- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- 1-100-113/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-219-09-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis, sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, advokatė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., 216 str. 1 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. buvo kaltinama tuo, jog būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai, tiesiogiai reikalavo ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:
1.V. V., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamo ir kilnojamo turto vertintoja, 2009-10-14 ir 2009-10-20 apie 20 val., (duomenys neskelbtini), telefoninių pokalbių metu iš I. S. tiesiogiai pareikalavo 5 000 Lt už pageidaujamą neteisėtą veikimą, tai yra kad ji atlikdama nekilnojamo turto – žemės sklypų 0,75 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,85 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) vertinimą, neteisėtai dvigubai padidintų turto vertę.
V. V., tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksli data ir vieta nenustatyta, netiesiogiai, per J. P. šiai nesuprantant ir nežinant tikrųjų įvykio aplinkybių, iš I. S. priėmė savo naudai 5000 litų vertės kyšį, už 2009 m. spalio 15 d. atliktą minėto turto vertinimo ataskaitą Nr. 09-10-3-222, kurioje įrašydama žinomai neteisingus duomenis, kad vienas iš įvertinamų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su Kuršių mariomis, tokiu būdu pakeldama vertinamo sklypo vertę, neteisėtai įvertino turto vertę – 490 000 Lt.
Atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką yra numatyta LR BK 225 str. 2 d.
Be to, V. V. buvo kaltinama, kad suklastojo tikrą dokumentą, žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno ir realizavo, o būtent: V. V., 2009-10-15 būdama savo namuose, (duomenys neskelbtini) ir atlikdama nekilnojamo turto žemės sklypų 0,75 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,85 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) vertinimą, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ataskaitos 2.3. skyriuje Žemės sklypų aprašyme, nurodydama, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su Kuršių mariomis bei surašydama turto apžiūrėjimo aktą Nr.09-10-3-222 melagingai nurodė, kad sklypas šalia Kuršių marių, taip suklastojo tikrą dokumentą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu šią ataskaitą atgabeno į Klaipėdos m. ir žinomai suklastotą turto vertinimo ataskaitą laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iki 2009-10-22 apie 14 val. kol perdavė I. S., t.y. suklastotą dokumentą realizavo.
Atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką yra numatyta LR BK 300 str. 1 d.
V. V., buvo kaltinama tuo, kad toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, siekdama įteisinti savo pačios pinigines lėšas, žinodama, kad jos įgytos nusikalstamu būdu, atliko su jomis susijusias finansines operacijas, melagingai nurodė, kad jos gautos iš teisėtos veiklos, tai yra 2009-11-03 apie 12 val. 30 min. UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ patalpose, (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu susitarusi su I. S., kad iš 2009 m. spalio mėn. pabaigoje, netiesiogiai priimto kyšio iš I. S. - 5000 Lt, ji siekdama įteisinti dalį nusikalstamu būdu gautų pinigų - 605 Lt, išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija KLS Nr. 001542 2009-10-30 ir pinigų priėmimo kvitą Serija UIA Nr. 8071963, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ už turto vertinimo paslaugą pagal sutartį 2009-10-15 09-10-3-222, buvo suteiktos turto vertinimo paslaugos ir iš I. S. už šią paslaugą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą priimta 605 litai. Tuo būdu V. V. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė, įnešdama į kasą nusikalstamu būdu gautus 605 litus su piniginėmis lėšomis atliko finansines operacijas, melagingai nurodydama, kad jos gauta iš teisėtos veiklos,.
Atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką yra numatyta LR BK 216 str. 1 d.
V. V. buvo kaltinama, kad toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, siekdama įteisinti savo pačios pinigines lėšas, žinodama, kad jos įgytos nusikalstamu būdu, atliko su jomis susijusias finansines operacijas, melagingai nurodė, kad jos gautos iš teisėtos veiklos, tai yra 2011-04-27 Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikdama, kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkės 2009-10-22 surašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija TVS Nr. 00417 - fiziniam asmeniui I. S., 5000 Lt, už nekilnojamo turto rinkos tyrimus, konsultacines paslaugas ir turto vertinimą bei 2009-10-30 išrašydama kasos pajamų orderį, nurodydama, kad iš I. S. paėmė už nekilnojamo turto tyrimus 4395 Lt, taip legalizavo nusikalstamu būdu įgytų pinigų likusią dalį iš 5000 Lt, gautų 2009 m. spalio mėnesio pabaigoje, netiesiogiai priimto kyšio iš I. S..
Atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką yra numatyta LR BK 216 str. 1 d.
V. V., apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą buhalterinę apskaitą, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra ji, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31, būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad „ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris“; 4 dalį „individualios įmonės apskaitą<...> gali tvarkyti tos įmonės savininkas“, 11 straipsnio 1 dalį „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, 14 straipsnio 2 dalį „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisingumą atsako apskaitos dokumentą surašę ir pasirašę asmenys“, tvarkydama IĮ „Turto ir verslo spektras“ apskaitą ir atsakė už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisingumą. Tačiau, V. V. nesilaikydama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d., kurioje nurodyta „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir kiekine išraiška“ reikalavimų, 2 atvejais pagal 2009-10-22 PVM sąskaitą faktūrą serija TVS Nr. 00417 pagrindė nekilnojamo turto rinkos tyrimų, konsultacinių paslaugų ir turto vertinimo paslaugų pardavimą 4132,23 Lt, PVM – 867, 77 Lt, iš viso 5000 Lt ir pagal 2009-12-31 kreditinę PVM sąskaitą faktūr1 serija TVS Nr. 01 pagrindė nekilnojamo turto rinkos tyrimų, konsultacinių paslaugų ir turto vertinimo paslaugų pardavimo 500 Lt, PVM – 105 Lt, iš viso 605 Lt sumažėjimą I. S. bei 1 atveju pagal 2009-10-30 Kasos pajamų orderį serija TVS Nr. 00252 pagrindė 4395 Lt įplaukų už nekilnojamo turto tyrimus gavimą iš pil. I. S., kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės, nes V. V. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-10-30 PVM sąskaitą faktūra serija KLS Nr. 001542 pagrindė turto vertinimo paslaugų pagal sutartį 2009-10-15 Nr. 09-10-3-222 pardavimą 500 Lt, PVM – 105 Lt, iš viso 605 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ Todėl pagal minėtų PVM sąskaitų faktūrų 2009-10-22 serija TVS Nr. 00417 ir 2009-12-31 serija TVS Nr. 01 bei 2009-10-30 Kasos pajamų orderio serija TVS Nr. 00252 rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo; 13 str. 3 d., kurioje nurodyta „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ reikalavimų, t.y. tvarkomoje kasos knygoje 2009 m. spalio mėn. įrašė 2009-10-30 Kasos pajamų orderį serija TVS Nr. 00252 pagrindžiantį 4395 Lt įplaukų gavimą, kuriame duomenys neatitinka tikrovės bei apskaitos registre „2411 sąskaita Pirkėjų įsiskolinimas“ 2009 m. spalio mėnesį užregistravo I. S. įsiskolinimą – 5000 Lt, pardavimo pajamų padidėjimą – 4132,23 Lt, mokėtiną PVM – 867,77 Lt, gautas įplaukas į kasą iš pilietės I. S. - 4395 Lt bei 2009 m. spalio mėnesio pabaigai I. S. įsiskolinimą 605 Lt, pajamų sumažėjimą 500 Lt bei gautino PVM 105 Lt padidėjimą, kuriose duomenys neatitinka tikrovės.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-12-30 negalima iš dalies nustatyti IĮ „Turto ir verslo spektras“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką yra numatyta LR BK 222 str. 1 d.
