Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „ORLEN Lietuva“ ieškinį atsakovams S. R. ir E. R., trečiajam asmeniui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau RUAB) „Saurida“ dėl skolos pagal laidavimo sutartį, palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino (1 tomas, 198–200 b. l.).

Atsakovai S. R. ir E. R. pateikė teismui prieštaravimus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. preliminaraus sprendimo, prašydami ieškovės ieškinį atmesti ir preliminarų teismo sprendimą panaikinti (2 tomas, 1–3 b. l.). Teigia, kad tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo restruktūrizuojama UAB „Saurida“ restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais neįvykdytų savo prievolių ieškovei, atsakovams atsirastų prievolė įvykdyti RUAB „Saurida“ įsipareigojimus. Atsakovai nesutinka su reikalaujamomis priteisti sutartinėmis ir procesinėmis palūkanomis ir teigia, jog jų atsakomybė negali būti didesnė, nei pagrindinės skolininkės RUAB „Saurida“.

Šiaulių apygardos teisme 2014-09-18 gautas atsakovų S. R. prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovai pateikė ieškovei pasiūlymą dėl taikaus ginčo išsprendimo (2 tomas, 41 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad gavo atsakovų pasiūlymą dėl taikaus ginčo išsprendimo, tačiau su pasiūlymu nesutinka ir šis atsakovų pasiūlymas ieškovei yra nepriimtinas.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 14 d. tarp AB „ORLEN Lietuva“, COMPAGNIE FRANCAISE D'ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR, UAB „Saurida“ ir atsakovų buvo sudaryta laidavimo sutartis ir jos pakeitimai, pagal kurią atsakovai įsipareigojo solidariai atsakyti AB „ORLEN Lietuva“ ir draudikui už UAB „Saurida“ netinkamą prievolių pagal esamas ir / ar būsimas naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias vykdomi naftos produktų pardavimai yra apdrausti pagal prekinio kredito draudimo sutartį, sudarytą tarp AB „ORLEN Lietuva“ ir draudiko (sutarties 1.1 p., 1 tomas, 10–17 b. l.).

Draudikas draudimu apsaugojo 3 101 000 Lt prekinio kredito limitą, suteiktą UAB „Saurida“ (1 tomas, 18 b. l.).

AB „ORLEN Lietuva“ tiekė prekes naftos produktus UAB „Saurida“, tačiau UAB „Saurida“ neatsiskaitė už nuo 2013-10-08 iki 2013-10-23 tiektus naftos produktus ir liko skolinga ieškovei 5340740,35 Lt (1 tomas, 20–166 b. l.).

2013-11-18 AB „ORLEN Lietuva“ pateikė draudikui prašymą draudimo išmokai gauti (1 tomas, 171–174 b. l.).

2013-12-20 draudikas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos, pagal kurį UAB „Saurida“ 3101000 Lt skola pripažino draudiminiu įvykiu ir pagal draudimo ribas (90 proc.) išmokėjo 2697400 Lt dalį skolininkės (UAB „Saurida“) skolos (1 tomas, 176–180, 187 b. l.).

2014-01-15 pranešimu AB „ORLEN Lietuva“ pareikalavo, kad atsakovai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas sumokėtų 302 600 Lt (1 tomas, 181 b. l.), tačiau atsakovai prievolės nustatytais terminais neįvykdė.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl laiduotojų atsakomybės

Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės.

Minėta, kad AB „ORLEN Lietuva“ tiekė prekes (naftos produktus) trečiajam asmeniui UAB „Saurida“, tačiau UAB „Saurida“ neatsiskaitė už nuo 2013-10-08 iki 2013-10-23 tiektus naftos produktus ir liko skolinga 5 340 740,35 Lt (20–166 b. l.).

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Saurida“ (civilinė byla B2-501-357/2014).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovės prašoma priteisti skola susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindinei skolininkei UAB „Saurida“.

Pagrindinei skolininkei UAB „Saurida“ laiku neatsiskaičius su ieškove už prekes, t. y. pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, laiduotojams (atsakovams) kilo atsakomybė atsakyti kreditorei (ieškovei) kartu su skolininke.

Dėl solidariojo laidavimo

Remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.200 straipsnį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, o šios straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Iš atsakovų prieštaravimų turinio matyti, kad atsakovų manymu, jų, kaip laiduotojų, prievolė yra subsidiari, t. y. pareiga įvykdyti pinigines prievoles už RUAB „Saurida“ atsirastų, jeigu bendrovė nevykdytų mokėjimų restruktūrizavimo plane nustatytais terminais ir tvarka.

Teismas pažymi, kad civilinėje teisėje vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad laidavimo sutarties šalims suteikia teisę pasirinkti laiduotojo atsakomybės pagal prievolę rūšį.

Pagal 2012 m. birželio 14 d. laidavimo sutarties 1.1 punktą atsakovai įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei ir draudikui už UAB „Saurida“ netinkamą prievolių pagal esamas ir / ar būsimas naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias vykdomi naftos produktų pardavimai yra apdrausti pagal prekinio kredito draudimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir draudiko. Pagal laidavimo sutarties 1.10 punktą atsakovai (laiduotojai) įsipareigojo atsakyti kreditorei (ieškovei) 3000000 Lt suma.

Pagal laidavimo sutarties 1.9 punktą laiduotojai įsipareigojo atsakyti ieškovei, neatsižvelgiant į tai, kad UAB „Saurida“ bus iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, t. y. įsipareigojo atsakyti visa skolos apimtimi, neatsižvelgiant į galimybę gauti reikalavimo ar jo dalies patenkinimą bankroto ar restruktūrizavimo procese per šiuose procesuose nustatytus terminus.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad atsakovų teiginiai, kad jų prievolės ieškovei atsirastų tik RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais neįvykdžius įsipareigojimų ieškovei, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad laiduotojų prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę kam ir kaip pareikšti reikalavimą.

Laiduotojai nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovų 302 600,00 Lt skolą, t. y. skirtumą tarp 3000000 Lt sumos, už kurią laidavo atsakovai, ir ieškovei išmokėtos 2697400 Lt draudimo išmokos.

Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimai dėl skolos yra pagrįsti.

Dėl sutartinių palūkanų

Teismas atmeta atsakovų teiginius dėl sutartinių palūkanų nepagrįstumo.

Pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Nagrinėjamu atveju pagal laidavimo sutarties 2.2.3 punktą atsakovai įsipareigojo, kad, UAB „Saurida“ tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių arba netinkamai jas vykdant, laiduotojai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditoriaus pirmo rašytinio pareikalavimo gavimo dienos privalo įvykdyti visas UAB „Saurida“ prievoles.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2014-01-20 įteikė atsakovams 2014-01-15 pranešimą/reikalavimą dėl skolos apmokėjimo, reikalaudama per 5 darbo dienas nuo šio rašytinio pareikalavimo dienos sumokėti už skolininkę 302 600 Lt (1 tomas, 181–182 b. l.).

Laidavimo sutarties šalys susitarė, kad, laiduotojams per šios sutarties 2.2.3 punkte nustatytą terminą neatsiskaičius su kreditoriumi, kreditorius turi teisę papildomai reikalauti palūkanų ir kitų nuostolių atlyginimo dėl pavėluoto atsiskaitymo, neribojant laiduotojų atsakomybės nurodyta suma (1.10 punktas).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Pažymėtina, kad ieškovės paskaičiuotos laikotarpio nuo 2014-01-28 iki 2014-03-04 1513,08 Lt palūkanos.

Atsakovams sutarta tvarka ieškovei neįvykdžius UAB „Saurida“ prievolių, jie privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str.).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurių paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko (skolininkų) atsakomybė už tai, kad jis (jie) prievolės nevykdė geruoju, o kreditorius dėl to kreipėsi į teismą.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo, yra konstatavęs, kad procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį; jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų yra pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 3520 Lt žyminis mokestis (1 tomas, 9 b. l.).

Ieškovės ieškinį tenkinus, iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovų taip pat priteistinos 50,94 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) (1 tomas, 201 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270, 284, 430 straipsniais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 25,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.