Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. Č. atstovo pagal įgaliojimą I. P. (I. P.) skundą dėl Klaipėdos rajono apylinės teismo 2015-09-30 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-08-28 nutartimi atmetė V. Č. atstovo pagal įgaliojimą I. P. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. L. 2015-07-02 nutarimo atsisakyti patenkinti skundą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro D. A. 2015-04-23 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

V. Č. atstovas pagal įgaliojimą I. P., nesutinkdamas su teismo 2015-08-28 nutartimi, pateikė skundą.

V. Č. atstovas pagal įgaliojimą I. P. pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-08-28 nutarties apskundimo terminą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-09-30 nutartimi V. Č. atstovo pagal įgaliojimą I. P. prašymą atnaujinti praleistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-08-28 nutarties apskundimo terminą atmetė, motyvuodamas tuo, kad V. Č. atstovo pagal įgaliojimą I. P. nurodyta aplinkybė dėl termino praleidimo nėra tokia, kuri duotų pagrindą atnaujinti nutarties apskundimo terminą, teismui nepateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių V. Č. neatsiliepė į savo atstovo I. P. skambučius, žinodamas apie teismui pateiktą skundą dėl prokurorų nutarimų panaikinimo, kitų svarbių bei išimtinių termino praleidimo priežasčių V. Č. atstovas nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką, proceso veiksmai atliekami laikantis BPK nustatytų terminų (BPK 99 str., 101 str. 1 d.). Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, be to, proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais užtikrina proceso teisėtumą, todėl baudžiamojo proceso įstatyme nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami, kartu pažymėtina, jog baudžiamojo proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis.

BPK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai sukliudė per BPK 440 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą paduoti skundą. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-08-28 nutartis V. Č. atstovui pagal įgaliojimą I. P. pasirašytinai įteikta 2015-09-03, todėl terminas skundui dėl nutarties paduoti baigėsi 2015-09-10 (BPK 440 str. 2 d.). Spaudas ant voko patvirtina, jog skundas paštui įteiktas 2015-09-11, taigi praleidus nutarties apskundimo terminą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-09-17 nutartimi atsisakė priimti skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Tuomet V. Č. atstovas pagal įgaliojimą I. P. pateikė teismui prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, argumentuodamas tuo, jog per įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą nepavyko susiekti su atstovaujamuoju V. Č. ir suderinti jo pozicijos bei procesinio dokumento turinio ir aplinkybių.

Apygardos teismas, įvertinęs prašyme atnaujinti praleistą terminą nurodytą termino skundui paduoti praleidimo priežastį, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog ji sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą negali būti pripažinta svarbia, dėl kurios laiku negalėjo būti paduotas skundas. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jis negalėjo susisiekti su atstovaujamuoju, nes pastarasis buvo pametęs telefoną, tačiau pažymėtina, jog atstovaujamasis žinojo apie pradėtą procesą, – jog teisme nagrinėjamas skundas dėl prokuroro nutarimo panaikinimo, jo įgaliotas asmuo žinojo, per kiek laiko jis gali apskųsti teismo nutartį, todėl abu būdami rūpestingi bei apdairūs proceso dalyviai galėjo kitomis šiuolaikinėmis informavimo priemonėmis bei forma vienas su kitu susiekti ir suderinti savo pozicijas laiku. Tačiau tiek nukentėjusysis, tiek jo atstovas buvo pasyvūs ir nesiėmė aktyvių veiksmų siekdami laiku realizuoti savo teisę apskųsti procesinį sprendimą. Apygardos teismo nuomone, tiek V. Č., tiek jo atstovas pagal įgaliojimą elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, taigi tinkamai nesirūpino savo teisių įgyvendinimu. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai pareiškėjo nurodytos priežasties nelaikė svarbia aplinkybe, sutrukdžiusia asmeniui įgyvendinti savo teises, o nesant kitų V. Č. atstovo pagal įgaliojimą I. P. nurodytų svarbių bei išimtinių termino praleidimo priežasčių, pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal BPK 55 straipsnį nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus. Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Profesinę asmens kvalifikaciją ir kvalifikacinį laipsnį patvirtina diplomas. Todėl advokatu arba advokato padėjėju nesantis asmuo, pretenduojantis būti įgaliotu atstovu, privalo pateikti teisės krypties aukštojo mokslo baigimo diplomą. Nukentėjusysis V. Č. 2014-02-10 įtgaliojimu įgaliojo I. P. atstovauti jam visų instancijų teismuose vedant visas jo civilines, administracines, baudžiamąsias bylas, būti nukentėjusiojo įgaliotu atstovu baudžiamosiose bylose, turinčiu teisę atlikti visus procesinius veiksmus. Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, jog V. Č. įgaliotas asmuo I. P. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, yra advokatas ar advokato padėjėjas, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę, jis nėra laikytinas tinkamu baudžiamojo proceso subjektu, taigi nukentėjusiojo V. Č. vardu neturėjo teisės paduoti skundo, todėl V. Č. įgalioto atstovo I. P. skundas neturėjo būti priimtas ir šiuo pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas pagrįstai netenkino V. Č. atstovo pagal įgaliojimą I. P. prašymą atnaujinti praleistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-08-28 nutarties apskundimo terminą, skundo nepriėmė ir jį grąžino padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

V. Č. atstovo pagal įgaliojimą I. P. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.