Kaltinamoji V. V. apklausta teisme dėl jai pareikštų kaltinimų kalta neprisipažino. Ji parodė, kad 2009 m. spalio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintoja, darbo sutartyje buvo numatyta 0,5 ar 0,25 etato. Nebuvo nustatytas darbo grafikas ar darbo valandos, į Klaipėdą atvažiuodavo tik padirbėti. Mažeikiuose turėjo individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, jos veikla nekilnojamojo turto vertinimas, tarpininkavimas. Abi įmonės turėjo teisę teikti turto vertinimo paslaugas. I. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, tarpininkavo parduodant nekilnojamąjį turtą. Tuo metu jai nebuvo žinoma kas užsakė turto vertinimą, užsakovą atstovavo I. S., sakė, kad turto vertinimo ataskaita reikalinga paskolos pratęsimui banke. Ankstesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“. turto vertinimo ataskaitą buvo pateikusi korporacija „(duomenys neskelbtini)“. Ji visada skambindavo į banką ir klausdavo ar klientas laiku atsiskaitinėja su banku. Šiuo atveju bankas patvirtino, kad paskola mokama laiku. Klientas visada prašydavo turto kainą įvertinti maksimaliai. Nesutinka su jai pateiktais kaltinimais. Pagal I. S. užsakymą nustatė turto vertę, ji buvo nustatyta teisingai. 2009 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) kaime buvo parduotas sklypas, kurio vertė 4000 Lt už arą. Mano, kad turto vertę nustatė profesionaliai. Už atliktą darbą I. S. sumokėjo, gautus pinigus įnešė į įmonės kasą, užpajamavo įmonės buhalterinėje apskaitoje,
2009 m. spalio mėn. vakare paskambino I. S.. Tuo metu ji dirbo Mažeikiuose, savo kontoroje. I. S. pasakė kad reikia skubiai, t.y. kitai dienai atlikti turto vertinimą. Įprastai tai atliekama per 7 dienas. Pasakė I. S., kad tai kainuos 500 Lt, nes reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Paskaičiavusi kuro automobiliui sąnaudas, nematė galimybių atlikti užduotį už mažesnę kainą. I. S. pažinojo apie du metus. Ji užsakydavo klientams turto vertinimus. Bendravo tik darbo klausimais. Pagal I. S. prašymus yra atlikusi ir daugiau vertinimų. Būdavo, kad I. S. atsisakydavo jos paslaugų, teigdama kad rado pigiau šį darbą atliekančią įmonę. Ji niekada nepasirašydavo sutarčių. Ji atsisakė imti jau padarytą preliminarią ataskaitą, užsakė skubią pilną turto vertinimo ataskaitą. Ji paprašė atiduoti ataskaitą, tačiau paruoštos ataskaitos I. S. nedavė, nes pinigai už atliktą darbą nebuvo sumokėti, sutartis nepasirašyta. Ji išrašė sąskaitą faktūrą, ją pasiuntė į I. S. nurodytą jos fakso numerį. Tas yra užfiksuota jų pokalbių metu. I. S. atsisakė pervesti pinigus pagal išrašytą sąskaitą faktūrą motyvuodama tuo, kad neva ji neturi deklaruotų pinigų. Pagalvojusi, kad (duomenys neskelbtini) turi draugę J. P. paprašė perduoti pinigus (duomenys neskelbtini), o ji pinigus perves į jos sąskaitą. I. S. paaiškinusi, kad labai skuba, įdavė J. P. voką su pinigais. Ji tuos pinigus vėliau iš (duomenys neskelbtini) pasiėmė. Nustebo, kad voke nebuvo kasos išlaidų orderio. Nepamena po kiek laiko gavo pinigus, kuriuos I. S. perdavė J. P.. Tuos 5000 Lt įformino parsivežusi į Mažeikius. Tą pačią dieną sąskaitą 5000 Lt sumai (spalio 22 d.) faksograma išsiuntė I. S., kad ji pervestų pinigus į jos sąskaitą. I. S. neprivalėjo pasirašyti ant gautos sąskaitos, o ji ant sąskaitos buvo pasirašiusi. Dokumentą dėl 605 Lt apmokėjimo I. S. pasirašė. Nežino kodėl ji vienur pasirašė, kitur ne.
Šis atvejis buvo išskirtinis tuo, kad I. S. atsisakė pervesti pinigus ir neperdavė kasos išlaidų orderio. Gavusi už darbą pinigus, ji rašydavo kasos pajamų orderį. Kadangi I. S. nepateikė kasos išlaidų orderio ir nepadėjo parašo ant pajamų orderio, nutraukė su ja bendradarbiavimą, nes tokios darbo sąlygos jai buvo nepriimtinos. Jai nieko kito neliko, kaip pagal I. S. faksu išsiųstą sąskaitą faktūrą išsirašyti kasos pajamų orderį. Prašė I. S. pasirašyti ant kasos orderio, tačiau ji atsisakė motyvuodama tuo, kad neturi deklaruotų pinigų, todėl kasos orderis liko nepasirašytas.
Vertindama turtą, jo kainos nepadvigubino. Kaltinime teigiama, kad ji, siekdama padidinti ataskaitoje įvertinto turto kainą, nepagrįstai nurodė, jog turtas yra prie Kuršių marių, nors visiems suprantama ir žinoma, kad (duomenys neskelbtini) yra prie Kuršių marių. Turto vertinimo ataskaitoje yra apskaičiuota sklypų kaina, nėra jokio koeficiento, kuris nulemtų turto vertę todėl, kad jis yra prie marių. Vertinant turtą, vadovavosi Turto ir verslo pagrindų įstatymu, turto vertinimo metodika. Konkrečių standartų kaip vertinti turtą nėra nustatyta, apžiūrėjęs vertinamą objektą, vertintojas parenka vertinimo metodą. Yra trys vertinimo metodai: lyginamasis, atstatomasis ir kaštų. Lyginamasis metodas leidžia nustatyti pačią tiksliausią vertę, lyginant su jau parduotų sklypų verte. Ataskaitoje pateikti duomenys ir skaičiavimai paimti iš Registrų centro, tai labai tikslūs duomenys, kuriais remiantis padaryta ataskaita. Sklypų vertės nepadidino. Tokio tikslo neturėjo. Pinigus – 5000 Lt gavo ne už sklypo kainos nustatymą, o už atliktą darbą - preliminarią ataskaitą, kurios I. S. atsisakė ir už pilną turto vertinimo ataskaitą. Sklypų vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į daugelį sąlygų, kurios įtakojo sklypų rinkos vertę. Nustatydama sklypo kainą, atsižvelgė, kad jis yra šalia gyvenamųjų namų, yra komunikacijos, buvo padarytas sklypo detalusis planas. Sklypų buvimas šalia Kuršių marių yra vertinamasis sklypų kainos matas. Mano, kad turto vertė apskaičiuota teisingai, nes įvykus sandoriui šio žemės sklypo aras buvo parduotas už 4000 Lt.
