Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-256-1188/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-11
Bylos Nr.: eA-256-1188/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01740-2021-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Beata Martišienė
Pareiškėjas: UAB "Vox optima"
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

15.6Žemėtvarka ir jos planavimo dokumentai

Administracinė byla Nr. eA-256-1188/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01740-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 15.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vox optima“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. birželio 18 d. raštą Nr. 70-2-2037 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydama organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą, pageidaudamas suformuoti mažiausio būtino ploto žemės sklypą prekybos paskirties pastato, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), ir jo priklausinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), eksploatavimui pagal paskirtį, bet ne didesnį kaip 0,04 ha.

2.2. Atsakovas 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. 70-2-2037 informavo pareiškėją, kad šiuo metu nėra galimybės pradėti Projekto rengimo organizavimo, nes nepateiktas dokumentas, patvirtinantis, kokio dydžio žemės sklypas Pastato statybai buvo skirtas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat pasiūlymų schema, kurią būtų galima įvertinti; svarstyti klausimą dėl Projekto rengimo organizavimo bus galima tada, kai kartu su prašymu organizuoti žemės sklypo, skirto Pastato eksploatavimui, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pareiškėjas pateiks visus privalomus dokumentus, taip pat pasiūlymų schemą, dokumentus, patvirtinančius, kad tam tikro ploto žemės sklypas Pastato statybai buvo skirtas teisės aktų nustatyta tvarka, kad Kauno miesto savivaldybės administracija galėtų įvertinti, ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas reikalauja pateikti dokumentus, kurių nenumato joks teisės aktas, taip pat dokumentus, kurių pareiškėjas neturi ir negali turėti.

2.3. Nors atsakovas nurodo, jog neturi galimybės įvertinti, ar į formuojamo žemės sklypo ribas nepatenka greta esančios automobilių stovėjimo aikštelės dalis ir ar nepablogės veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, tačiau atsakovas, organizuodamas projekto rengimą, kaip tik ir galės nurodyti sąlygas, kokių ribų turi būti formuojamas žemės sklypas, kad nepablogėtų veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, todėl reikalavimas nurodyti formuojamo žemės sklypo ribas prieš projekto rengimą yra neteisėtas ir nepagrįstas jokiais teisės aktais.

2.4. Atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, t. y. priimdamas administracinius sprendimus privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Atsakovas taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte numatyto išsamumo principo, į prašymą ar skundą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Skundžiamame Rašte nėra nurodyta, kokio (-ių) teisės akto (-ų) pagrindu atsakovas reikalauja pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokio dydžio žemės sklypas Pastato statybai buvo skirtas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nenurodyta ir dėl reikalavimo pateikti pasiūlymų schemą, todėl atsakovas, reikalaudamas pateikti dokumentus, kurie nenumatyti jokiame teisės akte, pažeidžia ir įstatymo viršenybės principą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Išnagrinėjus prašymą, 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 70-2-1434 pareiškėjui buvo nurodyta, jog Projekto rengimo organizavimas nebus pradėtas, nes prašyme nenurodytas Projekto rengimo tikslas ir formuojamo valstybinės žemės sklypo plotas, taip pat nepateikta pasiūlymų schema ir / ar dokumentai, patvirtinantys, kad tam tikro dydžio žemės sklypas Pastato statybai buvo skirtas teisės aktų nustatyta tvarka ir šis sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo. 2021 m. birželio 7 d. gautame pareiškėjo prašyme organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nurodyta, jog formuojamas žemės sklypo plotas mažiausias Pastato ir jo priklausinių eksploatavimui pagal paskirtį, iki 0,04 ha, tikslus plotas galės būti nustatytas gavus planavimo sąlygas. Skundžiamu Raštu pareiškėjui pakartotinai buvo nurodyta, kad kartu su prašymu nepateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad Pastato statybai teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtas tam tikro dydžio žemės sklypas, ar duomenys iš Pastato kadastro duomenų bylos apie išskirtą ir faktiškai naudojamą teritoriją, taip pat nebuvo pateikta pasiūlymų schema, kurioje būtų pažymėtos preliminarios numatomo formuoti žemės sklypo ribos, todėl priimti sprendimo dėl projekto rengimo organizavimo nėra galimybės.

