- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-1069-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“
- Atsakovas
- Y. H.
- Kategorijos
- 1.3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“ ieškinį atsakovui Y. H. dėl pripažinimo, kad ieškovė yra sumokėjusi darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Akvaleksas“ Klaipėdos apylinkės teismui pateiktu ieškiniu (el. b. t. I, psl. 1-3) prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovui Y. H. 450 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 100 Eur turtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. DS-UKR 087, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas suvirintoju. Darbo sutartyje šalys numatė, kad atsakovui bus mokamas 496 Eur darbo užmokestis. Pirmąją darbo dieną atsakovui buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, reikalingos darbui. Taip pat buvo sumokėtas 50 Eur dydžio avansas bei kiti mokėjimai grynaisiais pinigais, iš viso 450 Eur. Atsakovas ieškovei dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. spalio 13 d. 2017 m. spalio 13 d. atsakovas nurodė, kad jam skubiai reikia išvykti namo dėl asmeninių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tai nurodė darbo dienos pabaigoje penktadienį, ieškovės atstovas su atsakovu susitarė, kad atsakovas atsiųs savo prašymą atleisti jį iš darbo paštu. Atsakovui kitą dieną buvo nupirkti autobuso bilietai maršrutu Klaipėda – Vilnius ir Vilnius – Kijevas. Atsakovas išvyko ir daugiau jokių pranešimų neatsiuntė. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovui yra likusi neišmokėta 246,03 Eur darbo užmokesčio dalis. Ieškovė nežino atsakovo rekvizitų, kuriais galėtų atlikti bankinį pavedimą. Atsakovas, išėjęs iš darbo, sąmoningai veikdamas tyčia nepristatė išduotų asmeninių apsaugos priemonių, dėl to ieškovė patyrė 100 Eur turtinę žalą. Atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš ieškovės 1 750 Eur darbo užmokestį ir 500 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Darbo ginčų komisija 2018 m. kovo 5 d. sprendimu iš dalies tenkino atsakovo prašymą ir nusprendė iš ieškovės išieškoti atsakovui 1 533,29 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo pripažinta, kad atsakovui pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 3 dalį apskaičiuojamas 1 429,29 Eur darbo užmokesčio dydis bei 105 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, t. y. iš viso 1 533,29 Eur. Ieškovė nurodė, kad darbo ginčų komisija nevertino atsakovui išmokėtų 450 Eur. Ieškovė nurodė, jog iš darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo pažymos per 2017 m. rugpjūčio mėn. matyti, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį vidutinis darbo užmokestis įmonėje sudarė 433,84 Eur per mėnesį ir tai atitinka visas sąlygas, nurodytas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje, bei nepažeidžia atsakovo interesų. Ieškovė darbo ginčų komisijai buvo pareiškusi reikalavimą, jog atsakovas jai padarė turtinę žalą, negrąžindamas darbo rūbų, dėl kurios ieškovė išskaitė 46,03 Eur, tačiau darbo ginčų komisijos sprendimu toks reikalavimas nebuvo išnagrinėtas. Ieškovė yra iki galo atsiskaičiusi su atsakovu, o atsakovas padarė turtinę žalą ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės UAB „Akvaleksas“ atsakovui Y. H. 1 533, 29 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt tris eurus 29 euro centus) (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 13 d. Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio, neviršijančio atsakovo Y. H. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 877 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt septynių eurų), priteisimo nutarė vykdyti skubiai.
3. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderis Nr. 1733 (el. b. t. I, psl. 15), pagal kurį ieškovės vadovas išėmė iš bendrovės kasos 4 055 Eur atsiskaitymui su atskaitingais asmenimis, atlyginimams išmokėti, nesant kitų atlyginimo išmokėjimo faktą patvirtinančių aiškių rašytinių įrodymų, nėra pakankamas daryti išvadai, kad ieškovė atsakovui išmokėjo darbo užmokestį už 2017 m. rugpjūčio – spalio mėn.
4. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad pateiktas avanso žiniaraštis ir kasos išlaidų orderis yra tinkamas ir pakankamas atsiskaitymo su darbuotoju įrodymas, ir konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog yra sumokėjusi atsakovui darbo užmokestį ir (ar) kitas su darbo santykiais susijusias išmokas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 13 d.
5. Teismas sutiko su Darbo ginčų komisijos išvada, kad atsakovo darbo užmokestis negalėjo būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.
