Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. R. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-46-671/2015, kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas J. R. pateikė Telšių rajono apylinkės teismui apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo, be kita ko, prašydamas atleisti jį nuo 1917,24 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodė, kad sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą ir neturi finansinių galimybių sumokėti visos žyminio mokesčio sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) J. R. prašo teismo nutartį pakeisti ir atleisti jį nuo likusios 997,75 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir teismas atleido jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo paduodant priešieškinį. Tvirtina, kad teismas suvaržė jo galimybes ginti savo teises teisme.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) J. R. atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas ir yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtindamas šią sąlygą, įstatymų leidėjas siekia kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt.

Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės susimokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio arba negali to padaryti kreipimosi į teismą dieną. Įstatymas, suteikdamas asmeniui teisę būti atleistam nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigoja motyvuoti ir įrodyti, jog jis turi teisę pasinaudoti tokia įstatymo suteikiama teise (CPK 83 str. 3 d.).

Visų pirma, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atidėjo atsakovui žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas, todėl, priešingai, nei teigia apeliantas, jo teisė į teisminę gynybą nebuvo apribota ir jam buvo suteikta galimybė pateikti apeliacinį skundą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Antra, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo tik 4,8 proc. žyminio mokesčio (mokėtino žyminio mokesčio suma – 1041 Eur, už skundą sumokėta 50 Eur), o atleisti beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisines pasekmes toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Tokias teismo išvadas patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2707/2011).

Trečia, atsakovas nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, sudarė atlygintinų paslaugų sutartį (1 tomas, 87 b. l.) ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme naudojosi mokoma teisine pagalba. Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011). Bylos duomenimis, atsakovas apmokėjo 740 Eur atstovavimo išlaidas (2 tomas, 97–100 b. l.). Apeliantas naudojosi mokamomis advokato paslaugomis ir ruošiant apeliacinį skundą bei atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.