3.2. Pareiškėjo 2021 m. balandžio 21 d. prašyme iš viso nebuvo nurodytas planuojamos teritorijos plotas; su prašymu buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas apie Pastato ir priklausinių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir statinių išdėstymo planas, tačiau nepateikta nei pasiūlymų schema, nei dokumentai apie teisės aktų nustatyta tvarka paskirtą ar faktiškai naudojamą teritoriją. 2021 m. birželio 7 d. prašyme papildomai nurodyta, kad bus formuojamas mažiausias Pastato ir jo priklausinių eksploatavimui pagal paskirtį žemės sklypo plotas, iki 0,04 ha, tikslus plotas galės būti nustatytas gavus planavimo sąlygas, tačiau kiti atsakovo 2021 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 70-2-1434 nurodyti papildomi duomenys nebuvo pateikti, todėl nebuvo galimybės įvertinti preliminaraus planuojamo žemės sklypo dydžio, ribų, spręsti dėl trečiųjų asmenų galimo teisių pažeidimo ir pan., t. y. patikrinti, ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą, o pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė, kad tikslus plotas galės būti nustatytas gavus planavimo sąlygas, taip pat nesudarė pagrindo priimti sprendimą, nes neturint aiškios informacijos, kokią teritoriją numato planuoti pareiškėjas, nėra galimybės parengti teisinio reglamentavimo nuostatas atitinkančių reikalavimų.

3.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, sprendžiant klausimą dėl teisės ne aukciono būdu įsigyti ar nuomotis valstybinę žemę, esminę reikšmę turi ne sklype esančių statinių registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Nors pareiškėjo prašyme buvo nurodyta, kad bus formuojamas mažiausias žemės sklypo plotas, reikalingas Pastato ir jo priklausinių eksploatavimui pagal paskirtį, tačiau atsakovo turimi duomenys patvirtina, kad Pastatas buvo padidintas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. lapkričio 7 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PN-994-(15.2)(toliau – ir Privalomasis nurodymas) įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. gegužės 7 d. išardyti valstybinėje žemėje perstatytas stoginės 2Elg, adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijas taip, kad stoginės 2E1g išorės matmenys atitiktų 2002 m. kovo 7 d. kadastrinių matavimų bylą, ir sutvarkyti statybvietę.

3.4. Tiek Administracijos 2021 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 70-2-1434, tiek skundžiamame Rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie Privalomojo nurodymo įvykdymą, be to, teismine tvarka šiuo metu nagrinėjamas ginčas dėl Pastato 1E1Ž priestato 1e1ž statybos teisėtumo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas neturi galimybės įvertinti, kokio ploto žemės sklypas gali būti formuojamas Pastato ir priklausinių eksploatavimui, nes faktinis Pastato plotas ir Nekilnojamojo turto registre nurodytas plotas skiriasi.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas valstybinėje žemėje siekia suformuoti žemės sklypą nuosavybės teise valdomo Pastato eksploatavimui, t. y. rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį – prekybos.

Šalies argumentai

5.2. Pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. pateikė nustatytos formos prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašydamas organizuoti projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančio Pastato, numatant apie 327 kv. m žemės sklypo plotą. Administracija 2019 m. kovo 12 d. raštu Nr. 70-2-893 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydama, jog pareiškėjas nepateikė žemės sklypo skyrimo dokumentų, be to, pareiškėjo siūlomo suformuoti žemės sklypo ribos patenka į daugiabučiams gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini) skirtos žemės sklypo teritorijos raudonąsias linijas, todėl nesuformavus žemės sklypų prie daugiabučių gyvenamųjų namų ir neišsprendus klausimo dėl pareiškėjo pastato 1E1ž priestato 4e1ž (28,81 kv. m) priėmimo naudoti atsakovas neturi galimybės spręsti dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. Apskundus šį raštą teismui, Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4969-422/2019 panaikino atsakovo 2019 m. kovo 12 d. raštą Nr. 70-2-893 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. prašymą.

5.3. Administracija, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. prašymą, 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (33.200)K-2167 taip pat atsisakė organizuoti Projekto rengimą, nurodydama, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų ar kitų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo siūlomą suformuoti apie 327 kv. m žemės sklypo dydį ir ribų racionalumą, būtiną statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Apskundus šį raštą teismui, Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-407-428/2020 panaikino atsakovo 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. (33.200)K-2167 ir įpareigojo atsakovą per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie prekybos paskirties pastato, pažymėto plane 1E1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021 atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkino, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Vox optima“ skundą atmetė.

5.4. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą, 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 70-2-1434 pareiškėjui nurodė, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimas nebus pradėtas, nes pareiškėjo prašyme nebuvo nurodytas Projekto rengimo tikslas ir formuojamo valstybinės žemės sklypo plotas, taip pat nepateikta pasiūlymų schema ir / ar dokumentai, patvirtinantys, kad tam tikro dydžio žemės sklypas pastato statybai buvo skirtas teisės aktų nustatyta tvarka. Šis sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo.

5.5. Administracija 2021 m. birželio 7 d. gavo pareiškėjo prašymą organizuoti Projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, kuriame nurodyta, jog formuojamas žemės sklypo plotas mažiausias pastato ir jo priklausinių eksploatavimui pagal paskirtį, iki 0,04 ha, tikslus plotas galės būti nustatytas gavus planavimo sąlygas. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė minėtoje formoje nurodytus dokumentus, t. y. ginčo pastatų Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją ir Statinių išdėstymo planą iš kadastrinės bylos.

5.6. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. birželio 7 d. prašymą, skundžiamu 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. 70-2-2037 pakartotinai nurodė, jog prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pavyzdinėje formoje yra privaloma nurodyti Projekto tikslą ir formuojamo valstybinės žemės sklypo (teritorijos) plotą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, pastato – paviljono-baro 1E1ž bendras plotas yra 62,72 kv. m, o pareiškėjo prašyme nurodytas plotas – iki 0,04 ha – nepagrįstas ir galimai viršija būtiną statiniui eksploatuoti plotą. Pareiškėjas nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad Pastato ir jo priklausinių statybai teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtas tam tikro dydžio žemės sklypas, ar duomenų iš Pastato kadastro duomenų bylos apie išskirtą ir faktiškai naudojamą teritoriją. Pareiškėjas nepateikė pasiūlymų schemos, kurioje būtų pažymėtos preliminarios numatomo formuoti žemės sklypo ribos, bei duomenų apie Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas statinių savininku, turi teisę be aukciono išsinuomoti ar išsipirkti valstybinį žemės sklypą, reikalingą šių statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį.

7. Teismas byloje taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4, 12.2, 13.2, 19.2, 21 punktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

8. Teismas konstatavo, kad formuojant žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti konkretus žemės sklypų dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į šių statinių tiesioginę naudojimo paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre. Nei Žemės įstatyme, nei Taisyklėse nėra nustatyta jokių konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis turi būti nustatytas valstybinės žemės sklypo dydis jame esančio statinio eksploatavimo poreikiams. Šis klausimas turi būti vertinamas atskirai kiekvienoje individualioje situacijoje, priklausomai nuo faktinių aplinkybių.

9. Teismas nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra statinys – pastatas-paviljonas-baras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – prekybos ir kurio bendras plotas 62,72 kv. m, bei kiemo statiniai (inžineriniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys šiam pastatui. Pastatas užima 62,72 kv. m plotą, o pareiškėjo norimas suformuoti žemės sklypo plotas, nurodomas prašyme, – iki 0,04 ha (tikslinamas gavus planavimo sąlygas) akivaizdžiai viršija būtiną statiniui eksploatuoti plotą. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog sklype esančio Pastato naudojimas pagal jo tiesioginę paskirtį – prekybos – galimas tik suformavus žymiai didesnį žemės sklypą nei Pastato, kuris buvo savavališkai padidintas, užimamas plotas.

10. Teismas nesutiko su skundo argumentu, jog atsakovas Rašte reikalauja pateikti dokumentus, kurių nenumato joks teisės aktas, ir pažymėjo, kad pagal Taisyklių bendrąsias nuostatas, gavus prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą.