6. Teismas nenustatė, jog dėl atsakovo Y. H. kaltės ieškovei būtų buvę padaryta žalos, todėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 100 Eur žalos atlyginimo už atsakovui perduotas ir negrąžintas apsaugos priemonės darbui netenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria iš UAB „Akvaleksas“ priteista atsakovui Y. H. 1.533,29 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2017-08-29 iki 2017-10-13 ir priimti naują sprendimą šią ieškinio dalį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Apeliantė pateikia šiuo pagrindinius argumentus:
8.1. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti duomenys, kad apeliantė yra atsakovui Y. H. per atitinkamą laikotarpį, per keturis kartus buvo išmokėjusi 450,00 Eur grynais pinigais. Teismas ne tik neįvertino esančių dokumentų byloje, bet dar ir klaidingai bei neteisingai aiškino buhalterinių dokumentų tvarkymo teisės norminius aktus.
8.2. Apeliantė nori atkreipti dėmesį į „2017 m. rugsėjo mėn. avanso žiniaraštis“ (e. b. 1 t. 98 psl.). Visų šių skaičių suma esančiame žiniaraštyje yra 4.055 Eur. Apeliantės pateikto kasos išlaidų orderio Nr. 1733 (e. b. 1 t. 15 psl.), suma taip pat 4.055 Eur. Apeliantės nuomone, šios aplinkybės parodo, kad esami duomenys betarpiškai ir tiesiogiai susiję su atliktais mokėjimais.
8.3. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad atsakovo darbo užmokestis buvo nustatytas fiksuotas ir jis sudarė 496,00 Eur per mėnesį. Pagal tuo metu nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą (2016- 06-22 Nr. 644, TAR, 2016-06-27, kodas 2016-17577, galiojo iki 2018-01-01), minimali mėnesinė alga sudarė 380,00 Eur. Akivaizdu, kad atsakovui nebuvo mokamas minimalus darbo užmokestis.
8.4. Apeliantei akivaizdu, kad atsakovas realiai ir faktiškai jokių suvirinimo darbų nedirbo. Dėl to jam nėra pagrindo mokėti suvirintojo darbo užmokestį ir vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalimi.
8.5. Apeliantė dėl proceso ekonomiškumo, neginčija teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, kurio esmė - 46,03 Eur nesumokėtos darbo užmokesčio dalies atsakovui įskaitymo pagrįstumas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
11. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių procesinius dokumentus, motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarp šalių buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis (el. b. t. I, b. l. 10-12), pagal kurią ieškovė UAB „Akvaleksas“ atsakovą Y. H. priėmė dirbti suvirintoju. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, darbo teisiniai santykiai tarp šalių tęsėsi nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 13 d.; darbo sutartis su atsakovu nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (el. b. t. I, psl. 6, 106). Atsakovas Y. H. 2018 m. vasario 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo iš UAB „Akvaleksas“. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. DGKS-1313 (el. b. t. I, psl. 61-67) Y. H. prašymas buvo patenkintas iš dalies ir nuspręsta išieškoti iš UAB „Akvaleksas“ Y. H. 1 533,29 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 13 d. Minėtu darbo ginčų komisijos sprendimu buvo atmestas Y. H. reikalavimas dėl 300 Eur kompensacijos už maitinimą, pravažiavimą ir socialinių poreikių tenkinimą išieškojimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Byloje kilo ginčas dėl (ne)tinkamo darbo užmokesčio mokėjimo. Apeliantė tikina, kad dalį lėšų grynaisiais atsakovui yra sumokėjusi, be to, kvestionuoja ir komisijos nustatytą mokėtiną sumą. Mano, kad nepagrįstai atsakovui mokėtina suma skaičiuojama atsižvelgiant į suvirintojo funkcijas. Apeliantė tikina, kad atsakovas suvirintoju nedirbo.
14. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ieškovės pateiktus įrodymus dėl darbo užmokesčio mokėjimo, pažymėjo, kad teismui pateiktame avanso žiniaraštyje (el. b. t. I, psl. 7, 98) nėra aiškiai nurodyta už kokius darbo laikotarpius atsakovui išmokamos atitinkamos sumos, taip pat kokia šių išmokų paskirtis. Teismas nurodė, kad mokėjimai nesutampa su šalių darbo sutartyje sulygta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka (el. b. t. I, psl. 10-12, darbo sutarties 3 punktas). Teismo vertinimu, darbo užmokesčio žiniaraščių, kuriuose atsakingi ieškovės darbuotojai ir darbuotojas būtų savo parašais patvirtinę, kad minėtos sumos yra įskaitytinos į darbo užmokestį ir faktiškai išmokėtos, ieškovė nepateikė. Teismas konstatavo, kad pinigai pagal 2017 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1733 (el. b. t. I, psl. 15) buvo išmokėti įmonės vadovui S. R., o ne atsakovui. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos.
15. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo argumentus dėl darbo užmokesčio sumokėjimo, pažymi, kad apeliantė kaip vieną iš įrodymų pateikė 2017 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1733 (el. b. t. I, psl. 15). Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šis įrodymas patvirtina faktinę aplinkybę, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. iš įmonės kasos grynieji pinigai buvo perduoti įmonės vadovui S. R.. Tokia įvykdyta ūkinė finansinė operacija visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4-6, 9 punktų, reglamentuojančių pinigų priėmimą ir išmokėjimą, reikalavimus. Taigi, įmonės vadovas 2017 m. rugsėjo 16 d. disponavo 4 055 Eur grynųjų pinigų suma, be to, minėtame įmonės dokumente buvo įvardytas grynųjų pinigų išdavimo pagrindas: „atsiskaitymas su atskaitingais asmenimis, išmokėti atlyginimai“.
16. Apeliantė apie tai, kad yra sumokėjusi atsakovui 450 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, pateikė dar vieną įrodymą –2017 m. rugsėjo mėnesio avanso žiniaraštį. Analizuojant jame pateiktus duomenis matyti, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. atsakovui sumokėta 50 Eur, 2017 m. rugsėjo 20 d. atsakovui sumokėta 400 Eur (50 Eur + 300 Eur + 50 Eur). Kaip jau minėta, avanso žiniaraštis pateiktas 2017 m. rugsėjo mėnesio, jame aiškiai nurodytos asmenų (ne tik atsakovo, bet ir kitų dvynių asmenų) pavardės, vardai, išmokėtos piniginės sumos, nurodytos mokėjimo datos. Akcentuotina, kad kiekviena sumokėta suma patvirtinta grynuosius pinigus gavusio atsakovo parašu. Byloje nėra ginčyta ir / ar paneigta aplinkybė, kad parašai 2017 m. rugsėjo mėnesio avanso žiniaraštyje pasirašyti ne atsakovo (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl šių priežasčių nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad avanso žiniaraštis (el. b. t. I, psl. 7, 98) ir kasos išlaidų orderis yra netinkami ir pakankami atsiskaitymo su darbuotoju įrodymai. Būtina pažymėti, kad avanso žiniaraštis (atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis) yra laisvos formos apskaitos dokumentas. Šis dokumentas yra rekomenduojamo pobūdžio, jam nenustatyti jokie privalomi reikalavimai. Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis tik fiksuoja pinigų išmokėjimo faktą, tai ir buvo padaryta šiuo atveju. Nepaisant šių 2017 m rugsėjo mėnesio duomenų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra aišku už kokius darbo laikotarpius išmokamos sumos.
17. Kolegijos nuomone, aplinkybė, kad darbo sutartyje buvo nustatytas darbo užmokesčio mokėjimas du kartus per mėnesį, nedraudžia įmonei – juridiniam asmeniui atlyginimą avanso forma sumokėti ir dažniau. Kaip žinia, darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį (DK 146 straipsnio 1 dalis; akto redakcija, galiojusi nuo 2017 07 01 iki 2018 01 01), darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais (DK 139 straipsnio 1 dalis; akto redakcija, galiojusi nuo 2017 07 01 iki 2018 01 01). Taigi, DK normos, reglamentavusios darbo užmokesčio mokėjimą, terminus, suteikia galimybę atsiskaityti su darbuotoju ir dažniau. Darbo sutartyje nustatytas apmokėjimas du kartus per mėnesį, tačiau darbuotojui prašant sumokėti dažniau, nepažeidžia DK nustatytų taisyklių.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes konstatuoja, kad apeliantės pateiktas 2017 m. rugsėjo mėn. avanso žiniaraštis ir 2017 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderis yra tinkami ir pakankami atsiskaitymo su darbuotoju įrodymai, tai leidžia spręsti, kad ieškovė įrodė, jog yra sumokėjusi atsakovui 450 Eur darbo užmokestį ir (ar) kitas su darbo santykiais susijusias išmokas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 13 d.
19. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl užmokesčio dydžio, savo sprendime laikėsi tos pačios Darbo ginčų komisijos išvados, kad atsakovo darbo užmokestis negalėjo būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleld=5439980 ir https://osp.stat.gov.lt/informaciniai- pranesimai?articleld=5598044) vidutinis darbo užmokestis apdirbamojoje pramonėje 2017 m. III ketvirtį buvo 889,70 Eur, o IV ketvirtį – 918 Eur. Apeliantė nesutinka su šiais argumentais ir nurodo, kad teismas labai formaliai nustatė, kad pas apeliantę atsakovė dirbo suvirintoju.
20. DK 140 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas (1 dalis); darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema (2 dalis).
21. Teismas teisingai pažymėjo ,kad atsakovas Y. H. yra Ukrainos Respublikos pilietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką dirbti, todėl jam taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalyje (dalies redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.
22. Ieškovės vadovas bylos nagrinėjimo procese tikino, kad atsakovas faktiškai dirbo ne suvirintojo, o kitą nekvalifikuotą darbą. Šiuo aspektu aktualu tai, kad tokiu atveju ieškovė turėjo galimybę (teisę) atlikti atitinkamus darbo sutarties pakeitimus koreguojant atsakovo atliekamas darbo funkcijas, nes darbo funkcijos yra privalomasis darbo sutarties elementas (DK 34 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad jokių šalių darbo sutarties korekcijų darbo funkcijų kontekste padaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės taikomos nuostatos dėl atsakovo kitų darbo funkcijų atlikimo (mažiau kvalifikuoto) negali pabloginti darbuotojų padėties, lyginant su ta, kuri nurodyta darbo sutartyje (DK 3 straipsnio 8 dalis), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovo darbo užmokestis negalėjo būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5439980 ir https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5598044) vidutinis darbo užmokestis apdirbamojoje pramonėje 2017 m. III ketvirtį buvo 889,70 Eur, o IV ketvirtį – 918 Eur.
23. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo nesutikti su Darbo ginčų komisijos atliktais skaičiavimais (el. b. t. I, psl. 65), pagal kuriuos atsakovui už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (3 darbo dienas) turėjo būti išmokėtas 121,32 Eur darbo užmokestis, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. – 889,70 Eur darbo užmokestis, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 13 d. (10 darbo dienų) – 417,27 Eur darbo užmokestis.
24. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės turėjo būti apskaičiuotas 1 428,29 Eur neišmokėtas darbo užmokestis. Be to, atitinkamai perskaičiavus atsakovo vidutinį darbo užmokestį ((121,32 Eur + 889,70 Eur + 417,27 Eur) / (3 d. d. + 21 d. d. +10 d. d.)), atsakovui iš ieškovės turi būti apskaičiuota 105 Eur kompensacija už 2,5 darbo dienų nepanaudotų atostogų (42 Eur x 2,5 d. d.).
25. Kolegija, įvertindama 14-18 punktuose nurodytas išvadas, atsižvelgdama į kitus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į bylos šalių paaiškinimus, priėmė ne iki galo pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus tai, kad apeliantė įrodė, kad atsakovui sumokėjo 450 Eur sumą, pirmosios instancijos teismo priteista suma nuo 1.533,29 Eur (neatskaičius mokesčių) mažintina iki 1 083,29 Eur.
26. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta.
27. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas atsakovui priteistą sumą sumažinant 450 Eur suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeitė skundžiamą teismo sprendimą, todėl atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai, atsižvelgus į ieškinio turinį, sudarė 2 083,29 Eur (1533,29 Eur + 450 Eur + 100 Eur ), iš kurių tenkinti dėl 450 Eur, t. y. tenkinta 21,6 procentai reikalavimų.
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui– proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
31. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, iš viso 175 Eur. Ieškovę patyrė 400 Eur advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, 300 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, 159,50 Eur vertimo išlaidų, iš viso 859,50 Eur. Bendra ieškovės patirtų išlaidų suma sudaro 1 034,50 Eur.
32. Atsižvelgiant į ieškovės tenkintų reikalavimo apimtį (21,6 procentų), ieškovei iš atsakovo priteistina 223,45 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“ ieškinį atsakovui Y. H. dėl sumokėtų piniginių sumų pripažinimo bei turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies;
pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Akvaleksas“ yra sumokėjusi atsakovui Y. H. 450 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas;
priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“ atsakovui Y. H., gimimo data (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 1 083, 29 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 13 d.;
sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio, neviršijančio atsakovo Y. H. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 877 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt septynių eurų), priteisimo vykdyti skubiai;
kitos ieškinio dalies netenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akvaleksas“ iš atsakovo Y. H. 223,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.