Nesutinka, kad jos įmonės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. 5000 Lt buvo už darbą gauti pinigai. Negalėjo jų nepajamuoti, nes jie turėjo būti įmonės kasoje. Pinigai užpajamuoti, apskaityti apskaitoje, įtraukti į kasos knygas, įtraukti į PVM, pelno deklaraciją, sumokėtas PVM, pelno mokestis. Nesutinka, kad negalima nustatyti 2009 m. turto, įsipareigojimų, nes visi dokumentai tvarkingai pateikti. Individualios įmonės savininkas veda buhalterinę apskaitą, tačiau jo atsakomybė nėra atskirta nuo paties savininko atsakomybės ir jis atsako visu savo turtu. IĮ neprivalo sudaryti balanso, todėl Registrų centrui ir nebuvo teikiami balansai. Buhalterinės apskaitos įstatymas numato, kad IĮ gali pasirinkti supaprastintą buhalterinės apskaitos vedimą ir tai buvo pasirinkta nuo 2004 metų. Bendrovėje dirbo 0,25 etato, jai buvo nustatytas 250 Lt atlyginimas. Buvo tokia praktika, kad dalį darbų darydavo kaip „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, dalį kaip IĮ savininkė. Atsižvelgiant į sąnaudas, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo žodinis susitarimas dalį pinigų pajamuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalį savo įmonėje. VMI patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nustatė, kad tokia apskaita negalima. Šiuo atveju ataskaitą ruošė savo individualios įmonės patalpose, darbo priemonės priklausė IĮ, naudojo savo įmonės automobilį, fotoaparatą. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo bendradarbiauti 2004 metais. Lietuvoje buvo labai mažai licencijuotų turto vertintojų, todėl priėmė darbui Mažeikiuose, dirbo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, bet savo patalpose. Kad bendrovė neprarastų klientų, paprašė, kad važinėtų į Klaipėdą. Darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkei duodavo naujų klientų. Direktorius žinojo, kad ji daro ataskaitas savo įmonės vardu. I. S., nebuvo svarbu, kuri įmonė padarys ataskaitą. Kurios įmonės sąnaudomis ji padaro ataskaitą, tam nurodomos didesnės sąnaudos. Atlikdama vertinimą visada susipažįsta su objektu, kurį vertina. Pagal turto vertinimo metodiką, vertintojas privalo vykti į vietą, apžiūrėti objektą. Negali atlikti vertinimo nemačiusi objekto, gali pasakyti tik vidutinę vertę toje teritorijoje, o vertinant konkrečiai, turi objektą pamatyti.
Liudytojas J. F. apklaustas teisme parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kaltinamosios nepažįsta. Bendrovė turi 2 žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Buvo paimtas kreditas iš banko. Pirmąjį sklypų vertinimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2009 metais, baigiantis kredito sutarties su banku terminui, buvo reikalingas naujas turto vertinimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nerado to žmogaus, kuris darė pirminį vertinimą, dar kažkur teiravosi. Sutiko pažįstamą R. G., jis verčiasi nekilnojamuoju turtu, todėl jo paprašė, kad surastų, kas gali padaryti turto vertinimo ataskaitą. Jam pinigų iš banko nereikėjo, tik reikėjo pratęsti paskolos terminą. Jis neprašė, kad sklypai būtų įvertinti didesne kaina, nes jam nebuvo skirtumo kaip jie bus įvertinti. Sklypai yra prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), šalia kanalo, toliau yra prieplauka. Už sklypų yra kanalas, meldai, prieplauka, išėjimas į marias. Sklypuose yra komunikacijos, kaimynai statosi namus. R. G. už įvertinimą davė 5000 Lt. R. G. nesakė kas vertins sklypus, kam mokės pinigus. Jis gavęs ataskaitą, pinigus perdavė R. G.. Suprato, kad pinigus jis perduos turto vertintojams. Ankstesnį vertinimą darė pardavėjas todėl nežino kiek mokėjo už ataskaitos parengimą. R. G. pasakė, kad ataskaita kainuos 5000 Lt. Jis su tokia kaina sutiko. Yra daręs nuosavo turto vertinimą, jam žinoma, kad už ataskaitas mokami nemaži pinigai. Gavęs ataskaitą su banku pusmečiui pratęsė terminą sumokėti kreditą dalimis.
Apklaustas teisme kaip liudytojas R. G. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, asmeniškai į ją nesikreipė. Dirba su nekilnojamuoju turtu. I. S. tuo metu taip pat turėjo nekilnojamojo turto agentūrą. UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius J. F. paprašė rasti turto vertintoją, nes bankui reikėjo pateikti užstatyto turto įvertinimo ataskaitą. J. F. prašė, kad sklypus įvertintų kiek galima maksimaliau, nes spaudžia bankas. I. S. pažįsta asmeniškai, todėl paprašė surasti turto vertintoją. I. S. pasakė, kad turto vertinimo ataskaitą kainuos 5000 Lt. Apie tai informavo J. F., nurodyta turto vertinimo ataskaitos kaina jam buvo priimtina. I. S. prašė nufotografuoti sklypus (duomenys neskelbtini). Ir jis tai padarė. Šalia sklypų buvo pakankamai platus vandens telkinys. Objektą fotografavo iš visų pusių, vieta graži, gera. Padarytas nuotraukas atidavė I. S.. Lankydamasis pas vertintojus dėl sodų, užklausė ir dėl žemės (duomenys neskelbtini), buvo kalba, kad sklypų vertė 300-400 tūkst. Lt, bet konkrečiai niekas jų nežiūrėjo, nes į (duomenys neskelbtini) vertintojų nusivežęs nebuvo. Atsiskaitymui už atliktą darbą J. F. jam perdavė 5000 lt., juos perdavė I. S..
Apklausta teisme liudytoja D. G. parodė, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" buhaltere, tai jos antraeilės pareigos. Anksčiau ši UAB vadinosi IĮ "(duomenys neskelbtini)". Su V. pažįstamos virš 20 metų. V. V. individualios įmonės apskaitos neteko tvarkyti, tvarko UAB "(duomenys neskelbtini)" apskaitą. UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius yra V. A.. IĮ savininkė buvo V. V., dabar ji yra minėto UAB vienintelė akcininkė. Direktoriaus V. A. prašymu padarė 2009 metų balansą, jis buvo reikalingas pateikti teismui, ir pačiam direktoriui. Sudarant įmonės balansą, nekilo jokių problemų, IĮ apskaita buvo tvarkoma laikantis buhalterinės apskaitos įstatymų, todėl buvo paprasta padaryti balansą. Įmonėje buvo vedama didžioji knyga. Direktoriaus prašymu peržiūrėjo visus apskaitos dokumentus. Buvo taikomas dvejybinis įrašas, analitiniai registrai, vedama apskaita buvo artima UAB apskaitai, laikantis verslo apskaitos standartų. Įmonėje nebuvo samdomų darbuotojų, nebuvo būtina daryti balansus. Paaiškinimus duoda remdamasi ne tik savo asmenine nuomone, bet ir įstatymų reikalavimais. Kategoriškai nesutinka, kad iš dalies nebuvo galima nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kiekvienoje įmonėje iš didžiosios knygos duomenų daromas balansas. Šioje įmonėje ji buvo vedama, todėl nesupranta kaip galima teigti priešingai, nes buvo visi dokumentai, leidžiantys viską nustatyti. Apskaita vedama taip, kad jei randamos klaidos, visada yra galimybė pateiktą deklaraciją patikslinti per 5 metus.