11. Teismas pritarė atsakovo argumentams, jog pareiškėją tenkinančiam sprendimui priimti neužtenka tik prašyme nurodyti planuojamos teritorijos plotą (iki 0,04 ha), nes nežinant preliminarių planuojamo žemės sklypo ribų, kurias pagrįstų žemės sklypo ribų planas ir planavimo pasiūlymų schema, kurie privalomi pateikiant prašymą, nėra galimybės spręsti, ar tokio dydžio (iki 0,04 ha) žemės sklypas nepablogins gretimų žemės sklypų naudojimo sąlygų.

12. Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto turinio atitiktį Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, atsižvelgdamas į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra jokio pagrindo jį naikinti, todėl atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 18 d. raštą Nr. 70-2-2037 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, bei priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Regionų apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai išaiškino ir pritaikė šiam ginčui aktualias materialiosios teisės normas, taip pat pažeidė ir proceso teisės normas, ir dėl šių pažeidimų netinkamai buvo išspręsta byla, dėl to sprendimas yra naikintinas.

14.2. Teismas neįvardijo konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis pareiškėjas turėtų teikti atsakovui jo reikalaujamus neaišku kokius dokumentus, kadangi nei Taisyklėse, nei kitame teisės akte nereikalaujama pateikti dokumentų, patvirtinančių, kokio dydžio žemės sklypas Pastato statybai buvo skirtas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir pasiūlymų schemos, tokios teisės normos nenurodė ir atsakovas. Pareiškėjas nėra atitinkamų statinių statytojas, todėl jam nežinomi duomenys dėl statinių statybai skirto žemės sklypo, taip pat nežinoma, ar toks sklypas buvo skirtas, todėl iš pareiškėjo reikalaujama pateikti dokumentus, kurių galbūt net nėra (visoje kadastrinė byla nėra jokių duomenų apie išskirtą ir faktiškai naudojamą Pastato teritoriją).

14.3. Taisyklėse yra išvardinti visi dokumentai, kuriuos privalo pateikti kiekvienas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatorius, todėl reikalavimas pateikti dar kažkokius dokumentus, kurių nenumato jokie teisės aktai, yra neteisėtas (nepagrįstas teise), jis prieštarauja įstatymo viršenybės principui, taip pat Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo patvirtinti, jog tokie atsakovo reikalavimai yra teisėti.

Šalies argumentai

14.4. Pareiškėjas akcentuoja, kad Taisyklėse nėra numatyta, jog kartu su prašymu pareiškėjas teiktų ir pasiūlymų schemą, be to, pareiškėjas sutinka formuoti minimalaus ploto žemės sklypą, kokį formuoti nurodys pati savivaldybė ir kiti asmenys, tą patvirtina pareiškėjo nurodytas planuojamas sklypo dydis – iki 0,04 ha, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad prašomas plotas galbūt viršija būtiną statiniui eksploatuoti plotą. Reikalavimas nurodyti formuojamo žemės sklypo ribas prieš projekto rengimą yra neteisėtas ir nepagrįstas jokiais teisės aktais, kadangi atsakovas, organizuodamas Projekto rengimą, galės nurodyti sąlygas, kokiomis ribomis turi būti formuojamas žemės sklypas. Pareiškėjo nuomone, atitinkamas formuojamo žemės sklypo plotas turėtų būti nurodomas tik tais atvejais, kai rengiamas jau esamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

14.5. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog Pastatas užima 62,72 kv. m plotą, o pareiškėjo norimas suformuoti žemės sklypo plotas– iki 0,04 ha (tikslinamas gavus planavimo sąlygas), akivaizdžiai viršija būtiną statiniui eksploatuoti plotą, kadangi šis nurodytas plotas gali būti ir mažesnis.

14.6. Pareiškėjas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A-1528-261/2019, pažymi, jog atsakovo reikalavimai įrodyti konkretų formuojamo žemės sklypo dydį ar ribas prieš pradedant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesą, kurio metu ir bus nustatytas atitinkamas žemės sklypo dydis bei ribos, yra nepagrįsti, kadangi formuojamo žemės sklypo dydis ir ribos priklausys nuo visų atitinkamame procese dalyvaujančių institucijų išduotų sąlygų.

14.7. Pareiškėjas pažymi, jog jam priklausantis Pastatas stovi ant anksčiau raudonosiomis linijomis kitiems pastatams priskirtos teritorijos, bet šios ribos negali būti pagrindu riboti naudoti teisėtai pastatytą Pastatą, prie jo prieiti, privažiuoti ar teisiškai įforminti teises į žemę po Pastatu.

15. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

Atsiliepimas

15.1. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu Administracija prašė pateikti papildomus dokumentus Projektui organizuoti, ir pažymi, jog, pagal teismų praktiką, įsakymas pradėti rengti projektą yra vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kurio priėmimui taikytinos Taisyklių bendrosios nuostatos, t. y. patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą, todėl organizatorius turi išnagrinėti iniciatoriaus prašymą kartu su kitais pateiktais dokumentais, įvertinti faktinę planuojamos teritorijos padėtį (tame tarpe ir planuojamo žemės sklypo ribas ir plotą), kitas su planuojama teritorija susijusias aplinkybes ir nustatyti, ar jos gali turėti įtakos planavimo procedūrai pradėti. Projekto rengimo organizatorius turi teisę prašyti iniciatoriaus pateikti minėtam vertinimui reikalingus papildomus duomenis, kad galėtų priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą, be to, Taisyklėse nurodytas dokumentų, kurie pateikiami kartu su planavimo iniciatoriaus prašymu, sąrašas nėra baigtinis.

Šalies argumentai

15.2. Pareiškėjas, teigdamas, jog atsakovas prašė pateikti dokumentus, kurie galbūt neegzistuoja, nes Pastato kadastro duomenų byloje nėra jokių duomenų nei apie statinių statybai ar eksploatavimui suteiktą valstybinės žemės plotą, šios bylos nepateikė nei atsakovui, nei teismui. Be to, nėra aišku, kodėl pareiškėjas nepateikė planavimo pasiūlymų schemos, nes tokią schemą su ankstesniais prašymais pareiškėjas buvo pateikęs Administracijai. Pareiškėjui nepateikus jokių duomenų apie numatomą formuoti žemės sklypą, atsakovas neturėjo galimybės įvertinti, ar numatomas rengti Projektas nepablogins veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (t. y., ar nebus pažeistas Taisyklių 33 p. reikalavimas).

Atsiliepimas

15.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl numatomo formuoti žemės sklypo dydžio, teigdamas, kad prašomas suformuoti plotas galbūt viršija plotą, reikalingą Pastato eksploatavimui, ir pažymi, jog pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. prašyme nenurodė planuojamos teritorijos ploto, nepateikė nei pasiūlymų schemos (preliminarios planuojamo žemės sklypo ribos), nei dokumentų apie teisės aktų nustatyta tvarka paskirtą ar faktiškai naudojamą teritoriją (kadastro duomenų bylos dokumentai). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį klausimą, pagrįstai akcentavo, kad tokių faktinių duomenų vertinimas neabejotinai yra susijęs su galimybe ateityje išsinuomoti ar įsigyti nuosavybėn suformuotą valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Kadangi pareiškėjo siekiamas suformuoti žemės sklypas būtent nuomai ar pardavimui ne aukciono tvarka, todėl vertinimas, kokio dydžio žemės sklypas reikalingas Pastato eksploatavimui, pagrįstai buvo atliekamas nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl Projekto rengimo organizavimo.

