Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 18 d. rašto Nr. 70-2-2037 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) valstybinėje žemėje siekia suformuoti žemės sklypą nuosavybės teise valdomų statinių – pastato – paviljono-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, t. y. rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį: pareiškėjos pagrindinių valdomų statinių paskirtis – prekybos, todėl tik tokiai paskirčiai ir galėtų būti formuojamas žemės sklypas prie jų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja 2019 m. vasario 12 d. pateikė nustatytos formos prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašydama organizuoti projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančio prekybos paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), numatant apie 327 kv. m žemės sklypo plotą. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė minėtoje formoje nurodytus dokumentus, t. y. ginčo pastatų Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją, Planavimo pasiūlymų schemą ir Statinių išdėstymo planą.

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. kovo 12 d. raštą Nr. 70-2-893 apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino atsakovės 2019 m. kovo 12 d. raštą Nr. 70-2-893 ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 12 d. prašymą.

Atsakovė, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. vasario 12 d. prašymą, 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (33.200)K-2167 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ taip pat atsisakė organizuoti pareiškėjos Projekto rengimą. Atsakovė pakartotinį atsisakymą organizuoti Projekto rengimą argumentavo tuo, jog pareiškėja nepateikė dokumentų ar kitų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos siūlomą suformuoti apie 327 kv. m žemės sklypo dydį ir ribų racionalumą, būtiną statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovė teigė, jog pareiškėjos pateiktoje Planavimo pasiūlymų schemoje žemės sklypo dydis ir ribos yra nepagrįstai didelės, plotas daugiau kaip 5 kartus didesnis nei pareiškėjos pastato (prekybos paviljono) užimamas žemės plotas. Atsakovė sprendė, jog planuojamas žemės sklypas patenka į daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojamos automobilių stovėjimo aikštelės ribas bei į minėtiems daugiabučiams namams skirtas žemės sklypo raudonąsias linijas. Atsakovė taip pat nurodė, jog nėra išspręstas pareiškėjos pastato 1E1ž priestato 4e1ž (28,81 kv. m) priėmimo naudoti klausimas.

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini) “ Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. (33.200)K-2167 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino atsakovės 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. (33.200)K-2167 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją per 10 (dešimt) darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie prekybos paskirties pastato, pažymėto plane 1E1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkino, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą – pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė.

Pareiškėja 2021 m. balandžio 21 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius, išnagrinėjęs prašymą, 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 70-2-1434 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai nurodė, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimas nebus pradėtas, nes pareiškėjos prašyme nebuvo nurodytas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas ir formuojamo valstybinės žemės sklypo plotas, taip pat nepateikta pasiūlymų schema ir / ar dokumentai, patvirtinantys, kad tam tikro dydžio žemės sklypas pastato statybai buvo skirtas teisės aktų nustatyta tvarka. Šis sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo.

Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2021 m. birželio 7 d. gautas pareiškėjos prašymas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą. Prašyme nurodyta, jog formuojamas žemės sklypo plotas mažiausias pastato ir jo priklausinių eksploatavimui pagal paskirtį, iki 0,04 ha, tikslus plotas galės būti nustatytas gavus planavimo sąlygas. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė minėtoje formoje nurodytus dokumentus, t. y. ginčo pastatų Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją ir Statinių išdėstymo planą iš kadastrinės bylos.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos 2021 m. birželio 7 d. prašymą, 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. 70-2-2037 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas) pareiškėjai pakartotinai nurodė, jog prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pavyzdinėje formoje (Taisyklių 1 priedas) yra privaloma nurodyti Projekto tikslą ir formuojamo valstybinės žemės sklypo (teritorijos) plotą, tačiau pareiškėja 2021 m. birželio 7 d. pateiktame prašyme nenurodė Projekto tikslo ir formuojamo valstybinės žemės sklypo (teritorijos) ploto. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, pastato – paviljono-baro 1E1ž bendras plotas yra 62,72 kv. m, o pareiškėjos prašyme nurodytas plotas – iki 0,04 ha – nepagrįstas ir galimai viršija būtiną statiniui eksploatuoti plotą. Taip pat nurodė, jog kartu su prašymu pareiškėja pateikė 2006 m. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato – paviljono-baro 1E1ž, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), ir jo priklausinių teisinę registraciją, bet nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad Pastato statybai teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtas tam tikro dydžio žemės sklypas, ar duomenų iš Pastato kadastro duomenų bylos apie išskirtą ir faktiškai naudojamą teritoriją. Taip pat kartu su prašymu nebuvo pateikta pasiūlymų schema, kurioje būtų pažymėtos preliminarios numatomo formuoti žemės sklypo ribos. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės administracija neturi galimybės įvertinti, ar į formuojamo sklypo ribas nepatenka greta esančios automobilių stovėjimo aikštelės dalis ir ar tokiu būdu nepablogės veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (Taisyklių 33 punktas). Dėl nurodytų priežasčių atsakovė neturi galimybės pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, nes pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kokio dydžio žemės sklypas Pastato statybai buvo skirtas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat pasiūlymų schemos, pagal kurią būtų galima įvertinti. Svarstyti klausimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo galėtų tada, kai kartu su prašymu organizuoti žemės sklypo, skirto Pastato eksploatavimui, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, bus pateikti visi privalomi dokumentai, taip pat pasiūlymų schema, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad tam tikro ploto žemės sklypas Pastato statybai buvo skirtas teisės aktų nustatyta tvarka, kad Kauno miesto savivaldybės administracija galėtų įvertinti, ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą. Paminėjo ir priminė, jog pareiškėjai yra žinoma, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 7 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PN-994-(15.2) įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2020 m. gegužės 7 d. išardyti valstybinėje žemėje perstatytas stoginės 2E1g, adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijas taip, kad stoginės 2E1g išorės matmenys atitiktų 2002 m. kovo 7 d. kadastrinių matavimų bylos duomenis, ir sutvarkyti statybvietę, todėl prašė informuoti, ar šis privalomasis nurodymas buvo įvykdytas ir ar išspręstas klausimas dėl Pastato 1E1ž priestato 1e1ž statybos teisėtumo.

Pareiškėja prašo panaikinti atsakovės Raštą, nes atsakovė reikalauja pateikti dokumentus, kurių nenumato joks teisės aktas, taip pat dokumentus, kurių pareiškėja neturi ir negali turėti, nes ji Pastato nestatė, o jį 2004 m. nusipirko. Nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), nei kitame teisės akte nereikalaujama pateikti dokumentų, patvirtinančių, kokio dydžio žemės sklypas Pastato statybai buvo skirtas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir pasiūlymų schemos. Rašte nenurodyta, kokio teisės akto pagrindu atsakovė reikalauja pateikti atitinkamus dokumentus.

Pareiškėja, būdama statinių savininke, turi teisę be aukciono išsinuomoti ar išsipirkti valstybinį žemės sklypą, reikalingą pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 13.2 papunktyje.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą miestuose organizuoja savivaldybių administracijos. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 str. 4 d. 1 ir 2 p.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 12.2 ir 19.2 papunkčiuose.

Organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (ŽPDRIS) priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių (Taisyklių 21 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualios šiai bylai (anksčiau nurodytos) teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje formuluojama taisyklė, kad atsakovo įsakymas pradėti rengti projektą yra vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kurio priėmimui taikytinos Taisyklių bendrosios nuostatos, tai yra patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą. Todėl šio ginčo apimtyje projekto turiniui ir jo rengimui taikytinos taisyklės nevertinamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1528-261/2019 (ABTĮ 15 str. 1 d.).

Kaip minėta, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Taisyklėse. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 42 punktas).