Liudytoja N. J. apklausta teisme parodė, kad dirba auditore nuo 2001 metų. Atlieka ir teismo paskirtas ekspertizes, į ekspertų sąrašą nėra įtraukta. Dirba Finansų ministerijos mokymų centre 18 metų. Yra (duomenys neskelbtini) viršininkė, skaito paskaitas savivaldybės įmonių darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, FNTT darbuotojams. V. V. nepažįsta. Nors nėra įtraukta į ekspertų sąrašą, bet yra atlikusi ne vieną teismo skirtą ekspertizę, vertinimą. Tiria tik su apskaita susijusius klausimais. Jai buvo užduotas pagrindinis klausimas - ar pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turimus dokumentus buvo galima nustatyti įmonės veiklą, jos turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Ji paaiškino, kad pagrindinis, tačiau neesminis pažeidimas tvarkant buhalterinę apskaitą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, buvo tai, jog juridiniam asmeniui atliktos paslaugos įformintos kaip fiziniam asmeniui - I. S.. Kasos pajamų orderyje I. S. įnešdama pinigus nenurodė, už kokias konkrečias paslaugas yra apmokama, tačiau dėl tų priežasčių galima identifikuoti viską, nes visur aiškiai įvardintos sumos ir už ką jos gautos. Pati vertinimo paslauga atlikta UAB "(duomenys neskelbtini)" turtui, o sąskaita išrašyta fiziniam asmeniui S. Ji įnešdama pinigus buvo tik kaip mokėtojas, ji turėjo turėti įgaliojimus. Kasos pajamų orderyje įrašyta, kad gauta iš S., o ne iš juridinio asmens. Įstatymas leidžia paslaugą teikti taip, tik trūko kompetencijos, todėl nenurodyta kad iš I. S. gauti pinigai už UAB "(duomenys neskelbtini)" turto vertinimą. Apskaitos registruose figūruoja ne UAB "(duomenys neskelbtini)" o I. S.. Ji nepasirašė kaip įnešusi pinigus, bet tai leidžia identifikuoti konkrečią sumą. Įstatymų nustatyta tvarka visos finansinės operacijos fiksuotos apskaitos registruose, kasos orderio suma užpajamuota kasos knygoje, teikiamoje PVM deklaracijoje už 2009 antrą pusmetį, kur deklaruojamos uždirbtos pajamos už turto vertinimo paslaugas. Pagal patikrinimui pateiktą medžiagą ir gautus apskaitos registrus buvo galima nustatyti įmonės pajamas, visus įsipareigojimus, struktūrą, nes sąskaitose buvo įrašyta už ką ir kokie darbai atlikti. Buvo galima identifikuoti ir nustatyti visas sumas, nes buvo pagrįsta sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais. Visi dokumentai įtraukti į įmonės apskaitą, tik neesminis dalykas dėl juridinio asmens. Matė visus dokumentus, kuriuos matė ir specialistė pateikusi savo išvadą. Dėl nedidelio buhalterinės apskaitos pažeidimo negalima daryti išvados, kad iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiuo atveju darbai atlikti, dokumentai yra, tik ne visai tinkamai įforminti. PVM sąskaitoje faktūroje parašai nebūtini.
Apklausta teime liudytoja I. K. (S.) parodė, kad anksčiau jos pavardė buvo S. Kaltinamąją pažįsta. Nuo 2006 m. turėjo nekilnojamojo turto agentūrą, veikla buvo susijusi su banko paskolomis, klientams dažnai reikėjo turto vertinimo, turėjo ne vieną vertintoją, viena iš jų buvo V. V.. 2009 m. rudenį į ją kreipėsi pažįstamas R., klausdamas ar pažįsta turto vertintoją, galinčią skubiai įvertini sklypus (duomenys neskelbtini) maksimalia verte. R. G. paprašius, kreipėsi į V. Pažinojo ir kitus vertintojus, bet tuo metu ji atliko užsakytus jų vertinimus, todėl jai ir skambino. Su ja nesutarimų nebuvo. Kai buvo paskaičiuota preliminari vertė, pasakė, kad turto vertinimo ataskaitą padarys už 5000 Lt. Skambino R. G., jis pasakė, kad kaina tenkina. Tai pasakė V. V., ir ji pradėjo daryti vertinimą. V. V. klausė ar tiktų, jei ataskaitoje butų nurodyta mažesnė sklypų vertė, tačiau visi klientai nori, kad jų turtas būtų įvertintas maksimaliai, todėl buvo sutarta, kad sklypų vertė bus maksimali. Tuo metu kainos labai svyravo - tai kilo, tai krito. Su R. G. apie atlygį jai nekalbėjo. Kodėl R. G. nebendravo tiesiogiai su turto vertintoja V. V. jai nežinoma. Suprato, kad vertinimas buvo reikalingas ne jam pačiam, o kitiems asmenims. V. V. pasakė, kad reikia sklypų nuotraukų. Skambino R., jis jas atsiuntė el. paštu. Nuotraukas persiuntė V. V.. Kai turto vertinimo ataskaita buvo padaryta, V. V. pasakė, kad perduos ataskaitą gavusi pinigus į įmonės sąskaitą. Ji atsisakė pervesti pinigus į V. V. sąskaitą, nes vertinimo ataskaita buvo padaryta ne jai asmeniškai. V. V. sakė, kad ant tos įmonės sąskaitos nenori rašyti visos sumos, todėl išrašė 500 Lt plius PVM sąskaita jos įmonės vardu. Sąskaita yra buhalterijoje. Pinigai sumokėti grynaisiais iš kliento pinigų. V. V. dirbo dviejose įmonėse labai panašiu pavadinimu. Neprisimena kurios įmonės vardu darė vertinimą. V. V. nesakė, kad dalį darbo įvertins kaip savo įmonės suteiktas paslaugas, kitą dalį – kaip UAB. Ji nesutiko pervesti visos sumos, nes gavo 500 Lt sąskaitą. Kadangi buvo užsakytas skubus ataskaitos paruošimas, V. V. pasakė, kad sandorį reikia apiforminti dokumentu, sutiko kad 500 Lt sąskaitą išrašytų jos įmonei. V. V. reikėjo išrašyti sąskaitą už patį vertinimą, nes jai reikėjo ant kažko apiforminti atliktą darbą. 5000 Lt jai perdavė grynaisiais pinigais, o kaip ji buhalterijoje tvarkosi nežino. Nepamena kur konkrečiai pasirašė ant kvito. 500 Lt nepervedė, nes grynais sumokėjo 5000 Lt. Sąskaitos atgal negrąžino, ji liko buhalterijoje. Nežino dėl ko priežasčių V. V. nenorėjo rašyti sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Nors ji, prašydama padaryti turto vertinimo ataskaitą užsakovo nenurodė, bet V. V. žinojo, kas yra užsakovas. Neprisimena ar prašė V. V. atsiųsti vertinimo ataskaitą faksu, ar tokiu būdu gautą ataskaitą pateikė užsakovui. Gavusi 5000 Lt iš R. G. perdavė juos V. V. draugei Klaipėdoje, prie miesto apylinkės teismo. Tuo metu žemės sklypų vertinimo ataskaitų kainos buvo diferencijuotos - nuo 500 iki kelių tūkstančių litų, priklausydavo nuo sklypo dydžio. Nežino kokia buvo vertinimo ataskaitų kaina tuo laiku. Šiuo atveju buvo sumokėta 5000 Lt už dviejų sklypų įvertinimą. Sutarties dėl turto vertinimo ataskaitos atlikimo, nei su V. V. įmone, nei su R. G. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi. Įvykio metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, su V. V. bendravo kaip fizinis asmuo.
Jai buvo atliktas ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje už kyšininkavimą, tuo metu parašė pareiškimą STT. Teismo buvo pripažinta kalta ir nuteista 2012 12 06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.
Dėl BK 225 straipsnio 2 dalies taikymo
Kyšininkavimas, numatytas BK 225 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo.
Jeigu kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Kyšininkavimas už neteisėtą neveikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus, o už neteisėtą veikimą – kai kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. tokius, kokių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo negali ir neturi atlikti vykdydamas įgaliojimus.
Byloje surinkti duomenys ir nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad V. V., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamo turto vertintoja ir Individualios Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininke, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, prašoma pažįstamos I. S. sutiko skubiai padaryti nekilnojamojo turto (dviejų žemės sklypų) vertinimo ataskaitą ir ją padarė.
Kaltinimas V. V. grindžiamas tuo, kad ji tiesiogiai, savo naudai reikalavo ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Teismas pažymi tai, kad reikalavimu duoti kyšį pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio atvirai reikalaujama ar netgi grasinama, jeigu nebus duodamas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo galėjo ir turėjo atlikti vykdydamas įgaliojimus, arba kyšio reikalaujama grasinant jo negavus atlikti kitus veiksmus. Kyšio reikalavimo požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva duoti kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamoji V. V. reikalavo ar provokavo I. S. duoti kyšį už minėtos ataskaitos atlikimą. Nėra taip pat duomenų, kad už vertinimo ataskaitos atlikimą duoti kyšį kaltinamajai siūlė I. S.. Iš prašymo leisti panaudoti procesinėmis prievartos priemonėmis surinktą informaciją kitoje baudžiamojoje byloje (b.l. 12-13 t.1) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu (dėl I. S. ir kitų asmenų nusikalstamų veikų) buvo atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Jos metu užfiksuoti ir V. V. bei I. S. telefoniniai pokalbiai. Kaltinimas dėl reikalavimo duoti kyšį V. V. grindžiamas iš šių pokalbių duomenimis, kurie kaltinimo teigimu patvirtina, kad V. V. tokiu būdu reikalavo kyšio.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimu duoti kyšį pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio atvirai reikalaujama ar netgi grasinama, jeigu nebus duodamas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo galėjo ir turėjo atlikti vykdydamas įgaliojimus, arba kyšio reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teisėtus veiksmus. Kyšio reikalavimo požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva duoti kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens. Kaltinimas nenurodo, kuo pasireiškė objektyvieji kyšininkavimo požymiai – kyšio reikalavimas ir susitarimas priimti kyšį.
Susitarimas priimti kyšį paprastai yra kyšio gavėjo ir kyšio davėjo susitarimas dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos ir panašiai. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo susitarimo momento. Ta aplinkybė, kad kaltinamoji V. V. nurodė atliktino darbo - turto vertinimo ataskaitos atlikimo kainą, negali būti vertinama kaip kyšio reikalavimas ir susitarimas priimti kyšį, nes jos reikalavimas apmokėti už atliktą darbą yra teisėtas. Iš byloje esančių rašytinių duomenų (b.l. 147-148 t.1, 76 t. 2) matyti, kad nei turto vertintojos pareiginiai nuostatai, nei Turto vertintojo profesinės etikos Kodeksas nenustato turto vertintojui kainų ribų vykdant turto vertinimo užsakymus ir sutartis. Turto vertintojo profesinės etikos Kodekso 3.2.1. str. nustato, kad turto vertinimo užsakymai ir sutartys sudaromos abipusės pagarbos, geranoriškumo ir pasitikėjimo principais, iš anksto aptariama darbo apimtis, kaštai ir honoraras (atlyginimas). Iš bylos duomenų matyti, kad I. S., užsakius labai skubų turto vertinimo ataskaitos atlikimą, kaltinamoji nurodė, kad šios ataskaitos kaina yra 5000 Lt. Apie kaltinamosios nurodyta kainą I. S. informavo R. G., o pastarasis sklypų savininką J. F.. Iš J. F. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jam nebuvo žinoma kas atliks šį darbą. Atliktino darbo kainą su J. F. derino R. G.. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad už ataskaitos atlikimą buvo reikalaujamas koks nors papildomas mokestis ar atsilyginimas už padarytą darbą. Be to, pažymėtina, kad kaltinime nurodyta kyšio suma – 5000 Lt. Sekant tokia kaltinimo logika, kaltinamoji, gavusi 5000 Lt kyšį, turto vertinimo ataskaitą atliko veltui. Tokią kaltinimo versiją paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Kaip jau minėta kaltinamajame akte akcentuojamos kaltinimui naudingos iš kaltinamosios ir I. S. pokalbių konteksto paimtos atskiros frazės, tačiau pokalbių turinys patvirtina, kad kaltinamoji V. V. nurodė savo darbo kainą ir pinigus už atliktą darbą reikalavo pervesti į jos įmonės sąskaitą (b.l.25,26, 35,51,52,55,58,60,61,74-76 t.1) Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji V. V. už atliktą darbą reikalavo oficialaus atlyginimo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad sutartas atlyginimas už atliktą darbą - 5000 Lt kaltinamajai buvo perduoti per J. P. tik todėl, kad I. S. kategoriškai atsisakė juos pervesti į kaltinamosios V. V. nurodytą įmonės sąskaitą. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina byloje esantys kontroliuojamų telefoninių pokalbių protokolų duomenys. Ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme J. F. patvirtino, kad turto vertintojos nurodyta kaina jį tenkino ir jis perdavė R. G. 5000 Lt atsiskaityti su turto vertintoja už ataskaitos atlikimą. Taigi byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia kaltinimo teiginį, kad kaltinamoji tiesiogiai reikalavo ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus -< būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamo ir kilnojamo turto vertintoja, 2009-10-14 ir 2009-10-20 apie 20 val., (duomenys neskelbtini), telefoninių pokalbių metu iš I. S. tiesiogiai pareikalavo 5 000 Lt už pageidaujamą neteisėtą veikimą, tai yra kad ji atlikdama nekilnojamo turto – žemės sklypų 0,75 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,85 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) vertinimą, neteisėtai dvigubai padidintų turto vertę ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksli data ir vieta nenustatyta, netiesiogiai, per J. P. šiai nesuprantant ir nežinant tikrųjų įvykio aplinkybių, iš I. S. priėmė savo naudai 5000 litų vertės kyšį, už 2009 m. spalio 15 d. atliktą minėto turto vertinimo ataskaitą Nr. 09-10-3-222, kurioje įrašydama žinomai neteisingus duomenis, kad vienas iš įvertinamų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su Kuršių mariomis, tokiu būdu pakeldama vertinamo sklypo vertę, neteisėtai įvertino turto vertę – 490 000 Lt. Teigti, kad kaltinamoji netiesiogiai, per J. P. šiai nesuprantant ir nežinant tikrųjų įvykio aplinkybių, iš