15.4. Atsakovo turimais duomenimis, Pastatas buvo padidintas, atliekant savavališkos rekonstrukcijos darbus, o pareiškėjas Administracijai nepateikė jokių duomenų apie tai, ar pašalino savavališkos statybos padarinius, todėl atsakovas neturėjo galimybės įvertinti, kokio ploto žemės sklypas galėtų būti formuojamas Pastato ir priklausinių eksploatavimui, nes nėra aišku, koks bus faktinis Pastato plotas, pašalinus savavališkos statybos padarinius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 18 d. rašto Nr. 70-2-2037 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“, kuriuo UAB „Vox optima“ informuota apie nesamą galimybę pradėti jos prašomą Projekto rengimo organizavimą nepateikus papildomų dokumentų, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Bylos esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Vox optima“, įsigijęs 2004 m. nuosavybės teise atitinkamą statinį ir jo priklausinius (paviljoną-barą ir kiemo statinius), seniai ir ne kartą prašė atsakovo organizuoti žemės sklypo prie jam priklausančių pastato ir kiemo statinių suformavimą, adresu: (duomenys neskelbtini), tuo siekdamas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, bendra tvarka įgyvendinti teisę išsinuomoti ar išsipirkti žemę prie jam priklausančių pastatų ir, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021, kuriuo atsakovo sprendimas netenkinti ankstesnį pareiškėjo prašymą dėl atitinkamo ploto žemės sklypo, patenkančio į daugiabučiams gyvenamiesiems namams, adresu: (duomenys neskelbtini), išskirtas nesuformuoto žemės sklypo raudonąsias linijas, suformavimo pripažintas pagrįstu ir teisėtu, aktualiu nagrinėtinu ginčo atveju pakartotinai pageidauja, kad būtų suformuotas šįsyk mažiausio ploto žemės sklypas, būtinas prekybos paskirties pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių (duomenys neskelbtini) eksploatavimui pagal paskirtį, bet kuriuo atveju nedidesnis kaip 0,04 ha, tikslų plotą nustatant gavus planavimo sąlygas. Kauno miesto savivaldybės administracija aktualiu nagrinėtinu ginčo atveju laikėsi pozicijos, kad nėra galimybės priimti sprendimą dėl projekto rengimo organizavimo, jo iniciatoriui nepateikus dokumento, patvirtinančio tam tikro dydžio žemės sklypo skyrimą Pastato statybai teisės aktų nustatyta tvarka, ar duomenų iš Pastato kadastro duomenų bylos apie išskirtą ir faktiškai naudojamą teritoriją, taip pat nepateikus pasiūlymų schemos, kurioje būtų pažymėtos preliminarios numatomo formuoti žemės sklypo ribos.

18. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą iš esmės grindžiamas pozicija, kad adresu: (duomenys neskelbtini), esantis ir prekybai skirtas statinys (pastatas) paviljonas-baras užima 62,72 kv. m plotą, kai pareiškėjo pageidaujamas (ir gavus planavimo sąlygas tikslinamas) suformuotinas žemės sklypo plotas – iki 0,04 ha akivaizdžiai viršija būtiną statiniui eksploatuoti pagal paskirtį plotą, tačiau pareiškėjas neteikia jokių žymiai didesnio žemės sklypo nei Pastato užimamas plotas suformavimą pateisinančių objektyvių ir neginčijamų duomenų to Pastato naudojimo pagal jo tiesioginę (prekybos) paskirtį kontekste.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

21. Ginčo atveju aktualus, be kita ko, teisinis reguliavimas, kuris nustatytas: 1) Žemės įstatyme (toliau – Įstatymas), kuriame atitinkamai numatyta, jog: a) žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį formuojami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (40 str. 1 d. 3 p.); b) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą (40 str. 2 d.; 2019 m. gegužės 30 d. redakcija, Nr. XIII-2149); c) statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą (40 str. 3 d.); d) asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (40 str. 4 d.; 2019 m. gegužės 30 d. redakcija, Nr. XIII-2149); 2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (2019 m. gegužės 22 d. redakcija, Nr. 3D-312/D1-309, TAR, 2019-8093; toliau – Taisyklės), kuriose numatyta, kad: a) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (2.4 p.); b) Organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (ŽPDRIS) priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių (Taisyklių 21 p.); c) Žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (Taisyklių 33 p.).

22. Nurodytos Įstatymo ir Taisyklių nuostatos, aiškinamos Viešojo administravimo įstatymo kontekste, nagrinėjamu atveju suponuoja, kad prekybos paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinių ((duomenys neskelbtini)) savininku esantis pareiškėjas turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, tačiau atsakovas, nagrinėjantis galimybę pradėti prašomą Projekto rengimo organizavimą pareiškėjui pateikus atitinkamus dokumentus, privalo pagal atsakingo valdymo ir gero viešojo administravimo principus, be kita ko, įvertinti, ar suformuojant žemės sklypą, kuris būtinas pareiškėjo nuosavybės teise valdomam pastatui ir jo priklausiniams eksploatuoti, nepablogės veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.

23. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas: „Nuosavybė įpareigoja. Šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija“ (žr., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimą). Todėl nagrinėjamu atveju atmestini apeliacinio skundo argumentai, kuriais pabrėžiamas skundžiamo atsakovo Rašto nepagrįstumas ir neteisėtumas tuo aspektu, kad pareiškėjas nėra atitinkamų statinių statytojas ir todėl jam nežinomi duomenys dėl statinių statybai skirto žemės sklypo, taip pat nežinoma, ar toks sklypas buvo skirtas. Akcentuotina, kad pareiškėjas UAB „Vox optima“, 2004 m. įsigydamas ir naudodamas ar valdydamas jam nuosavybės teise priklausantį pastatą ir jo priklausinius (paviljoną-barą ir kiemo statinius), esančius (duomenys neskelbtini), bei prašydamas šio pastato ir jo priklausinių eksploatavimui būtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, saistomas iš nuosavybės socialinės funkcijos kylančios savininko pareigos rūpestingai domėtis tokio statinio ir jo priklausinių statybos teisiniu pagrindu ir tokiai statybai skirto žemės ploto duomenis arba neskirto žemės ploto aplinkybe, taigi esminiu statinio ir jo priklausinių nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu, ar iki 2004 m. apskritai buvo skirtas žemės sklypas statinio ir jo priklausinių statybai, ar nebuvo savavališkos statybos ir nėra (nebus) jos padarinių šalinimo grėsmės. Tokiu klausimu rūpestingai nesidomėdamas statinio ir jo priklausinių savininkas prisiima riziką patirti nuosavybės teisės įgyvendinimo administracinius kliuvinius ar nepatogumus šio pastato ir jo priklausinių eksploatavimui būtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo inicijavimo procedūrose, kai akivaizdi grėsmė kitų suinteresuotų asmenų, juo labiau daugiabučio namo gyventojų, besinaudojančių atitinkamu žemės plotu (daugiabučiam namui priskirta automobilių parkavimo aikštele), teisėms ir teisėtiems interesams.

24. Konstitucijos 28 straipsnyje atitinkamai įtvirtintas principas, jog įgyvendinant savo teises ir naudojantis savo laisvėmis privali laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Šio konstitucinio principo samprata Konstitucinio Teismo oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje plėtojama pažymint, kad konstitucinę pareigą laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių bei laisvių turi ir juridiniai asmenys (žr., Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimą); „Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje numatytos normos“ (žr., Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimą). Taigi pareiškėjo UAV „Vox optima“ skundžiamo atsakovo Administracijos Rašto pagrįstumas ir teisėtumas vertintinas, be kita ko, pagal pelno siekiančiam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio pastato ir jo priklausinių eksploatavimui būtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo siekio akivaizdų neatitikimą kitų suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, juo labiau daugiabučio namo gyventojų, besinaudojančių atitinkamu žemės plotu (daugiabučiam namui priskirta automobilių parkavimo aikštele), teisėtiems lūkesčiams.

25. Taigi pareiškėjas UAB „Vox optima“, siekdamas teisėto tikslo, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija organizuotų pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato ir jo priklausinių eksploatavimui būtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, konstituciškai privalo laikytis ne tik tokio tikslo įgyvendinimo tvarkos, be kita ko, Taisyklių, bet ir pamatinių principų, be kita ko, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nevaržymo principo, taigi savo prašymais ir reikalavimais nesudaryti prielaidų pabloginti veiklos sąlygas atitinkamo žemės ploto naudotojams tokioje situacijoje, kai akivaizdi grėsmė daugiabučio namo gyventojų, besinaudojančių atitinkamu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021 nurodytu, žemės plotu (daugiabučiam namui priskirta automobilių parkavimo aikštele), teisėms ir teisėtiems interesams.

26. Apeliacinio skundo argumentas, kad esą nėra teisinio pagrindo pareiškėjui privalėti teikti atsakovui jo reikalaujamus dokumentus (ar kad Taisyklėse esą nereikalaujama pateikti tam tikro dydžio žemės sklypo skyrimo Pastato statybai patvirtinančius dokumentus), atmestinas dėl Taisyklėse nurodytų dokumentų, kurie pateiktini kartu su planavimo iniciatoriaus prašymu, nebaigtinio sąrašo, ką suponuoja nurodyta Taisyklių 33 punkto nuostata „Žemės sklypai turi būti formuojami <...> taip, kad nepablogėtų <...> veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams“ ir pagrįstai pažymi atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą.

