rašte pateikiama nuoroda į Raštą Nr. 1 ir pateikiama informacija, kuri nustatyta Rašto Nr. 1 priėmimo metu, tačiau jokių kitų, faktinių duomenų, kuriais remiantis atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą, nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kad VDI veikia kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam taikomos VAĮ nuostatos, teismas daro išvadą, jog VDI, priimdama ginčijamą Raštą Nr. 2, neatiliko savo kompetencijai priskirtų veiksmų, vertindama pareiškėjų prašymą, t. y. neatliko tyrimo, kuriuo remiantis atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą ir panaikinti Raštą Nr. 1. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog VDI nepateikia jokios detalesnės informacijos, išskyrus Rašte Nr. 1 nustatytas aplinkybes, iš kurios būtų aiškūs pateikto atsisakymo motyvai. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad Raštas Nr. 2 negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu VAĮ 8 straipsnio prasme. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Raštą Nr. 2.

Atsižvelgdama į šiame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Raštas Nr. 2 neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjų direktorių A. G. S. ir M. S. Ž. 2018 m. gruodžio 20 d. prašymą bei priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, jog pareiškėjai skunde išdėsto Rašto Nr. 1 neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvus, bei reiškia reikalavimą panaikinti Raštą Nr. 1, tačiau teismo nuomone, šis reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Raštą Nr. 2, todėl panaikinus atsakovės Raštą Nr. 2 ir įpareigojus iš naujo išnagrinėti 2018 m. gruodžio 20 d. prašymą bei priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, reikalavimas panaikinti Raštą Nr. 1 negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. sausio 22 d. raštą Nr. SD-25-978 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo išnagrinėti A. G. S. ir M. S. Ž. 2018 m. gruodžio 20 d. prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Likusioje dalyje skundo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė