- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- 2-46-671/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01512-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- B. P., T. P., AB SEB bankui, Kredito unijai „Germanto lobis“
- Išvadą teikia
- Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant D. D., L. B., I. V., dalyvaujant ieškovei A. R., jos atstovui advokatui A. S., atsakovui J. R., jo atstovei advokatei K. P., tretiesiems asmenims B. P., T. P., institucijos teikiančios išvadą atstovei D. N., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui J. R. trečiajam asmeniui AB SEB bankui, institucijai teikiančiai išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, bei pagal atsakovo J. R. priešieškinį ieškovei A. R., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, Kredito unijai „Germanto lobis“, B. P., T. P., institucijai teikiančiai išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė, ieškiniu ir 2015-05-25 patikslintu ieškiniu prašė santuoką su atsakovu J. R., įregistruotą 1993 m. liepos 10 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr. 194), nutraukti dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę – R.. Sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Priteisti iš atsakovo J. R. išlaikymą sūnui A. R., gim. 2001-10-05 periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Paskirti ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Santuokoje įgytą turtą padalinti ir ieškovei priteisti : automobilį VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), - 290 eurų vertės; virtuvinį baldų komplektą - 1449 Eur vertės, kaitlentę - 261 Eur vertės, orkaitę - 116 Eur vertės, šaldytuvą - 145 Eur vertės, garų surinktuvą - 290 Eur vertės, skalbimo mašiną - 203 Eur vertės, skalbinių džiovyklę - 203 Eur vertės, burbulinę vonią - 522 Eur vertės, dušo kabiną - 493 Eur vertės, miegamojo spintą - 1594 Eur vertės, televizorių LG - 812 Eur vertės, 3 vnt. avlių - 203 Eur vertės, bitininkystės reikmenis - 87 Eur vertės, kopėčias „Leiharth“ - 116 Eur vertės, Aguafilter minkštintoją - 783 Eur vertės, Aguafilter filtrą po kriaukle - 870 Eur vertės, fortepijoną „Sturnznage“ - 667 Eur vertės, iš viso kilnojamojo turto bendros 9104 Eur vertės. Atsakovui priteisti: automobilį Peugeot 107, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos - 290 Eur vertės, motociklą Yamaha XJ 600, valstybinis numeris 728AT, žalios spalvos - 144 Eur vertės, elektrinį pianiną „Casio“ - 493 Eur vertės, žoliapjovę „Westwood“ - 290 Eur vertės, šautuvą „Winchester“ - 425 Eur vertės, studijines kolonėles - 1000 Eur vertės, elektrinę gitarą „Godin“ - 1100 Eur vertės, gitarų procesorių - 290 Eur vertės, 2 akustines gitaras po 290 Eur, tembrinį instrumentą „Yamaha motiv“ - 1000 Eur vertės, garso sistemą „SR technology“ - 1100 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį „Asus“ - 260 Eur vertės, stacionarų kompiuterį - 290 Eur vertės, kompiuterį „Ipad2“ - 140 Eur vertės, ginklus ir seifą bendros - 2800 Eur vertės, lovą - 570 Eur vertės, žoliapjovę - 140 Eur vertės, trimerį - 120 Eur vertės, aukšto slėgio plovimo įrangą „Karcher“ - 150 Eur vertės, iš viso atsakovui priteisti kilnojamojo turto bendros 11592 Eur vertės. Priteisti iš atsakovo 1378 Eur vertės kompensaciją už jam nuosavybės teise atitenkantį didesnės vertės turtą. Nustatyti, kad įpareigojimai AB SEB bankui pagal 2007-05-04 kredito sutartį Nr. 115718070564-24 bus vykdomi kaip numatyta šios sutarties sąlygose, o kreditoriniai įsipareigojimai Kredito unijai „Germanto lobis“ yra atsakovo asmeniniai. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovė palaikė ieškinį ir patikslintą ieškinį ir paaiškino, kad šalys susituokė 2003 m. liepos 10 d. Atsakovas visą laiką nebuvo šeimos žmogus, jis užsiimdavo papildoma veikla, jo nuolat nebuvo namuose. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. R.. 2014 metų pradžioje ji pajuto, kad atsakovas turi kitą moterį. Ji pasekė atsakovą ir pamatė, kaip jis susitinka su kita moterimi. Atsakovui apie savo nuojautas nieko nesakė, manė, kad jam tai praeis. 2014 m. gegužės 23 d. atsakovas jai pareiškė, kad jis yra blogas vyras, todėl nori nutraukti santuoką. Nuo tos dienos jie bendro ūkio neveda, jų kaip sutuoktinių santykiai nutrūko. 2014 m. liepos mėnesį atsakovas išsikraustė iš šeimos būsto, pasiėmė dalį santuokoje įgytų daiktų, kuriuos ji ir prašo priteisti atsakovui. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, t. y. dėl atsakovo kaltės. Atsakovo priekaištai, kad ji, gimus vaikui, visą dėmesį skirdavo tik vaikui, yra nepagrįsti, nes ji privalėjo rūpintis vaiku, atsakovas su vaiku neužsiimdavo. Vaikas miegojo savo lovelėje. Atsakovas susirado jauną moterį, todėl ji tapo negeidžiama. Liudytoja I. R. negali žinoti apie jų santuokinį gyvenimą, nes ji mažai lankydavosi jų namuose. Atsakovui išsikrausčius, sūnus liko gyventi su ja. Atsakovas iki 2014-12-31 savanoriškai mokėjo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį. Nuo 2015-01-01 moka po 100 eurų kas mėnesį. Ji dirba mokytoja, jos darbo užmokestis 600-700 eurų kas mėnesį. Turi ansamblį, kartais konsertuoja ir uždirba papildomai, tačiau šios pajamos nėra nuolatinės. Sūnui yra 14 metų todėl per mėnesį sūnaus poreikiams išleidžia 300 eurų. Vaikui reikalingi dienpinigiai maistui, drabužiai, reikmenys mokyklai, lanko muzikos mokyklą, treniruotes. Prašo priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 eurų. Prašomą priteisti sumą suapvalino, nes tai atitinka vaiko intereus. Gyvenat santuokoje jie buvo įgyję nekilnojamojo turto. Buvo išsipirkę butą, kurį buvo palikusi atsakovo močiutė. Paskui tą butą pardavė, pirko žemės sklypą Ryškėnų miestelyje, ten statė namą. Paskui atsakovas nutarė parduoti ten nebaigtą įrengti namą ir statyti namą jos močiutės žemės sklype (duomenys nekelbtini). Namą pardavė už 90 000 Lt. Sutinka, kad šie pinigai ar jų dalis buvo panaudoti statant naują namą. Namo statyba rūpinosi atsakovas ir jos mama B. P.. Kadangi žemė ir ūkiniai pastatai buvo jos močiutės, po kurios mirties turtą paveldėjo jos mama, todėl mama viskuo ir rūpinosi. Prie namo statybos prisidėjo ir jos tėvai. Tėčiui už darbą niekas nemokėjo. Gyvenamojo namo projektas buvo padarytas, tačiau įregistruotas kaip ūkinis pastatas, nes nebuvo pakeista žemės sklypo paskirtis, ten yra žemės ūkio paskirties žemė ir atskiras sklypas nebuvo suformuotas. Kada pradėjo statyti namą, dar buvo gyva močiutė, ji nenorėjo leisti statyti. Po įkalbinėjimų pasakė, kad leis statyti namą, bet namas paliks jos žemėje. Atsakovas buvo pradėjęs rūpintis atskiro žemės sklypo suformavimu prieš pat paliekant šeimą, norėjo perkelti įkeitimą ant šio namo. Prašė, kad mama jai padovanotų tą žemę, bet taip viskas liko nesutvarkyta. Namo užbaigimui, baldų įsigijimui buvo paimta paskola iš SEB banko, todėl sutinka, kad šie įsipareigojimai turi būti vykdomi solidariai. Pastatyto namo vertė yra ne daugiau kaip 200 000 Lt, nežino kokiu pagrindu atsakovas tą pastatą įvertino taip brangiai. Ji nesutinka su namo padalijimu, nes namas jų šeimai nepriklauso, yra registruotas trečiojo asmens B. P. vardu. Žemė taip pat priklauso B. P.. Iš anksto nebuvo tartasi, kad tas namas bus bendroji dalinė nuosavybė, statė kaip namą jų šeimai. Prašo priteisti patikslintame ieškinyje nurodytus daiktus ir atsisako kompensacijos, nepriklausomai nuo to, kokia verte bus įvertinti dalintini daiktai. Nesutinka, kad atsakovui būtų priteistas elektrinis pianinas Casio“, nes ji yra muzikos mokytoja, muzika jos pragyvenimo šaltinis. Atsakovas juo nesinaudoja jau daugiau kaip metai ir be jo išsivertė.