Taigi, formuojant žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti konkretus žemės sklypų dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į šių statinių tiesioginę naudojimo paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre. Nei Žemės įstatyme, nei Taisyklėse nėra nustatyta jokių konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis turi būti nustatytas valstybinės žemės sklypo dydis jame esančio statinio eksploatavimo poreikiams. Šis klausimas turi būti vertinamas atskirai kiekvienoje individualioje situacijoje, priklausomai nuo faktinių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog gali būti formuojamas ir parduotas tik tokio dydžio sklypas, kuris tiesiogiai susijęs su jame esančio statinio tikslinę paskirtį atitinkančiu realiu naudojimu (žr. civilines bylas Nr. 3K-3-428/2011, Nr. 3K-3-323/2014, Nr. 3K-3-640-611/2015).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra statinys – pastatas-paviljonas-baras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – prekybos ir kurio bendras plotas 62,72 kv. m, bei kiemo statiniai (inžineriniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys šiam pastatui. Taigi, Pastatas užima 62,72 kv. m plotą, o pareiškėjos norimas suformuoti žemės sklypo plotas, nurodomas prašyme, – iki 0,04 ha (tikslinamas gavus planavimo sąlygas), akivaizdžiai viršija būtiną statiniui eksploatuoti plotą. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog sklype esančio Pastato naudojimas pagal jo tiesioginę paskirtį – prekybos – galimas tik suformavus žymiai didesnį žemės sklypą nei Pastato, kuris buvo padidintas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 7 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PN-994-(15.2) įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. gegužės 7 d. išardyti valstybinėje žemėje perstatytas stoginės 2Elg, adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijas taip, kad stoginės 2E1 g išorės matmenys atitiktų 2002 m. kovo 7 d. kadastrinių matavimų bylos duomenis, ir sutvarkyti statybvietę, užimamas plotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1932-492/2021).

Pareiškėja prašo panaikinti atsakovės Raštą, nes atsakovė reikalauja pateikti dokumentus, kurių nenumato joks teisės aktas, tačiau šis argumentas yra nepagrįstas, nes pagal Taisyklių bendrąsias nuostatas patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą.

Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us) (Taisyklių 32 punktas), ir turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (Taisyklių 33 punktas).

Nagrinėjamu atveju pritartina atsakovės argumentams, jog pareiškėją tenkinančiam sprendimui priimti nėra pakankamas pareiškėjos prašyme nurodytas planuojamos teritorijos plotas (iki 0,04 ha), nes nežinant preliminarių planuojamo žemės sklypo ribų, kurias pagrįstų žemės sklypo ribų planas ir planavimo pasiūlymų schema, kurie privalomi pateikiant prašymą (atsakovės nurodymu tai galėtų būti dokumentas, patvirtinantis, kad Pastato statybai teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtas tam tikro dydžio žemės sklypas ar duomenys iš Pastato kadastro duomenų bylos apie išskirtą ir faktiškai naudojamą teritoriją), nėra galimybės spręsti, ar tokio dydžio (iki 0,04 ha) žemės sklypas (gali būti formuojamas ir parduotas (nuomojamas) tik tokio dydžio sklypas, kuris tiesiogiai susijęs su jame esančio statinio tikslinę paskirtį atitinkančiu realiu naudojimu) nepablogins gretimų žemės sklypų naudojimo sąlygų (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021 (sprendimo 22.7–22.10 papunkčiai) akivaizdžią aplinkybę, kliudančią pradėti planavimo procedūrą pagal pareiškėjos 2019 m. vasario 12 d. prašymą įžvelgė iš pateiktos prie prašymo Planavimo pasiūlymų schemos).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas Raštas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. – 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatos), tarp jų ir tokie, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.).

Įvertinus faktines bylos aplinkybes, Rašto turinį, kuriame nurodytas teisės aktas (Taisyklės), ir atsižvelgiant į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra jokio pagrindo jį naikinti, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. birželio 7 d. prašymą, todėl ši skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėja prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi šioje byloje pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.