Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. liepos 24 d., nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. jis buvo laikomas perpildytose Lukiškių TI-K kamerose Nr. 118, Nr. 119, Nr. 373, Nr. 374. Šių kamerų apšvietimas, temperatūra, vėdinimas ir oro judėjimo greitis neatitiko teisės aktų reikalavimų, jose buvo drėgna, buvo buitinių parazitų. Kamerose įrengtų langų stiklai buvo purvini, o kamerų sienos apgriuvusios. Be to, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, neturėjo atskiros ventiliacijos, naudojantis juo pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, buvo pažemintas jo orumas, sutriko sveikata – prastas apšvietimas pakenkė akims, be to, atsirado depresija. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 13–18) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas atsiliepime nurodė laikotarpius, kokiose ir kokio ploto kamerose Lukiškių TI-K buvo laikomas pareiškėjas. Pažymėjo, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui tenkantis kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Taip pat paaiškino, kad įstaigos administracija nuolat iš suimtųjų reikalauja palaikyti tvarką kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K kameros remontuojamos pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka higienos normų reikalavimus. Kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Pareiškėjas savo nusiskundimus grindžia tik abstrakčiais argumentais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs, o prašydamas priteisti neturtinę žalą pareiškėjas jos nepagrindė jokiais įrodymais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu (b. l. 74–76) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas 42 paras ir visą laikotarpį pareiškėjas išbuvo nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto (3,6 kv. m.) vienam asmeniui reikalavimo, todėl darė išvadą, kad Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.Vadovaudamasis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktu, teismas konstatavo, kad jau pastatytuose pastatuose, kaip šiuo atveju Lukiškių TI-K, atvirų sanitarinių patalpų atitvėrimas tik 1,5 m. tvorele neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.Teismas taip pat sprendė, kad Lukiškių TI-K kamerų vėdinimas per langus atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) reikalavimus. Lukiškių TI-K remontai atliekami pagal finansinius ir darbo resursus bei poreikį. Šias aplinkybes tvirtina byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, iš kurių matyti patikrinimo metu konstatuoti pažeidimai bei duomenys apie pažeidimų pašalinimą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo abejoti Lukiškių TI-K administracijos veiksmais siekiant, kad bausmes atliekantiems nuteistiesiems būtų užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

III.

Pareiškėjas T. O. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 81), kuriame nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimu, prašo tinkamai išnagrinėti jo skundą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Lukiškių TI-K kamerose periodiškai buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei pareiškėjo teises, garbę ir orumą. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, be to, sanitarinis mazgas neturėjo atskiros ventiliacijos.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 86–89) prašo jį atmesti.Nurodo, kad tam tikras suimtųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K administracijos veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad kalint Lukiškių TI-K jo teisės buvo pažeistos, naudodamasis sanitariniu mazgu pareiškėjas neturėjo privatumo, sanitariniai mazgai neturėjo atskiros ventiliacijos. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl įrodinėjamų atsakovo padarytų teisės pažeidimų, kurių buvimo pirmosios instancijos teismas nepripažino, vertinimo, išskyrus argumentus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, t. y privatumo nebuvimas naudojantis tualetu, atskiros ventiliacijos san. mazgo patalpoje nebuvimo.Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-241 redakcija) 21 punktą, sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskirose patalpose, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), turi būti atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia Lukiškių TI-K nuo pareigos, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas.Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Šiuo straipsniu taip pat reikalaujama, kad įstatymas ir teismas saugotų, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.Pagal Konstituciją privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).Teisėjų kolegija pažymi, kad žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Konstitucines žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir teisę į privatumą, laikantis Konstitucijos, galima riboti.Privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų. Pagal Konstituciją asmens, padariusio nusikaltimą, laisvė gali būti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Suvaržius tokio asmens laisvę gali būti apribotos jo teisės ir laisvės, tarp jų ir teisė į privatumą.Apribojimas turi būti toks, kad tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo būtų protingas santykis. Apribojimai neturi peržengti protingų ribų ir paneigti apribojamos teisės esmės, priemonės turi būti pakankamos, tačiau jos neturi asmens teisių bei laisvių riboti daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai).Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas 1,5 m. aukščio pertvara (b .l. 16). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jį, esantį san. mazge galėjo stebėti pareigūnai, kiti asmenys, Lukiškių TI-K nepaneigė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad privatumo nebuvimas naudojantis tualetu vertintinas kaip ribojantis kalinamo asmens teises labiau negu yra būtina; tai pažeidžia asmens orumą, sukelia jam neigiamus išgyvenimus.LVAT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-402-662/2017, ir kt.) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas (atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara) nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo aspektu nekonstatavo pareiškėjo teisės į kalinimą tinkamomis sąlygomis pažeidimo.Paminėtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kuri kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. gegužės 10 d., 2003 m. kovo 24 d. ir kt. nutarimai) šiuo aspektu – Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose privatumo nebuvimas naudojantis tualetu kalinimo metu vertinamas kaip pažeidžiantis EŽTK.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir su pertraukomis buvo kalinamas iki 2015 m. rugsėjo 1 d. (42 paras). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju visą ginčo laikotarpį pareiškėjo teisė į privatumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sanitarinių mazgų patalpa neturėjo atskiros ventiliacijos, buvo pažeista dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl jam priteistina neturtinė žala.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 230 Eur. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 230 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui T. O. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.