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalinti sekančiai: ieškovei priteisti: automobilį VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)- 290 Eur vertės, virtuvinį - 1149 Eur vertės, kaitlentę - 261 Eur vertės, orkaitę - 116 Eur vertės, šaldytuvą - 145 Eur vertės, garų surinktuvą - 290 Eur vertės, skalbimo mašiną - 203 Eur vertės, skalbinių džiovyklę - 203 Eur vertės, burbulinę vonią - 522 Eur vertės, dušo kabiną - 493 Eur vertės, miegamojo spintą - 1594 Eur vertės, televizorių LG - 812 Eur vertės, avilius 3 vnt. - 203 Eur vertės, bitininkystės reikmenis - 87 Eur vertės, kopėčias „Leiharth“ - 116 Eur vertės, Aquafilter minkštintoją - 783 Eur vertės, Aquafilter filtrą po kriaukle - 870 Eur vertės, pianiną Rygą - 232 Eur vertės, fortepioną „Stunznage“ - 667 Eur vertės, žoliapjovę – 87 Eur vertės, viso nekilnojamojo turto už 9423 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį Peugeot 107, valstybiunis numeris (duomenys neskelbtini)- 290 Eur vertės, motociklą Yamaha XJ 600, valstybinis numeris 728AT - 144 Eur vertės, elektrinį pianiną „Casio“ - 493 Eur vertės, žoliapjovę „Westwood“ - 290 Eur vertės, šautuvą „Winchester“ – 435 Eur vertės, dailininko R. S. keturis paveikslus - 36 Eur bendros vertės; viso turto bendros 1688 Eur vertės. Atsakovui J. R. asmeninės nuosavybės teise pripažinti atsakovui dovanotus daiktus – tris paveikslus t.y. vieną su pavaizduota Madona ir klaviatūra; ir du pieštus pieštuku. Priteisti iš ieškovės atsakovui 3384 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančia didesnės vertės turto dalį. Pripažinti ieškovei teisę į šeimos turto įrengimą, neatskiriamą nuo šio turto, bendros 109 923,51 Eur vertės ir priteisti iš ieškovės atsakovui 54 961,76 Eur kompensaciją už šeimos gyvenamosios patalpos (gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio adresu (duomenys neskelbtini) pastatymą ir įrengimą, 0,3850 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). įsigijimą ir šiame skype aplinkos gerbūvio (t.y. tvenkinio iškasimą, malkinės, akmeninio židinio pastatyma) sukūrimą. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas 2015-04-23 pateikė pareiškimą dėl priešieškinio dalyko papildymo, bei 2015-06-09 patikslino šį pareiškimą, pakeitė savo reikalavimus dėl turto padalijimo ir prašė: nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti sutuoktinių ieškovės A. R. ir J. R. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurio vidutinė rinkos vertė 103 401,76 Eur. Nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendro ploto 18 0000 m² dalį, vidinio žemės sklypo plane pažymėto raudona spalva (t. y. antro sklypo dalies išnaša), 3850m² ploto, pripažinti sutuoktinių (ieškovės A. R. ir atsakovo J. R.) bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vidutinė rinkos žemės sklypo dalies vertė 364,10 Eur. Padalinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą nekilnojąmąjį turtą sekančiai: ieškovei A. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys nekelbtini), esančio adresu (duiomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 51 700,88 Eur.; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendro ploto 180000 m ² dalį, vidinio padalijimo žemės sklypo plane pažymėto raudona spalva ( t.y. sklypo dalies išnaša) 3850 m² ploto, vidutinė rinkos vertė 182,05 Eur. A. J. R. nuosavybės teise priteisti: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 51 700,88 Eur.; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), bendro ploto 180000 m ² dalį, vidinio padalijimo žemės sklypo plane pažymėto raudona spalva (t.y. sklypo dalies išnaša) 3850 m² ploto, vidutinė rinkos vertė 182,05 Eur. Padalinti kilnojamuosius daiktus ir ieškovei asmeninės nuosavybės priteisti: automobilį VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)- 290 Eur vertės, virtuvinį - 1149 Eur vertės, kaitlentę - 261 Eur vertės, orkaitę - 116 Eur vertės, šaldytuvą - 145 Eur vertės, garų surinktuvą - 290 Eur vertės, skalbimo mašiną - 203 Eur vertės, skalbinių džiovyklę - 203 Eur vertės, burbulinę vonia - 522 Eur vertės, dušo kabiną - 493 Eur vertės, miegamojo spintą - 1594 Eur vertės, televizorių LG - 812 Eur vertės, avilius 3 vnt. - 203 Eur vertės, bitininkystės reimenis - 87 Eur vertės, kopėčias „Leiharth“ - 116 Eur vertės, Aquafilter minkštintoją - 783 Eur vertės, Aquafilter filtrą po kriaukle - 870 Eur vertės, pianiną Rygą - 232 Eur vertės, fortepioną „Stunznage“ - 667 Eur vertės, žoliapjovę – 87 Eur vertės, viso nekilnojamojo turto už 9423 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį Peugeot 107, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 290 Eur vertės, motociklą Yamaha XJ 600, valstybinis numeris 728AT - 144 Eur vertės, elektrinį pianiną „Casio“ - 493 Eur vertės, žoliapjovę „Westwood“ - 290 Eur vertės, šautuvą „Winchester“ - 435 Eur vertės, dailininko R. S. keturis paveikslus - 36 Eur bendros vertės; studijines kolonėles - 290 Eur vertės, elektrinę gitarą „Godin“ - 290 Eur vertės, 2 akustines gitaras po 174 ir 60 Eur vertės, garso sistemą „SR technology“ - 900 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį „Asus“ - 145 Eur vertės, kompiuterį „Mini Asus“ - 70 Eur vertės, kompiuterį „Ipad“ - 100 Eur vertės, stacionarų kompiuterį - 70 Eur vertės, lovą - 500 Eur vertės, trimerį - 58 Eur vertės, aukšro slėgio plovimo įrangą - 58 Eur vertės, viso turto bendros 4403 Eur vertės. Atsakovui J. R. asmeninės nuosavybės teise pripažinti atsakovui dovanotus daiktus – tris paveikslus t.y. vieną su pavaizduota Madona ir klaviatūra; ir du pieštus pieštuku; seifą ir šaunamuosius ginklus: lygiavamzdį šautuvą ir dujinį pistoletą paveldėtus iš tėvo ir mažo kalibro šautuvą (80 Eur vertės), kurį atsakovas įsigijo gyvenant su ieškove skyrium. Priteisti iš ieškovės atsakovui 5020 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį. Posėdžio metu atsakovas pateikė pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimo atsisakymo dalyje dėl 54961,76 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovės už šeimos gyvenamosios patalpos ir žemės sklypo įsigyjimą.
Atsiliepimas
Atsakovas palaikė savo patikslintą priešieškinį ir paaiškino, kad jų santuoka nutrūko ne dėl jo neištikimybės, bet dėl to, kad jie atitolo vienas nuo kito. Jie ilgą laiką negalėjo susilaukti vaikų, dėjo tam milžiniškas pastangas. Po aštuonerių metų jie susilaukė sūnaus. Gimus sūnui, ieškovė dar labiau nuo jo nutolo, visą dėmesį skyrė vaikui. Nei vienas nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, todėl mano, kad jie abu kalti dėl santuokos iširimo. Prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo nėra. Sutinka, kad sūnus gyventų su ieškove. Sutinka sūnaus išlaikymui skirti kas mėnesį po 116 Eur (400 Lt). Nuo 2014 m. liepos mėnesio, pradėjus gyventi skyrium, jis kas mėnesį mokėjo po 400 Lt sūnaus išlaikymui. Po Naujų metų, įvedus eurą, moka po 100 Eur. Tiesiog daugiau neišgalėjo, nes jis vienas moka paskolas bankams. Jis dirba Luokės dailės ir muzikos mokykloje mokytoju, jo darbo užmokestis 300 Eur. Papildomas pajamas grodamas šventėse gauna nereguliariai, todėl jų įvardyti negali. Prašė iš jo priteisti sūnaus išlaikymui po 116 Eur. Ši suma pilnai gali patenkinti vaiko interesus. Be to, jis papildomai prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo: nupirko dviratį, vežėsi į kelionę. Stengiasi dalyvauti sūnaus gyvenime ir auklėjime. Dėl kilnojamojo turto padalijimo mano, kad ginčo nėra, prašo priteisti ieškovei jos prašomą turtą, o jam jo prašomą turtą ir nuo kompensacijos atsisako. Tačiau prašo jam priteisti pianiną „Casio“, nes jis jį nusipirko iš savo lėšų, jam pianinas reikalingas kaip darbo priemonė. Taip pat prašė pripažinti, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypo dalis, esantys (duomenys neskelbtini) yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šį namą pasistatė ant B. P. žemės sklypo, kurį ji paveldėjo iš savo motinos. Namas buvo statytas su jų sutikimu ir leidimais, parengus projektą. Kadangi tuo metu nebuvo suformuotas atskiras žemės sklypas ir nepakeista žemės sklypo paskirtis, gyvenamasis namas buvo įregistruotas registre kaip ūkinis pastatas. Šiam namui išleido savo šeimos lėšas, kurias gavo pardavę nebaigtą statyti namą Ryškėnų miestelyje. Už namą gavo 100 000 Lt. Iš SEB AB banko paėmė paskolą 100 000 Lt namo įrengimui ir baldams. Tam, kad gautų paskolą, jo motina I. R. laidavo ir įkeitė savo namą. Šitaip nebūtų pasielgusi jo motina, jeigu būtų statomas namas B. P.. Visi žinojo, kad statomas jo šeimos namas, tai nebuvo bendroji dalinė nuosavybė, o jungtinė bendroji sutuoktinių nuosavybė. Jis pats samdė darbininkus, jiems mokėjo už darbą, pirko statybines medžiagas. Pateikė teismui kvitus, kuriuos buvo išsaugojęs. Namo vertę patvirtina ir lokalinė sąmata. Namo vertinimui ekspertizės atsisakė, nes labai dideli vertinimo kaštai. Kadangi jis nusprendė dalinti turtą natūra, nebeprašo kompensacijos, todėl mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių jo nurodytą namo vertę. Prie namo statybos dirbo ir T. P., tačiau jam užmokėdavo į dieną po 50 Lt. Nebuvo kalbos, kad tai bus bendras namas su trečiaisiais asmenimis. B. P. sutiko dėl žemės sklypo atidalinimu, tačiau paskui atsisakė pasirašyti ant plano. Žemės sklypą jie nusipirko, nes sumokėjo B. P. broliui 10 000 Lt už tai, kad jis atsisakytų palikimo po motinos S. Z. mirties. Pinigus sumokėjo ieškovė iš savo sąskaitos. Kreditus AB SEB bankui ir Kredito unijai „Germanto lobis“ mokas jis vienas. AB SEB bankui moka, nes jo motina yra įkeitusi savo turtą, nenori pavesti motinos. Prašė nustatyti, kad kreditą AB SEB bankui gražins solidariai, o kreditą Kredito unijai „Germanto lobis“ pasižada grąžinti jis pats.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimus į ieškinį ir priešieškinį ir nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas neprašo modifikuoti kredito sutarties, todėl nutraukus santuoką jie turi likti solidarūs skolininkai (1 t., 20; 134 b. l.).
Trečiasis asmuo Kredito unija „Germanto lobis“ pateikė atsiliepimus į ieškinį ir į atsakovo priešieškinį ir nurodė, kad prievolės pagal sutartį trečiajam asmeniui ir po santuokos nutraukimo yra solidarios ir abi šalys privalo vykdyti solidariai (1 t., 138-139 b. l.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo B. P. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, su priešieškiniu nesutinka. Mano, kad atsakovo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją iš ieškovės už namą ir žemę nepagrįstas. Atsakovas reikalauja pripažinti turtą jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors tas turtas yra įregistruotas jos vardu. Mano, kad ji su savo sutuoktiniu šioje byloje turi būti atsakovais, o ne trečiaisiais asmenimis. 2006 metais ji su savo sutuoktiniu kartu su ieškove ir atsakovu susitarė, kad ant jos mamos S. Z. vardu registruoto žemės sklypo pasistatys namą. Ji iš mamos gavo leidimą namo statybai ir įgaliojimą. Ji žinojo, kad po mamos mirties ji paveldės žemės sklypą. Niekam jokių pinigų už paveldėtą žemės sklypą nereikėjo mokėti, nes ji visą žemę paveldėjo, Nėra jokių duomenų, kad atsakovas nusipirko žemės sklypo dalį, tokios sutarties nėra. Buvo iš karto susitarta, kad ½ dalis namo priklausys ieškovei ir atsakovui, o kita ½ dalis priklausys jai ir sutuoktiniui. Taip buvo susitarta, nes atsakovu nepasitikėjo. Po jos ir vyro mirties tą pusę namo paveldės jų dukra – ieškovė. Pastatas yra registruotas jos vardu kaip ūkinės paskirties, nors realiai yra gyvenamasis namas. Namą statė bendromis lėšomis ir bendru darbu, todėl susiformavo jungtinės veiklos santykiai. Atsakovas turi teisę reikalauti atidalinti tik po to, kai bus žinoma jo dalis bendrojoje nuosavybėje. Ji ir jos sutuoktinis sutinka, kad atsakovui priklauso ¼ dalis šio pastato. Taip pat nesutinka su atsakovo pastato įvertinimu. VĮ Registrų centro pažymoje pastatas statybos vertė nurodyta 134 000 Lt.
Trečiasis asmuo B. P. teisme palaikė ieškovės ieškinį ir prašė jį tenkinti, atsakovo priešieškinį ir papildymus atmesti. Paaiškino, kad atsakovas buvo ne šeimos žmogus, jis nuo santuokos pradžios dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, nuolat nebūdavo namuose, netgi ir negrįždavo į namus. Paskutiniu metu, gal du metus nustojo vartoti alkoholį. Matė, kad dukra dėl to išgyveno, bet jai nesiskųsdavo. Ji su vyru gyveno ūkiškai, rėmė šeimą visakeriopai. Jie statėsi namą Ryškėnuose, paskui atsakovas nutarė statyti namą jos mamos žemėje. Mama nenorėjo leisti, nes namą norėjo statyti gražiausioje vietoje - sode. Paskui mamą įkalbėjo, norėjo padėti dukrai ir žentui. Mama sutiko, parašė jai įgaliojimą tvarkyti visus reikalus susijusius su statyba. Be to, mama jai davė 60 000 Lt, kad ji prisidėtų prie statybos. Iš karto buvo sutarta, kad namas bus per puse. Be to, ji prisidėjo ir kitokiu būdu, nereikėjo vesti elektros, nereikėjo tiesti kelio, nereikėjo pirkti žemės sklypo. 2007 m. gruodžio mėnesį per Kalėdas ieškovė ir atsakovas įsikėlė gyventi į naują namą. Prie namo daug dirbo ir jos vyras, vežė žvyrą, vežiojo darbininkus. Vyrui niekas nemokėjo už darbą, atsakovas meluoja. Namo vertė gali būti apie 150 000 Lt, o ne virš 300 000 Lt kaip kad nurodė atsakovas. Nesutinka su priešieškiniu, nes tas namas yra įregistruotas kaip ūkinis pastatas, o atsakovas nori jį pripažinti gyvenamuoju namu, nors tam yra nustatytos kitos procedūros. Atsakovas pats žino, kad tam reikia atidalinti žemės sklypą, pakeisti jo paskirtį iš žemės ūkio į statybinę. Turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu jos ir sutuoktinio atžvilgiu, o ne prašyti turto iš ieškovės, nes ieškovė nėra šio turto savininkė.
Trečiasis asmuo T. P. pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinį ir nesutinka su priešieškiniu. Atsakovas reikalauja pripažinti jungtine sutuoktinių nuosavybe turtą, kuris yra įregistruotas sutuoktinės B. P. vardu. 2006 metais jis su sutuoktine bei atsakovu ir ieškove susitarė, kad bendrosios dalinės nuosavybnės teise pastatys gyvenamąjį namą jo uošvienės S. Z. vardu registruotame žemės sklype. Jokių pinigų už žemės sklypą niekam nemokėjo, niekas jam nurodomo dydžio (3850 ha) sklypo nepardavė ir namo statybai atskiro sklypo nesuformavo. Buvo susitarta, kad namas priklausys po ½ dalį atsakovo ir jo šeimai. Kadangi atsakovu niekada nepasitikėjo, ši sąlyga ir buvo iškelta, kad pastatas bus registruotas jo sutuoktinės vardu ir stovės jos žemės sklype, o po jų mirties atiteks ieškovei. Pastatas pastatytas bendromis Radzių ir Petrulių lėšomis ir darbu.
Trečiasis asmuo T. P. teisme palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas statėsi namą Ryškėnuose, vargo, nesisekė statyba. Tuo metu gyveno pas juos. Paskui atsakovas sugalvojo, kad reikia pasistatyti namą šalia jų ant uošvienės žemės. Pardavė tą namą Ryškėnuose. Uošvienė nenorėjo leisti statyti namą, jis pats įkalbinėjo, norėjo vaikams padėti. Uošvienė sutiko tik su ta sąlyga, kad žemė ir namas paliks jos nuosavybėje. Padėjo statyti namą, bendromis jėgomis viską darė. Atsakovas namui išleido apie 150 000 Lt, ne daugiau. Jam atsakovas nemokėjo už darbą ir jis nebūtų ėmęs pinigų. Pats trinkeles sudėjo, apdailą darė. Kada šalių santykliai pašlijo nežino, nes gyveno atskirai.
Liudytoja I. R. paaiškino, kad yra atsakovo motina. Norėjo, kad vaikai gražiai gyventų. Statėsi namą Ryškėnuose, po to pardavė, pradėjo statyti P. kaime. 100 000 Lt gavo pardavę namą, 100 000 Lt gavo paskolą iš banko. Ji laidavo, kad paskolą gautų, įkeitė savo namą. Nemanė, kad taip viskas pasisuks - būtų nesutikusi. Nebuvo kalbos, kad tas namas bus Petrulių ir Radzių. Statė vaikai tik iš savo pinigų. Sūnus sutvarkė visą aplinką, visur gėlynai, gražu pasižiūrėti, dirbo daug, rūpinosi viskuo. Kada jų santykiai pasikeitė negali pasakyti, tačiau sūnus atvažiuodavo ir guosdavosi, kad Asta yra jam šalta, kad jam trūksta dėmesio, kad jie nebemiega kartu. 2014 m. liepos mėnesį sūnus persikėlė gyventi pas ją. Atsivežė tik kelias gitaras, visas turtas paliko tuose namuose. Šiuo metu sūnus turi draugę.
Liudytojas N. D. paaiškino, kad apie 2006 - 2007 metus jis dirbo R. L. firmoje vadybininku. Firma prekiauja statybinėmis medžiagomis. Prisimena, kad J. R. tuo metu pirko daug statybinių medžiagų, vežė į sklypą netoli Viešvėnų. Pirko plisterolį, fasadinį tinką, dažus. Matė, kad statomas gyvenamasis, o ne ūkinis pastatas.
Liudytojas A. S. paaiškino, kad yra statybininkas. J. R. namą faktiškai pastatė. Pradžioje statė Ryškėnuose. Paskui kai pardavė ten nebaigtą statybą, statė kitur, sakė, kad ten „babūnės“ žemė. Matė kaip atsakovas mokėjo už blokus, langus. T. P. taip pat matė dirbant, vežė žvyrą, plokštes.
Liudytojas J. B. paaiškino, kad yra architektas. Pažįsta šalis, nes bendravo projektuodamas namą. Žemės sklypas priklausė S. Z., todėl ir projektas buvo užsakytas Z. vardu, o pasirašė turbūt B. P., ji pasirašydavo pagal įgaliojimą. Projektas buvo daromas kaip vasarnamio, nes nebuvo parengtas žemės atidalijimo projektas. Kaip buvo įregistruotas pastatas nežino. Jo įteisinti kaip gyvenamojo namo negalėjo. Tą klausimą turėjo svarstyti savivaldybės statybos skyriuje. J. R. norėjo gyvenamojo namo, bet nebuvo juridinio pagrindo. Už projektavimo darbus su juo atsiskaitė J. R..
Liudytojas S. J. paaiškino, kad yra geodezininkas. Prieš 2-3 metus į jį kreipėsi J. R., norėjo padaryti žemės vidinį padalijimo projektą. Buvo atvykę ir J. R. ir B. P.. Sudarė projekto padalijimo projektą. Už darbą jam sumokėjo J. R.. Visas žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties. Nepakeitus žemės sklypo paskirties, statyti gyvenamąjį namą nebuvo galima.
Liudytojas T. S. paaiškino, kad dirbo prie statomo namo. Kada tai buvo neprisimena. Jį pasamdė J. R.. Jam už dieną mokėjo 100 Lt. Betonavo, klijavo plyteles. Jis manė, kad J. R. stato savo šeimai gyvenamąjį namą.
Institucijos teikiančios išvadą atstovė paaiškino, kad šalių šeima nebuvo žinoma Vaiko teisių apsaugos skyriui. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl sutinka, kad vaikas gyventu su mama. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ginčo taip pat nėra. Institucijos teikiančios išvadą nuomone, išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti priteistinas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, nes tai atitinka vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies
Šalys susituokė 1993-07-10 Telšių rajono CMS, įrašo Nr. 194 (I t., 4 b. l.). Šalys turi nepilnametį sūnų A. R., gim. (duomenys neskelbtini) (I. t., 8 b. l.). Ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (I t., 5 b. l.). Atsakovo vardu yra įregistruotos šios transporto priemonės: automobilis Peugeot 107, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) motociklas YAMAHA XJ 600, valstybinis numeris 728AT, automobilis VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (I t., 6; 107 b. l.). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (I t., 7 b. l.). Iš Valstybės įmonės Registrų centras Telšių filialo pažymos matyti, kad šalių vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto (I t., 9 b. l.). Iš SEB AB banko pranešimo matyti, kad 2014-07-08 dienai negrąžinto kredito likutis buvo 80415,40 Lt (I t., 10 b.l.). Iš darbo užmokesčio pažymų matyti, kad vidutinis ieškovės darbo užmokestis (iš dviejų darboviečių kartu sudėjus) buvo apie 2000 Lt (I t., 11-12 b.l.). Iš 2007-05-04 Kredito sutarties Nr. 1150718070564-24 matyti, kad AB SEB bankas suteikė J. R. 100 000 Lt kreditą gyvenamojo namo remontui, įkeičiant bankui namą su priklausiniais ir su žemės sklypu, esančius Stoties g. 9, Telšių m., priklausantį I. R.. Sutartį pasirašė ir sutuoktinė A. R. ( I t., 36-40 b.l.). Iš 2013 m. sausio 23 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 13-00021 matyti, kad Kredito unija „Germanto lobis“ suteikė J. R. 10 001 Lt vartojimo kreditą. Sutartį pasirašė ir sutuoktinė A. R. (I t., 41-43; 53-56; 58-59 b. l.). Iš Žemės sklypo plano matyti, kad 2010-03-17 sudarytas žemės sklypo, kurio plotas 5200 m², planas, priklausančio S. Z., esančio (duomenys neskelbtini) (I t., 44 b. l.). Iš statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos matyti, kad atrodo kaip gyvenamasis namas, įvardytas kaip pagalbinis pastatas (I t., 45 b. l.). Iš pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad atsakovas J. R. dirba L. muzikos ir dailės mokykloje mokytoju, jo vidutinis darbo užmokestis 958,77 Lt (I t., 108 b. l.). Iš Lokalinės sąmatos matyti, kad matininkas S. P. sudarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos darbų sąmatą ir paskaičiavo, kad gyvenamojo namo bendra vertė su PVM - 356 736,09 Lt (I t., 110-122 b. l.). Iš buto su rūsiu pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad 2005-09-01 J. R. ir A. R. pardavė butą, esantį Stoties g. 16-28, Telšių m. už 28 000 Lt (II t., 2-5 b. l.). Iš Žemės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad J. R. ir A. R. 2005-12-29 pardavė žemės sklypą, esantį Sirvydo g. 4, Telšių m. už 2000 Lt (II t., 6-8 b.l.). Iš ketinimų sutarties matyti, kad 2005-12-19 J. R. ir S. J. sudarė ketinimo sutartį, kuria J. R. iki 2005 m. gruodžio 29 d. susitarė parduoti žemės sklypą ir nebaigtą statyti mūrinį namą, esančius K. S. g. 4, Telšių m. ne mažiau kaip už 95 000 Lt ir ne daugiau kaip už 100 000 Lt, o S. J. įsipareigojo nupirkti (II t. 9-12 b. l.). Iš mokesčių deklaracijų matyti, kad J. R. 2006 m. deklaravo individualios veiklos pajamas – 58 700 Lt; 2007 metais – 63 490 Lt; 2008 metais – 27 814,09 Lt (II t., 113-27 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad B. P. vardu registruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) iš jų ir pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (atkuriamoji statybos vertė 134 000 Lt), kurį atsakovas prašo pripažinti gyvenamuoju namu, įgytų bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (II t., 30-34 b. l.). Iš Vidinio padalijimo žemės sklypo plano matyti, kad matininkas S. J. parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo projektą, išskirdamas 3850 m² plotą (raudonom linijom ), planas žemės sklypo savininkės B. P. nepasirašytas (II t., 62 b. l.). Iš Atsakovo pateiktų kvitų matyti, kad jis pirko įvairias statybines medžiagas (II t., 64 b. l.). Iš 2006-03-10 įgaliojimo matyti, kad S. Z. įgaliojo savo dukrą B. P. valdyti ir tvarkyti savo ūkį ir 10 arų sklype iš bendro ploto jai priklausančios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal įgalioto asmens nuožiūrą statyti gyvenamąjį namą su priklausiniais tuo tikslu gauti leidimą statybos darbams, projektus, vykdyti statybos darbus ir pan. (II t., 78 b. l.). Iš Pažymos apie J. R. vardu registruotus ginklus matyti, kad jis turi keturis ginklus: lygiamzdį šautuvą IZH; graižtvinį šautuvą Winchester; graižtvinį šautuvą ANSCHUTZ, mažos galios revolverį ME (II t., 87-88 b. l.).
Dėl priešieškinio dalies atsisakymo
Atsakovas pareiškė prašymą dėl priešieškinio reikalavimo atsisakymo dalyje dėl 54961,76 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovės už šeimos gyvenamosios patalpos ir žemės sklypo įsigyjimą. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas kreipęsis į teismą turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako ieškinio (LR CPK 140 str. 1 d). Atsakovo atsisakymas priešieškinio reikalavimo dalies, neprieštarauja įstatymui, todėl priimtinas, o byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p., 294 str.).