27. Vien tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia savo sutikimą formuoti tokį minimalaus ploto žemės sklypą (iki 0,04 ha), kokį formuoti nurodys pati savivaldybė ir kiti asmenys, nepaneigia atsakovo, kuris buvo proceso dalyviu, jo pozicijai palankia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021, faktinio ir teisinio pagrindo atsakingai laikytis analogiškos pozicijos, kad prašomas plotas galbūt viršija būtiną statiniui eksploatuoti plotą, todėl objektyviai būtinas formuojamo žemės sklypo ribų nurodymas prieš projekto rengimą tokioje ypatingoje ginčo situacijoje, kai pagal pareiškėjo prašymą akivaizdi grėsmė gretimų žemės sklypų naudotojų teisėms ir interesams.

28. Apeliacinio skundo reikalavimų pateisinimas nurodant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėje byloje Nr. A-1528-261/2019 ir akcentuojant būsimo sklypo dydžio ir ribų priklausomybę nuo visų atitinkamame procese dalyvaujančių institucijų išduotų sąlygų bei iš to esą kylantį atsakovo reikalavimų įrodyti konkretų formuojamo žemės sklypo dydį ar ribas prieš pradedant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesą nepagrįstumą, atmestinas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021. Šioje nutartyje atitinkamai pažymima, kad atsakovo įsakymas pradėti rengti projektą yra vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kurio priėmimui taikytinos Taisyklių bendrosios nuostatos, tai yra patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą. Toks kliuvinys nagrinėjamu atveju konstatuotinas būtent minėtų akivaizdžių aplinkybių aspektu. Todėl nagrinėjamo ginčo apimtyje projekto turiniui bei jo rengimui taikytinos taisyklės nevertinamos dėl akivaizdžių aplinkybių kaip planavimo procedūros pradėjimo kliuvinio buvimo pagal Taisyklių 33 punkto reikalavimą, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog nepablogėtų veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Tai sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atsakovui Administracijai prašyti pareiškėjo papildomų pateiktinų duomenų (dokumentų) apie statinių statybai ar eksploatavimui suteiktą valstybinės žemės plotą, taip pat reikalauti planavimo pasiūlymų schemos pateikimo, be kurio negalimas tinkamas vertinimas, ar į formuojamo žemės sklypo ribas nepateks greta esančios automobilių stovėjimo aikštelės dalis ir todėl nepablogės veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.

29. Tikslas, kurio siekia pareiškėjas nagrinėjamu ginčo atveju, turi būti pasiektas neakcentuojant sklypo dydį bei ribas nulemiančias visų atitinkamame procese dalyvaujančių institucijų išduotas sąlygas ir ne įrodinėjant atsakovo prašomų papildomų dokumentų nenumatymą Taisyklėse, kurios abstrakčiai nurodo akivaizdžias aplinkybes kaip įprasto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo kliūtis, bet įrodinėjant minėtų akivaizdžių aplinkybių nebuvimą ginčo situacijoje, t. y. paneigiant veiklos sąlygų gretimų žemės sklypų naudotojams bloginimo akivaizdžią grėsmę.

30. Todėl ginčo baigtį lemia ne tai, kad Taisyklėse pažodžiui nenurodyti atsakovo prašomi pareiškėjo papildomai pateiktini dokumentai, kurie susiję, be kita ko, su statinių statybai ar eksploatavimui suteikto valstybinės žemės ploto patvirtinimu bei planavimo pasiūlymų schema, ir yra būtini tinkamam formuojamo žemės sklypo padarinių (grėsmių) vertinimui gretimų žemės sklypų naudotojų teisių ir interesų apsaugos aspektu, kaip ir kiti galbūt susiję dokumentai dėl pastato nepadidinimo atliekant nesavavališkos rekonstrukcijos darbus arba savavališkos statybos padarinių pašalinimo, bet tai, kad tokių ir kitokių susijusių papildomų dokumentų prašymas gali būti objektyviai pateisinamas pagal pareiškėjo nepaneigtas jo siekiamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo ypatingas aplinkybes, kurios susijusios su veiklos sąlygų gretimų žemės sklypų naudotojams bloginimo akivaizdžia grėsme, nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia šios bylos išnagrinėjimo, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie galėtų sudaryti pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą.

33. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis