Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, suinteresuoti asmenys – UAB „AKMENĖS ENERGIJA“, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja antstolė E. Miliauskienė 2017 m. vasario 8 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį, kuria teismas nutarė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo. Nurodė, jog teismas neatsižvelgė į pareiškėjos kartu su prašymu pateiktą įrodymą - 2011 m. rugpjūčio 25 d. pranešimą Nr. 0009/04/03864/S3a-26970, adresuotą Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (tuo metu atstovavusiai valstybę), kuriuo, nepraleidus 3 mėnesių termino kreditoriniams reikalavimams įpėdiniui pareikšti, antstolė tinkamai ir laiku pareiškė kreditorinius reikalavimus.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gavęs atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas turi du pasirinkimus, t. y. sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikinti skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims (1 punktas), arba nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl CPK 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiųsti bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui (2 punktas). Iš CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos matyti, kad teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta atskirojo skundo nagrinėjimo tvarka nepažeidžia proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, ir, yra nukreipta į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-793-196/2016).Atsižvelgus į atskirojo skundo argumentus, teismas su pareiškėjos atskiruoju skundu sutinka ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį panaikina (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo ir nurodė, kad antstolės E. Miliauskienės kontoroje skolininko S. V. atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla Nr. 0009/06/04487 dėl 945,99 Eur skolos išieškojimo pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-986-641/2006. (duomenys neskelbtini) mirė skolininkas S. V.. 2015 m. sausio 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, išduotu Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės (notarinio registro Nr. 2-542), S. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas, kurį sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini), perėjo Lietuvos Respublikos valstybei. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad antstolės E. Miliauskienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0009/06/04487 dėl 945,99 Eur skolos išieškojimo pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-986-641/2006. Iš Gyventojų registro tarnybos duomenų matyti, jog skolininkas S. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš 2015 m. sausio 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo, išduoto Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės (notarinio registro Nr. 2-542), matyti, kad S. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas, kurį sudarė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), perėjo Lietuvos Respublikos valstybei bei kad šiam butui – antstolės E. Miliauskienės 2006 m. kovo 8 d. nurodymu yra taikytas areštas, šio turto arešto faktas viešajame registre įregistruotas 2006 m. kovo 9 d. Iš 2011 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. 0009/04/03864/S3a-36970 „Dėl mirusio skolininko turto paveldėjimo ir reikalavimo pareikimo“ matyti, jog antstolė E. Miliauskienė nepraėjus po skolininko S. V. mirties 3 mėnesiams pranešė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo metu atstovavusiai Lietuvos valstybę, apie palikėjo (skolininko) S. V. atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, nurodė kreditorių UAB „AKMENĖS ENERGIJA“, kurio naudai atliekami priverstiniai išieškojimai, turimų įsiskolinimų dydį bei pareiškė kreditorinį reikalavimą savo vardu dėl susidariusių vykdymo išlaidų ir prašė spręsti skolininko S. V. turto paveldėjimo teise perėjimo valstybei klausimą, informuojant antstolę apie priimtus sprendimus. Byloje nėra duomenų apie vykdymo proceso užbaigimą.Įstatymas numato, kad pirmos instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomas, atsižvelgiant į sprendimo res judicata galią, kreditorius neprivalo iš naujo reikšti ieškinio teisme, tačiau, kaip nurodyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, turi per 3 mėnesius pranešti palikėjo įpėdiniui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui apie iš skolininko teismo sprendimu priteistą skolą. Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, taip pat įvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku: o būtent, jog pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto, todėl pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas, t. y. net nepriklausomai nuo to, kad, kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ir ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus, o atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, kreditoriai privalo laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pirminis skolininkas S. V. (duomenys neskelbtini) mirė, jo palikimas, kurį sudarė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), perėjo Lietuvos Respublikos valstybei. Iš 2011 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. 0009/04/03864/S3a-36970 „Dėl mirusio skolininko turto paveldėjimo ir reikalavimo pareikimo“ matyti, jog antstolė E. Miliauskienė, kaip asmuo pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantis skolų išieškojimą iš palikėjo turto, nepraleisdama 3 mėnesių po skolininko S. V. mirties termino kreditoriniams reikalavimams įpėdiniui pareikšti (2011 m. rugpjūčio 25 d.), kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, tuo metu atstovavusią Lietuvos valstybę, ir informavo apie palikėjo (skolininko) S. V. atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, nurodė kreditorių UAB „AKMENĖS ENERGIJA“, kurio naudai atliekami priverstiniai išieškojimai, turimų įsiskolinimų dydį (konkrečių skolų sumas) bei pareiškė kreditorinį reikalavimą savo vardu dėl susidariusių vykdymo išlaidų. Iš šio rašto turinio matyti, jog apie kreditoriaus UAB „AKMENĖS ENERGIJA“ naudai vykdomus išieškojimus iš skolininko S. V. priverstinius išieškojimus vykdanti antstolė Lietuvos valstybę (paveldėtoją) informavo tiksliai ir aiškiai. Iš minėto dokumento turinio aiškiai matyti skolų dydžiai, skolininkas, kreditorius, vykdomųjų dokumentų numeriai. Pranešimas paveldėtojui buvo išsiųstas nepraleidus 3 mėnesių termino po skolininko mirties kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Atsižvelgdamas į nustatytą bei pirmiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, teismas sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog priverstinį išieškojimą atliekančiai antstolei išsiuntus Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. 0009/04/03864/S3a-36970 kreditorius laiku ir tinkamai įgyvendino savo teises pareikšti kreditorinius reikalavimus paveldėtojui CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; kreditorius, veikdamas per atstovą pagal pavedimą (per vykdantį skolos išieškojimą iš palikėjo turto antstolį), informavo įpėdinį – Lietuvos valstybę – apie palikėjo skolas, todėl teismas daro išvadą, jog šiuo atveju kreditoriaus reikalavimas yra pareikštas tinkamu būdu CK 5.63 straipsnio prasme ir yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas. Nustačius, kad Lietuvos Respublika yra skolininko S. V., mirusio (duomenys neskelbtini), teisėta paveldėtoja, priėmusi ir perėmusi skolininko S. V. palikimą, t. y. jo teisių perėmėja, teismas antstolės E. Miliauskienės prašymą tenkina ir vykdymo procese skolininką S. V., mirusį (duomenys neskelbtini), pakeičia nauja skolininke – jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika (CPK 596 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 593, 596 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės atskirąjį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį, kuria buvo nutarta atmesti pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės prašymą, panaikinti.

Pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės prašymą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo tenkinti visiškai ir pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0009/06/04487, pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-986-641/2006, skolininką iš pradinio skolininko S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), į naująjį skolininką Lietuvos Respubliką, juridinio asmens kodas 111105555.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.