Dėl kaltės
ieškovė prašė nutraukti santuoką esant atsakovo kaltei, dėl jo neištikimybės. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš šalių paaiškinimų, matyti, kad ieškovė ir atsakovas pradėjo nesutarti dar gerokai anksčiau iki atsakovas išsikraustė iš šeimos būsto. Kaip paaiškino ieškovė, nuo pat santuokos pradžios atsakovas mažai laiko praleisdavo su šeima, buvo neūkiškas, rūpinosi savo darbu, studija, laisvalaikiu, nesidomėjo šeimos buitimi, jos poreikiais ir lūkesčiais. Atsakovas tvirtino, kad jų tarpusavio santykiai ėmė keistis nes jie ilgai nesusilaukė vaikų, o gimus sūnui, ieškovė iš viso pradėjo jį ignoruoti. Dėl to, kad jų emociniai ir intymūs santykiai jau buvo nutrūkę, jis ėmė bendrauti su kita moterimi, tačiau tai nebuvo priežastis dėl ko jų santuoka iširo, o pasekmė. Kad šalių santuoka nebuvo tvirta tvirtino tretieji asmenys B. P. ir T. P., apibūdindami atsakovą kaip neatsakingą ir nepatikimą asmenį, kuris daugiau rūpinosi savo asmeniniais interesais, negu šeimos poreikiais; kad ieškovė buvo šalta atsakovo atžvilgiu ir jo kaip sutuokinio poreikių nepatenkino, liudijo liudytoja I. R.. Išklausius šalių paaiškinimus ir liudytojų paaiškinimus matyti, kad ieškovė buvo rūpestinga mama, stengėsi rūpintis šeimos gerove, tačiau nevertino atsakovo darbo, nors akivaizdu, kad atsakovas rūpinosi gyvenamojo būsto statyba, įrengimu, papildomai dirbo šeimos gerovei. Įvertinus visumą paminėtų įrodymų teismas daro išvadą, kad abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: nebuvo lojalūs vienas kitam, neparodė pakankamos pagarbos, nerėmė vienas kito moraliai tuo metu, kai kitai šaliai to labiausiai reikėjo, neįsigilino į vienas kito lūkesčius, nesuprato ko kiekvienam iš jų reikia, dėl ko ėmė tolti vienas nuo kito, nutrūko jų emocinis tarpusavio ryšys, neliko aistros, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.). Santuoką nutraukus, šalims paliktinos santuokinės pavardės (LR CK 3.69 str. 1 d.).
Dėl dalintino kilnojamojo turto kiekio ir vertės
Tarp šalių nėra ginčo dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto kiekio ir vertės, nes šalys sutiko su kiekvienos šalies turto įvertinimu ir žodžiu atsisakė kompensacijų už kitam sutuoktiniui tenkančio didesnės vertės turtą. Taip pat atsakovas paaiškino, kad gitarų procesoriaus, kurį ieškovė įvertino 290 Eur ir įtraukė į dalintiną turtą, seniai nebėra, jis buvo išmestas dar gyvenant santuokoje, todėl nedalintinas. Šios aplinkybės ieškovė nenuginčijo, todėl gitarų procesorius išjungtinas iš dalintino turto. Ginčas kilo tik dėl elektrinio pianino „Casio“, kurio vertė 493 Eur. Ieškovė pirminiame ieškinyje šio pianino, kaip ir kito turto neįtraukė į dalintų daiktų sąrašą, motyvuodama, kad turtas padalintas, nes atsakovas išsinešė savo daiktus. Vėliau patikslino ieškinį ir pianiną „Casio“ prašė priteisti atsakovui. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad suklydo nurodydama, kad pianiną „Casio“ reikia priteisti atsakovui, nes pianinas yra jos namuose tai jos darbo priemonė. Atsakovas jau metus laiko juo nesinaudoja ir be jo išsivertė. Atsakovas nesutiko su tais argumentai ir prašė priteisti šį pianiną jam, nes tai jo lėšomis įgytas pianinas. Jis papildomai dirbo bažnyčioje ir iš ten uždirbtais pinigais jis įgytas.
Byloje nustatyta, kad santuokos metus šalys įgijo sekantį kilnojamąjį turtą: automobilį VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)- 290 Eur vertės, automobilį Peugeot 107, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 290 Eur vertės, motociklą Yamaha XJ 600, valstybinis numeris 728AT - 144 Eur vertės, virtuvinį - 1149 Eur vertės, kaitlentę - 261 Eur vertės, orkaitę - 116 Eur vertės, šaldytuvą - 145 Eur vertės, garų surinktuvą - 290 Eur vertės, skalbimo mašiną - 203 Eur vertės, skalbinių džiovyklę - 203 Eur vertės, burbulinę vonia - 522 Eur vertės, dušo kabiną - 493 Eur vertės, miegamojo spintą - 1594 Eur vertės, televizorių LG - 812 Eur vertės, avilius 3 vnt. - 203 Eur vertės, bitininkystės reimenis - 87 Eur vertės, kopėčias „Leiharth“ - 116 Eur vertės, Aquafilter minkštintoją - 783 Eur vertės, Aquafilter filtrą po kriaukle - 870 Eur vertės, pianiną Rygą - 232 Eur vertės, fortepioną „Stunznage“ - 667 Eur vertės, žoliapjovę – 87 Eur vertės, elektrinį pianiną „Casio“ 493 Eur vertės, žoliapjovę „Westwood“ – 290 Eur vertės, šautuva „Winchester“ – 435 Eur vertės, dailininko R. S. keturis paveikslus – 36 Eur bendros vertės; studijines kolonėles – 290 Eur vertės, elektrinę gitarą „Godin“ – 290 Eur vertės, 2 akustines gitaras po 174 ir 60 Eur vertės, garso sistemą „SR technology“ – 900 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį „Asus“ – 145 Eur vertės, kompiuterį „Mini Asus“ – 70 Eur vertės, kompiuterį „Ipad“ - 100 Eur vertės, stacionarų kompiuterį – 70 Eur vertės, lovą 500 Eur vertės, trimerį – 58 Eur vertės, aukšro slėgio plovimo įrangą - 58 Eur vertės. Kadangi faktiškai ginčo dėl kilnojamojo turto padalijimo nėra, ieškovei priteistinas sekantis turtas: automobilis VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 290 eurų vertės; virtuvinis baldų komplektas – 1449 Eur vertės, kaitlentė – 261 Eur vertės, orkaitė– 116 Eur vertės, šaldytuvas – 145 Eur vertės, garų surinktuvas – 290 Eur vertės, skalbimo mašina – 203 Eur vertės, skalbinių džiovyklė – 203 Eur vertės, burbulinė vonia – 522 Eur vertės, dušo kabina – 493 Eur vertės, miegamojo spinta – 1594 Eur vertės, televizorius LG - 812 Eur vertės, 3 aviliai – 203 Eur vertės, bitininkystės reikmenys – 87 Eur vertės, kopėčios „Leiharth“ – 116 Eur vertės, Aguafilter minkštintojas – 783 Eur vertės, Aguafilter filtras po kriaukle – 870 Eur vertės, fortepijonas „Sturnznage“ – 667 Eur vertės, pianinas „Ryga“ – 232 Eur vertės, iš viso kilnojamojo turto bendros 9336 Eur vertės. Atsakovui priteistinas sekantis turtas: automobilis Peugeot 107, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 290 Eur vertės, motociklas Yamaha XJ 600, valstybinis numeris 728AT - 144 Eur vertės, elektrinis pianinas „Casio“ - 493 Eur vertės, žoliapjovė „Westwood“ – 290 Eur vertės, šautuvas „Winchester“ – 435 Eur vertės, dailininko R. S. keturi paveikslai – 36 Eur bendros vertės; studijinės kolonėlės – 290 Eur vertės, elektrinė gitara „Godin“ – 290 Eur vertės, 2 akustinės gitaros po 174 ir 60 Eur vertės, garso sistema „SR technology“ – 900 Eur vertės, nešiojamas kompiuteris „Asus“ – 145 Eur vertės, kompiuteris „Mini Asus“ – 70 Eur vertės, kompiuteris „Ipad“ - 100 Eur vertės, stacionarus kompiuteris – 70 Eur vertės, lova - 500 Eur vertės, trimeris – 58 Eur vertės, aukšro slėgio plovimo įranga - 58 Eur vertės, viso turto bendros 4403 Eur vertės.
Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d., 2 p., 3 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris yra sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) Atsakovas J. R. prašė asmeninės nuosavybės teise pripažinti jam dovanotus daiktus – tris paveikslus, t.y.: vieną su pavaizduota Madona ir klaviatūra; ir du paveikslus pieštus pieštuku; taip pat seifą ir šaunamuosius ginklus: lygiavamzdį šautuvą ir dujinį pistoletą paveldėtus iš tėvo ir mažo kalibro šautuvą (80 Eur vertės), kurį atsakovas įsigijo gyvenant su ieškove skyrium. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo, todėl šie daiktai pripažintini asmenine atsakovo nuosavybe.
Tarp šalių yra ginčas dėl elektrinio pianino „Casio“ 493 Eur vertės, padalijimo. Abi šalys nurodė, kad pianinas reikalingas ryšium su jų profesine veikla. Abi šalys yra muzikos mokytojai, instrumentas susijęs su abiejų profesine veikla. Nors ieškovė argumentavo, kad atsakovas visus metus išsivertė be šio pianino, todėl pianinas priklauso jai, tačiau iš pateikto ieškinio ir patikslinto ieškinio matyti ieškovė tokio reikalavimo iš viso nebuvo pareiškusi ir papildydama savo ieškinio reikalavimus elektrinį pianiną „Casio“ sūlė priteisti atsakovui, žyminio mokesčio už tokios vertės turto padalijimą neskaičiavo. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, bei į tai, kad šalys viena iš kitos piniginės kompensacijos už mažesnės vertės atitenkantį turtą – atsisakė, tačiau ieškovei atitenkančio turto vertė yra didesnė, siekiant kiek galima teisingiau padalinti turtą, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, pianinas „Casio“ - 493 Eur vertės priteistinas atsakovui.
Dėl pastato ir žemės sklypo pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinimo
Atsakovas patikslintu pareiškimu prašė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti sutuoktinių ieškovės A. R. ir J. R. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurio vidutinė rinkos vertė 103 401,76 Eur. Nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendro ploto 18 0000 m² dalį, vidinio žemės sklypo plane pažymėtą raudona spalva (t. y. antro sklypo dalies išnaša), 3850m² ploto, pripažinti sutuoktinių (ieškovės A. R. ir atsakovo J. R.) bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vidutinė rinkos žemės sklypo dalies vertė 364,10 Eur. Padalinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą nekilnojąmąjį turtą sekančiai: ieškovei A. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 51 700,88 Eur.; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekelbtini), bendro ploto 180000 m ² dalį, vidinio padalijimo žemės sklypo plane pažymėto raudona spalva ( t.y. sklypo dalies išnaša) 3850 m² ploto, vidutinė rinkos vertė 182,05 Eur. A. J. R. nuosavybės teise priteisti: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 51 700,88 Eur.; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendro ploto 180000 m ² dalį, vidinio padalijimo žemės sklypo plane pažymėto raudona spalva (t.y. sklypo dalies išnaša) 3850 m² ploto, vidutinė rinkos vertė 182,05 Eur. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų: pirkimo-pardavimo sutarčių (II t., 2-12 b. l.), kvitų (II t., 64 b. l.), kredito sutarties su AB SEB banku (I t., 36-40 b. l.), statinio nuotraukų ir kadastro duomenų (I t., 113-122 b. l.), taip pat iš šalių paaiškinimų, liudytojų paaiškinimų matyti, kad ant S. Z. priklausančio žemės sklypo buvo pastatytas gyvenamasis namas, kuris buvo įregistruotas kaip ūkinis pastatas. Gyvenamasis namas buvo statomas gyventi A. R. ir J. R. šeimai. Ieškovė sutiko su atsakovo teiginiais, kad gautus pinigus už parduotą nebaigtą statyti namą 90 000 Lt ir paskolą iš banko 100 000 Lt jie investavo į namo statybą, tačiau tvirtino, kad prie namo statybos prisidėjo ir jos tėvai. Tretieji asmenys B. P. ir T. P. tvirtino, kad namą statė bendromis jėgomis ir namas turėjo priklausyti po ½ dalį Petrulių ir Radzių šeimoms. Tretieji asmenys, nors ir tvirtino, kad prisidėjo pinigais prie namo statybos, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Teismui nekyla abejonė, kad tretieji asmenys visakeriopai rėmė savo dukters šeimą ir teikė paramą namo statybai, tačiau tai dar nereiškia, kad ½ namo priklauso tretiesiems asmenims. Statant namą nebuvo suformuotas atskiras žemės sklypas, nors vėliau atsakovas projektą parengė, B. P. nepasirašė ant projekto ir nesutiko atidalyti žemės sklypą. Atsakovas tvirtino, kad žemės sklypą jie nusipirko, sumokėdami B. P. broliui 10 000 Lt, tačiau šių aplinkybių neįrodė, jokia rašytinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Be to, teikiamas atidalijimo projektas, kaip tik ir patvirtina, kad atskiras žemės sklypas nebuvo suformuotas. Mirus S. Z., jos turtą paveldėjo B. P., todėl tiek žemės sklypas tiek ant jo esantys pastatai yra registruoti B. P. vardu ir yra jos asmeninė nuosavybė (II t., 30-34 b. l.). Atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovei, o B. P. ir T. P. įtraukė trečiaisiais asmenimis. Teismas ne kartą siūlė atsakovui pakeisti šioje byloje trečiųjų asmenų procesinę padėtį į atsakovus, tačiau atsakovas ir jo atstovė – atsisakė. Esant šiai situacijai, nors teismo nuomone pakanka byloje duomenų, kad gyvenamąjį namą, kuris įregistruotas kaip ūkinis pastatas, pastatė savo lėšomis ieškovė ir atsakovas, remiami ieškovės tėvų, teismas negali šioje dalyje tenkinti priešieškinio, nes priešieškinys yra pareikštas netinkamai šaliai. Ieškovė A. R. nėra atsakinga dėl nekilnojamojo turto teisinio rėžimo. Todėl priešieškinys šioje dalyje kaip nepagrįstas ir neįrodytas – atmestinas (LR CPK 178 str.). Tai netrukdo atsakovui ginčą su B. P. ir T. P. išspręsti atskiroje civilinėje byloje.
Dėl vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos
Byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina A. R., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.169 str. 2 d.).