I. S. priėmė savo naudai 5000 litų vertės kyšį už 2009 m. spalio 15 d. atliktą minėto turto vertinimo ataskaitą bei neteisėtai įvertino turto vertę – 490 000 Lt taip pat nėra pagrindo. Byloje nepaneigtas kaltinamosios V. V. teiginys, kad ji, taikydama lyginamosios vertės metodą, vertinamų sklypų kainą nustatė tinkamai. Iš bylos duomenų matyti (b.l. 100-116 t.1), kad 2007 08 14 Korporacija „(duomenys neskelbtini)“, atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypų įvertinimo ataskaitą, nustatė, kad šių sklypų rinkos vertė buvo 1 180 000 Lt. Kaltinamosios V. V. atliktoje ataskaitoje šių sklypų vertė 2009 10 15 yra beveik 2 kartus mažesnė. Be to iš atliktos ataskaitos duomenų matyti, kad per šį laikotarpį pasikeitė kai kurie duomenys turintys reikšmės sklypo kainai – pradėta procedūra detaliojo planavimo dokumentui rengti, žemės ūkio paskirties keitimas į kitos paskirties žemę, gyvenamųjų namų statyboms, sklypų padalijimas. Kaltinamosios V. V. atliktoje vertinimo ataskaitoje nurodytus įvertinimo rodiklius patvirtina ir atliktas retrospektyvinis vertinimas. Juos patvirtina byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta tų pačių, UAB (duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų vertinimo ataskaita Nr. KL- N-13-006 (b.l. 50-109 t.4). Šioje ataskaitoje paskaičiuota sklypų vertė 2009 m. spalio 15 dienai yra didesnė, nei kaltinamosios V. V. atliktoje turto vertinimo ataskaitoje. Iš byloje pateiktų duomenų (b.l. 14 t.2) matyti, kad 2009 metų lapkričio mėn. įvykusio sandorio metu, (duomenys neskelbtini) kaime parduotas žemės ūkio paskirties sklypas, Šio sklypo 1 aro kaina 4000 Lt. Tai leidžia teigti, kad kaltinamosios teiginys jog vertinamojo turto kainą nustatė tinkamai yra nepaneigtas. Visuma aptartų duomenų leidžia daryti išvadą, kad nesant kaltinamosios V. V. veikoje objektyviųjų kyšininkavimo požymių – reikalavimo ar provokavimo jį duoti, pažado ar susitarimo jį priimti, kyšio priėmimo, V. V. pagal BK 225 str. 2 d. išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl dokumento suklastojimo ir jo realizavimo (BK 300 str. 1 d.)
Motyvuojamoji dalis
BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia ir tokie veiksmai, kai yra pagaminamas netikras dokumentas, suklastojamas tikras dokumentas arba tokie dokumentai panaudojami. Šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo ir užtikrina tinkamą dokumentų apyvartą, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos patikimumą. Suklastojus ir panaudojus dokumentus gali būti kėsinamasi ir į asmens, susijusio su tokiu dokumentu, teises bei laisves, teisėtus interesus. BK 300 straipsnis saugo dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama.
V. V. kaltinama tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą, žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno ir realizavo. 2009-10-15 savo namuose, (duomenys neskelbtini), atlikdama nekilnojamo turto žemės sklypų 0,75 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,85 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) vertinimą, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis - ataskaitos 2.3. skyriuje Žemės sklypų aprašyme, nurodydama, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su Kuršių mariomis bei surašydama turto apžiūrėjimo aktą Nr.09-10-3-222 melagingai nurodė, kad sklypas šalia Kuršių marių, taip suklastojo tikrą dokumentą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu šią ataskaitą atgabeno į Klaipėdą ir žinomai suklastotą turto vertinimo ataskaitą iki 2009-10-22 apie 14 val. laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), kol ją perdavė I. S., t.y. suklastotą dokumentą realizavo.
Kaltinamoji V. V. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė savo kaltę dėl dokumento suklastojimo, teigdama, kad vertinimo ataskaitoje teisingai nurodė visas turto vertinimo sąlygas ir faktorius. Tai, kad ataskaitoje nurodyta, jog vienas vertinamasis sklypas ribojasi su mariomis, o kitas yra šalia marių, neturėjo reikšmės vertinamųjų sklypų vertės nustatymui. Turto vertinimo ataskaitoje, apskaičiuojant sklypų kaina, nebuvo taikomas koeficientas, lementis turto vertę dėl to, kad jis yra prie marių. Vertinant turtą, vadovavosi Turto ir verslo pagrindų įstatymu, turto vertinimo metodika. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir turto vertinimo ataskaitos duomenys. Kaltinamoji nurodė, kad ataskaitoje nurodyta aplinkybė, jog vertinamieji sklypai yra prie marių tėra tik sklypų patrauklumą didinantys duomenys. Be to, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad vertinamieji sklypai yra (duomenys neskelbtini) kaime, kuris neabejotinai yra prie Kuršių marių. Tai patvirtina šio kaimo geografinė padėtis, tai deklaruoja ir informacinės priemonės. Be to, pažymėtina, kad dokumento suklastojimu pripažįstamas kaip netikro dokumento pagaminimas, taip ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį, o melaginti duomenys – tai duomenys neatitinkantys tikrovės. Šiuo atveju, akivaizdu, kad turto vertinimo ataskaitoje, vertinamo turto aprašyme bei žemės sklypų aprašyme kaltinamoji, pažymėdama, jog sklypai yra šalia marių, jokių melagingų duomenų neįrašė. Kaltinamoji, neigdama savo kaltę dėl dokumento suklastojimo, paaiškino, kad įrašydama, jog vienas sklypas „ribojasi su Kuršių mariomis“, vadovavosi tuo, kad kitame (duomenys neskelbtini) upės, krante yra Kuršių marių meldynas ir ten jokių suplanuotų žemės sklypų nėra. Šalia vieno sklypo yra tik marios, kitas sklypas per tą pirmąjį sklypą nutolęs nuo marių. Taigi, teigti, kad kaltinamoji turto vertinimo ataskaitoje nurodydama, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su Kuršių mariomis bei, surašydama turto apžiūrėjimo aktą Nr.09-10-3-222, nurodė, kad sklypas šalia Kuršių marių, įrašė melagingus duomenis nėra pagrindo.
Be to pažymėtina, kad teismų praktika formuoja nuomonę, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovei duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė ir ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei net dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-662/2000, 2K-387/2008, 2K-263/2010, 2K-426/2010).)
Byloje nėra jokių įrodymų leidžiančių teigti, kad kaltinime nurodytų duomenų „ribojasi su Kuršių mariomis“, „sklypas šalia Kuršių marių“ įrašymas į sklypų vertinimo ataskaitą nustatė, pakeitė ar panaikino teisiškai reikšmingą juridinį faktą ar tie įrašai sukėlė juridiniam asmeniui- UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kaip vertinamo turto savininkas, sumokėjo už atliktą darbą sutartą pinigų sumą, jokių pretenzijų turo vertintojai nepareiškė, valstybei nuo gautų pajamų buvo sumokėti visi mokesčiai. Nustačius, kad nebuvo padaryta žala reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, kaltinamoji dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl BK 216 str. 1 d. taikymo
BK 216 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta: „Tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Šio straipsnio paskirtis užkirsti kelią nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimui. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta „pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį“.
Įstatymų leidėjas minėto straipsnio dispozicijoje nustatė šio nusikaltimo subjektyviuosius požymius – kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Ši aplinkybė byloje turi būti įrodyta. Byloje nėra duomenų, kad V. V. įteisindama gautus pinigus už padarytą dviejų žemės sklypų vertinimo ataskaitą įteisino juos kaip nusikalstamu būdu gautus pinigus. Kaip jau minėta nuosprendyje kaltinamoji V. V., priešingai nei teigiama kaltinamajame akte, reikalavo, kad pinigai už atliktą darbą jai būtų sumokėti įstatymo nustatyta tvarka - į jos įmonės sąskaita. Akivaizdu, kad turint tikslą gauti kyšį, kaltinamajai butų priimtinas I. S. siūlomas būdas - paimti grynuosius pinigus. Kaltinime akcentuojama tai, kad V. V. už atliktą darbą išrašė dvi sąskaitas faktūras ir kyšį legalizavo išrašydama vieną sąskaitą faktūrą savo įmonės vardu. Kaltinamoji paaiškino, kad iki VMI patikrinimo, atsižvelgiant į sąnaudas, dalis už darbą gautų pinigų buvo pervedama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Dalis į jos individualios įmonės sąskaitą. VMI konstatavus, kad tokia buhalterinės apskaitos tvarka yra netinkama, tokios finansinės operacijos nebebuvo atliekamos. Šiuo atveju visos sąnaudos teko jos įmonei, todėl didžioji gautų pinigų dalis buvo apskaityta jos įmonės buhalterijoje. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pinigai už atliktą darbą buvo gauti oficialiai ir apskaityti vadovaujantis buhalterinės apskaitos įstatymu.
Byloje nustačius, kad kaltinamoji nepadarė veikos, numatytos BK 225 str., nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad jos veiksmuose yra BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Kaltinamoji V. V. išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl BK 222 straipsnio taikymo
BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės - dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (BAĮ 2 straipsnio 2 punktas). Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. V., būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininke 2009-10-22 išrašė 5000 Lt PVM sąskaitą – faktūrą serija TVS Nr. 00417 - fiziniam asmeniui I. S. už nekilnojamo turto rinkos tyrimus, konsultacines paslaugas ir turto vertinimą bei 2009-10-30 išrašydama kasos pajamų orderį, nurodė, kad iš I. S. paėmė už nekilnojamo turto tyrimus 4395 Lt. Kaltinime nurodyti teisės aktai ir jų reikalavimų pažeidimai bei konkretūs veiksmai. Kaltinime teigiama, kad V. V. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą – nesilaikydama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d., reikalavimų dėl privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, 2 atvejais pagal 2009-10-22 PVM sąskaitą faktūrą serija TVS Nr. 00417 pagrindė nekilnojamo turto rinkos tyrimų, konsultacinių paslaugų ir turto vertinimo paslaugų pardavimą 4132,23 Lt, PVM – 867, 77 Lt, iš viso 5000 Lt ir pagal 2009-12-31 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija TVS Nr. 01 pagrindė nekilnojamo turto rinkos tyrimų, konsultacinių paslaugų ir turto vertinimo paslaugų pardavimo 500 Lt, PVM – 105 Lt, iš viso 605 Lt sumažėjimą I. S. bei 1 atveju pagal 2009-10-30 Kasos pajamų orderį serija TVS Nr. 00252 pagrindė 4395 Lt įplaukų gavimą už nekilnojamo turto tyrimus iš pil. I. S., kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės, nes V. V. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-10-30 PVM sąskaitą faktūra serija KLS Nr. 001542 pagrindė turto vertinimo paslaugų pagal sutartį 2009-10-15 Nr. 09-10-3-222 pardavimą 500 Lt, PVM – 105 Lt, iš viso 605 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl pagal minėtų PVM sąskaitų faktūrų 2009-10-22 serija TVS Nr. 00417 ir 2009-12-31 serija TVS Nr. 01 bei 2009-10-30 Kasos pajamų orderio serija TVS Nr. 00252 rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.
Iš 2012-09-10 specialisto išvados Nr. 5-3/73 matyti, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė V. V.) padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-12-30 negalima iš dalies nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įpareigojimų dydžio ir struktūros (III tomas, b.l. 5-16)
Apklausta teisme kaip liudytoja specialistė R. K. parodė, kad šioje tarnyboje dirba 16 metų. Šioje byloje buvo gauta užduotis atsakyti į klausimą ar galima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos turtą, įpareigojimų dydį ir struktūrą. Išvada pateikta pagal pateiktą tyrimo medžiagą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Jai buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, dokumentai, iš jų matė, kad turto vertinimo ataskaitą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. 5000 Lt niekas neužsipajamavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2004-09-01 darbo sutartį, kad V. V. priimta dirbti į bendrovę turto vertintojos pareigoms. Pagal išrašą iš registrų centro nustatė, kad 2006-01-13 2011-11-07 IĮ savininkė buvo V. V.. Nesprendė klausimo ar ji galėjo 5000 Lt paskirstyti tarp šių įmonių, ji daro dokumentinį tyrimą. UAB užregistravo 605 Lt, IĮ 4395 Lt gavimą. Sudėjus abi sumas gaunasi 5000 Lt, tačiau ji nežino ar tai yra tie patys 5000 Lt. Pagal apskaitos dokumentus nustatė, kad PVM sąskaitose faktūrose duomenys neatitinka tikrovės. Ji pinigų neseka, vertina dokumentus. Yra 3 PVM sąskaitos faktūros. Tų sumų tarpusavyje nesieja, nes yra dvi skirtingos įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Vienoje įmonėje yra vieni dokumentai, kitoje įmonėje - kiti. Pagal dokumentus, kuriuose užregistruota, kad UAB už turto vertinimą sumokėjo I. S. 605 Lt, kitas dokumentas - kasos pajamų orderis IĮ, kur nurodyta kad 4395 Lt paimti iš I. S., bet nėra pinigus sumokėjusio asmens parašo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus sumokėjo ir pasirašė S. Parašyta, kad pinigus gavo UAB įgaliotas asmuo V. V.. PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderis skirtingi dokumentai, pajamų gavimas pagrindžiamas kasos pajamų orderiu. Šios PVM sąskaitos faktūros turinys neatspindi tikrovės, nes turto vertinimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji pateikė bankui turto vertinimo ataskaitą ir pažymą apie turto vertės nustatymą, todėl pagal 5000 Lt ir 605 Lt PVM sąskaitas faktūras bei pagal kasos pajamų orderį 4395 Lt iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes šiuo atveju ūkinės operacijos turinys neatitinka tapatumui. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ Didžiojoje knygoje už 2009 metus klaidų nenustatė, negali pasakyti ar joje buvo nurodytas įmonės turtas, įsipareigojimai ir pelnas. Jai nebuvo skirta užduotis nustatyti ar buvo sumokėti mokesčiai, todėl ji šios aplinkybės netyrė.