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui (LR CK 3.192 str. 1 d., 3.194 str. 1 d.). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį. Atsakovas prašė priteisti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 116 Eur. Vaiko teisių apsaugos skyrius skyriaus atstovas prašė priteisti vakams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymui suma po 150 Eur kas mėnesį, atitinka formuojamą teismų praktiką, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Ieškovės ir atsakovo pajamos nėra didelės, jų turtinė padėtis panaši. Atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl atsižvelgiant į prioritetinius vaikų interesus ir į šalių turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį. Ieškovė patvirtino, kad iki 2014-12-31 atsakovas kas mėnesį sumokėjo vaikui po 400 Lt, o nuo 2015-01-01 moka po 100 Eur kas mėnesį, todėl išlaikymas priteistinas nuo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės, bei priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo ieškinio padavimo dienos 2014-08-19 iki sprendimo paskelbimo dienos, kas sudaro 240 Eur (80 Eur įsiskolinimas už 2014 metus ir 160 Eur įsiskolinimas už 2015 metus) (LR CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).
Dėl prievolių
Ieškovė ieškinyje ir teisme nurodė, kad santuokos metu šeimos reikmėms buvo paimtas vienas kreditas iš AB SEB banko. Kreditą iš Kredito unijos „Germanto lobis“ paėmė atsakovas savo tikslams, todėl turi pats jį grąžinti. Atsakovas nurodė, kad abu kreditai buvo paimti šeimos tikslams, tačiau jis sutiktų Kredito unijai „Germanto lobis“ kreditorinius įsipareigojimus vykdyti pats. Tretieji asmenys AB SEB bankas ir Kredito unikja „Germanto lobis“ pateikė atsiliepimus į ieškinį ir priešieškinį ir prašė nustatyti, kad šalių prievolės yra solidarios. Iš šalių paaiškinimų ir kredito sutarčių matyti, kad kreditai buvo paimti šeimos reikmėms, šalims gyvenant kartu. Nors sutartys buvo sudarytos su J. R., ieškovė A. R. yra pasirašiusi ant abiejų sutarčių, su sutarčių sąlygomis susipažinusi, todėl konstatuotina, kad šalių prievolės yra solidarios ir vykdytos pagal sutačių sąlygas.
Dėl bylinėjimo išlaidų
Įstatymas numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Abiejų šalių reikalavimai tenkinti iš dalies. Teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė pareikšdama patikslintą ieškinį turėjo primokėti 310 Eur žyminį mokestį, tačiau žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki bus išnagrinėta civilinė byla, todėl iš ieškovės priteistina valstybei 310 Eur. Atsakovas pateikdamas priešieškinį turėjo sumokėti 1303 Eur žyminį mokestį, o sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies - 1153 Eur sumokėjimo buvo atleistas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, todėl valstybei iš atsakovo žyminis mokestis nepriteistinas. Ieškovė pateikė kvitą, kad patyrė 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 740 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinys tenkintas iš dalies – netenkintas tik reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Atsakovo priešieškinys taip pat tenkintas iš dalies, tačiau netenkintas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo. Ryšium su šio atmesto reikalavimo koreagavimu atsakovas teikė vis papildomus procesinius dokumentus, tikslino reikalavimus ir taip didino savo bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į reikalavimų patenkinimo proporcingumą, į tai, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų stuoktinių kaltės, taip pat laikytina, kad kilnojamasis turtas padalytas lygiomis dalimis, nes šalys viena iš kitos kompensacijos dėl padalinto turto vertės atsisakė, teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų vienai iš kitos nekompensuoja.
Iš šalių lygiomis dalimis priteistinos proceso išlaidos 17,49 Eur į valstybės pajamas (LR CPK 88 str. 1 d., 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
priimti atsakovo pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimo atsisakymo dalyje dėl 54961,76 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovės už šeimos gyvenamosios patalpos ir žemės sklypo įsigyjimą, ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką tarp A. P.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1993 m. liepos 10 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr. 194), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokinas pavardes R., R..
Sūnaus A. R., gim. 2001 m. spalio 5 d., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. R..
Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 120 (vieną šimtą dvidešimt) Eur kas mėnesį, nuo sprendimo paskelbimo dienos 2015-08-24 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sūnui A. R. įsiskolinimą - 240 Eur už laikotarpį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2014-08-19 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paskirti ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
priteisti ieškovei A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: automobilį VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 290 eurų vertės, virtuvinį baldų komplektą - 1449 Eur vertės, kaitlentę - 261 Eur vertės, orkaitę - 116 Eur vertės, šaldytuvą - 145 Eur vertės, garų surinktuvą - 290 Eur vertės, skalbimo mašiną - 203 Eur vertės, skalbinių džiovyklę - 203 Eur vertės, burbulinę vonią - 522 Eur vertės, dušo kabiną - 493 Eur vertės, miegamojo spintą - 1594 Eur vertės, televizorių LG - 812 Eur vertės, 3 avilius - 203 Eur vertės, bitininkystės reikmenis - 87 Eur vertės, kopėčias „Leiharth“ - 116 Eur vertės, Aguafilter minkštintoją - 783 Eur vertės, Aguafilter filtrą po kriaukle - 870 Eur vertės, fortepijoną „Sturnznage“ - 667 Eur vertės, pianiną „Ryga“ - 232 Eur vertės, iš viso kilnojamojo turto bendros 9336 Eur vertės.
Priteisti atsakovui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: automobilį Peugeot 107, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 290 Eur vertės, motociklą Yamaha XJ 600, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)- 144 Eur vertės, elektrinį pianiną „Casio“ - 493 Eur vertės, žoliapjovę „Westwood“ - 290 Eur vertės, šautuvą „Winchester“ - 435 Eur vertės, dailininko R. S. keturis paveikslus - 36 Eur bendros vertės; studijines kolonėles - 290 Eur vertės, elektrinę gitarą „Godin“ - 290 Eur vertės, 2 akustines gitaras 174 ir 60 Eur vertės, garso sistemą „SR technology“ - 900 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį „Asus“ - 145 Eur vertės, kompiuterį „Mini Asus“ - 70 Eur vertės, kompiuterį „Ipad“ - 100 Eur vertės, stacionarų kompiuterį - 70 Eur vertės, lovą 500 Eur vertės, trimerį - 58 Eur vertės, aukšto slėgio plovimo įrangą - 58 Eur vertės, iš viso kilnojamojo turto bendros 4403 Eur vertės.
Pripažinti atsakovui J. R. asmenine nuosavybe tris paveikslus: vieną su pavaizduota Madona ir klaviatūra ir du paveikslus pieštus pieštuku; taip pat seifą ir šaunamuosius ginklus: lygiavamzdį šautuvą IZH; graižtvinį šautuvą ANSCHUTZ, mažos galios revolverį ME.
Nustatyti, kad įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2007-05-04 kredito sutartį Nr. 1150718070564-24 ir Kredito unijai „Germanto lobis“ pagal 2013-01-23 vartojimo kredito sutartį Nr. 13-00021 ieškovė ir atsakovas vykdys solidariai kaip numatyta šiose sutarčių sąlygose.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 310 (tris šimtus dešimt) Eur nesumokėto žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) į valstybės pajamas.
Priteisti iš ieškovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 8,74 (aštuonis eurus 74 ct) Eur proceso išlaidas į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.