Teisme apklausta liudytoja D. G. parodė, kad dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" buhaltere, antraeilėse pareigose. Anksčiau ši UAB vadinosi IĮ "(duomenys neskelbtini)". Individualios įmonės apskaitos tvarkyti neteko. Direktoriaus V. A. prašymu padarė 2009 metų IĮ "(duomenys neskelbtini)" balansą, jis buvo reikalingas pateikti teismui ir pačiam direktoriui. Sudarant įmonės balansą, nekilo jokių problemų, IĮ apskaita buvo tvarkoma laikantis buhalterinės apskaitos įstatymų. Įmonėje buvo vedama didžioji knyga. Vedama apskaita buvo artima UAB apskaitai, laikantis verslo apskaitos standartų. Įmonėje nebuvo samdomų darbuotojų, todėl nebuvo būtina daryti balansus. Kategoriškai nesutinka, kad iš dalies nebuvo galima nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kiekvienoje įmonėje iš didžiosios knygos duomenų daromas balansas. Šioje įmonėje ji buvo vedama, todėl nesupranta kaip galima teigti priešingai, nes buvo visi dokumentai, leidžiantys viską nustatyti.
N. J. apklausta teisme kaip liudytoja parodė, kad dirba auditore nuo 2001 metų. Atlieka ir teismo paskirtas ekspertizes, į ekspertų sąrašą nėra įtraukta. Dirba Finansų ministerijos mokymo centre 18 metų. Yra (duomenys neskelbtini) viršininkė, skaito paskaitas savivaldybės įmonių darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, FNTT darbuotojams. V. V. nepažįsta. Nors nėra įtraukta į ekspertų sąrašą, bet yra atlikusi ne vieną teismo skirtą ekspertizę, vertinimą. Tiria tik su apskaita susijusius klausimus. Jai buvo užduotas pagrindinis klausimas - ar pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turimus dokumentus buvo galima nustatyti įmonės veiklą, jos turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Ji paaiškino, kad pagrindinis, tačiau neesminis pažeidimas tvarkant buhalterinę apskaitą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, buvo tai, jog juridiniam asmeniui atliktos paslaugos įformintos kaip fiziniam asmeniui - I. S.. Kasos pajamų orderyje I. S. įnešdama pinigus nenurodė, už kokias konkrečias paslaugas yra apmokama, tačiau dėl tų priežasčių galima identifikuoti viską, nes visur aiškiai įvardintos sumos ir už ką jos gautos. Pati vertinimo paslauga atlikta UAB "(duomenys neskelbtini)" turtui, o sąskaita išrašyta fiziniam asmeniui S. Ji įnešdama pinigus buvo tik kaip mokėtojas, ji turėjo turėti įgaliojimus. Kasos pajamų orderyje įrašyta, kad gauta iš I. S., o ne iš juridinio asmens. Įstatymas leidžia paslaugą teikti taip, tik trūko kompetencijos, todėl nenurodyta kad iš I. S. gauti pinigai už UAB "(duomenys neskelbtini)" turto vertinimą. Apskaitos registruose figūruoja ne UAB "(duomenys neskelbtini)" o I. S.. Ji nepasirašė kaip įnešusi pinigus, bet tai leidžia identifikuoti konkrečią sumą. Įstatymų nustatyta tvarka visos finansinės operacijos fiksuotos apskaitos registruose, kasos orderio suma užpajamuota kasos knygoje, teikiamoje PVM deklaracijoje už 2009 antrą pusmetį, kur deklaruojamos uždirbtos pajamos už turto vertinimo paslaugas. Pagal patikrinimui pateiktą medžiagą ir gautus apskaitos registrus buvo galima nustatyti įmonės pajamas, visus įsipareigojimus, struktūrą, nes sąskaitose buvo įrašyta kokie darbai atlikti. Buvo galima identifikuoti ir nustatyti visas sumas, nes buvo pagrįsta sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais. Visi dokumentai įtraukti į įmonės apskaitą, tik neesminis dalykas dėl juridinio asmens. Matė visus dokumentus, kuriuos matė ir specialistė pateikusi savo išvadą. Dėl nedidelio buhalterinės apskaitos pažeidimo negalima daryti išvados, kad iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiuo atveju darbai atlikti, dokumentai yra, tik ne visai tinkamai įforminti. PVM sąskaitoje faktūroje parašai nebūtini.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2010-11-25 pagal reikalavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. IV ketvirčio PVM sąskaitos – faktūros. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad PVM Sąskaita faktūra Serija KLS Nr. 001542 išrašyta 2009-10-30, už turto vertinimo paslaugą pagal sutartį 2009-09-15 09-10-3-222 pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą išrašė įgaliotas asmuo - turto vertintoja V. V. 500 Lt sumai, su PVM 605 Lt. Iš pinigų priėmimo kvito Serija UIA Nr. 8071963 matyti, kad I. S. sumokėjo 605 Lt (šeši šimtai penki litai) ir kvite pasirašė už turto vertinimą, o pinigus gavo ir pasirašė įgaliotas atstovas V. V. (I tomas b.l. 155).
Iš 2012-11-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2009-10-22 I. S. išrašyta IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 5000 Lt. PVM sąskaita faktūra serija TVS Nr. 00417 už nekilnojamo turto rinkos tyrimus, konsultacines paslaugas ir turto vertimą. Šią sąskaitą išrašė savininkė V. V., mokėtojo parašo nėra.
Kasos pajamų orderiu serija TVS Nr. 00252 2009-10-30, priimta iš I. S. už nekilnojamo turto tyrimus 4395 Lt, priedėlis PVM TVS nr. 00417. (III tomas, b.l.74, 82)
Byloje esantys duomenys, liudytojų parodymai leidžia teigti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje pateikti visi dokumentai, patvirtinantys gautas lėšas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitos atlikimą. Tai pripažįsta ir byloje savo išvadą pateikusi specialistė. Kaip jau nuosprendyje minėta, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškia tuo, kad apgaulingai tvarkoma teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba paslepiami, sunaikinami ar sugadinami apskaitos dokumentai. Nusikaltimas pagal BK 222 str. 1 d. padaromas tiesiogine tyčia. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji V. V. atliko kokius nors apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo objektyviuosius veiksmus - paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus. Priešingai nei teigiama kaltinamajame akte, kaltinamoji į buhalterinę apskaitą įtraukė visus finansinius dokumentus, patvirtinančius gautas pajamas. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad kaltinamoji, tvarkydama savo individualios įmonės buhalterinę apskaitą, pildė ir dokumentus, kurie pagal buhalterinės apskaitos įstatymą buvo neprivalomi individualiai įmonei. Byloje nepaneigtas kaltinamosios teiginys, kad, atlikdama turto vertinimo ataskaitas, priklausomai nuo turėtų sąnaudų dalį pinigų įnešdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, dalį į savo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Tai ji darė iki valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo. Tai patvirtina byloje pateiktos kaltinamosios išrašytos PVM sąskaitos – faktūros ( b.l.44-75 t. 2). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamoji V. V., tvarkydama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, deklaravo visus finansinius dokumentus, patvirtinančius įmonės gautas pajamas, kurios leidžia nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Nesant kaltinamosios veikoje BK 222 str. 1 d. nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių, kaltinamoji pagal šį nusikaltimą išteisintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 308 str., teismas
nusprendžia:
pagal BK 225 str. 2 d. išteisinti nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
pagal 300 str. 1 d. išteisinti nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo požymių,
pagal 216 str.1 d. išteisinti nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
pagal 222 str. 1 d. išteisinti nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Daiktinius įrodymus, dvi optines skaitmenines laikmenas palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.