Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2017-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-233-443/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
A6.-233-443/2017
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00150-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Pažeidėjas
T. K.
Advokatai
Arūnas Bertulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-233-443/2017
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00150-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 7.11. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 7 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys,sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. K.,jo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K. administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo – patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016-06-01 iki 2016-11-23, nustatyta, kad T. K. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir tokiais veiksmais T. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime nurodoma, kad Bendrovė atliko mokėjimus, kai turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad likutis kasoje 2016 m. birželio 1 d. sudarė 17360,89 Eur. Per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. į Bendrovės kasą įnešta 7600,00 Eur (už paslaugas), iš kasos išmokėta 24939,73 Eur, iš jų: 94,78 Eur J. B. komercijos ir paslaugų įmonei (už prekes), 31,20 Eur UAB „Bosas ir ko“ (už prekes), 174,23 Eur UAB „Circle K Lietuva“ (už kurą), 133,00 Eur UAB „B. P.“ (už kurą), 7,01 Eur UAB „Akmuva“ (už paslaugas), 36,00 Eur UAB „Valtralita“ (už prekes), 618,42 Eur UAB „I. C. Lietuva“ (už prekes), 73 Eur R. A. firmai „Niksas“ (už prekes, paslaugas), 88 Eur UAB „Meharis“ (už prekes), 67 Eur UAB „Elektra LT“ (už paslaugas), 39,00 Eur IĮ „Beržo lapas“ (už paslaugas), 215,55 Eur UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“ (už paslaugas), 51,71 Eur UAB „Specagra“ (už prekes), 33 Eur UAB „Jovaitas“" (už prekes), 340 Eur UAB „Surfkolita“ (už prekes), 5,75 Eur UAB „Rūkvitas“ (už prekes), 18,98 Eur UAB „Audrokesta“ (už prekes), 22548 Eur įnešta į banką, 11 Eur UAB „Kauno skuba“ (už prekes), 13,39 Eur UAB „M. E.“ (už prekes), 8,50 Eur UAB „Gulbelės prekyba“ (už prekes), 30,36 Eur UAB „Ordo“ (už prekes), 11Eur UAB „L. B.“ (už kurą), 25,99 Eur UAB „Saurida“ (už kurą), 22 Eur S. S. įmonei (už prekes), 64,60 Eur UAB „Rūdišilis“ (už prekes), 22 Eur UAB „Medicinos bankui“, 84,00 Eur IĮ „Aviris“ (už prekes), 11,30 Eur VĮ Regitra (už paslaugas), 11,00 Eur UAB „A. Š.“ (už paslaugas), 17,96 Eur UAB „Riko prekyba“ (už prekes), 32 Eur UAB „Juzita“ (už prekes). Likutis kasoje 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė 21,16 Eur. AB SEB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) likutis 2016 m. birželio 1 d. yra 19,63 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. pajamos sąskaitoje – 18127,47 Eur (už paslaugas), išlaidos 18146,74 Eur, iš jų: 4700 Eur pavedimai tarp sąskaitų, 11,82 Eur banko mokesčiai, 2100 Eur UAB „Riedis“ (už nuomą), 60 Eur UAB „Kauno skuba“ (už prekes), 4800,62 Eur darbo užmokestis, 2950 Eur UAB „Circle K Lietuva“ (už kurą), 2500 Eur UAB „State P. G.“ (už kurą), 350 Eur SIA „C. L.“ Lietuvos fil. (atsiskaitymas už lizingą), 500 Eur UAB Nordea F. L. (atsiskaitymas už lizingą), 174,30 Eur UAB „SDG“ (už paslaugas). Likutis 2016-11-23 sąskaitoje – 0,36 Eur. Swedbank, AB atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) likutis 2016 m. birželio 1 d. buvo 118,81 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. pajamos sąskaitoje – 66000,72 Eur (už paslaugas), išlaidos 66123,34 Eur, iš jų: 4665,02 Eur mokėjimai tarp sąskaitų, 5500 Eur UAB „Circle K Lietuva“ (už kurą), 36 Eur UAB „Šakių vandenys“ (už paslaugas), 67,89 Eur banko mokesčiai, 7650 Eur grynųjų išėmimas, 36,33 Eur UAB „Pasaulio spalvos“ (už prekes), 11627,56 Eur darbo užmokestis, 112,53 Eur UAB „Dizrida“ (už prekes), 163,35 Eur UAB „Eurospektras“ (už prekes), 358 Eur AAS BTA B. I. Company filialas Lietuvoje (už draudimą), 10,46 Eur VĮ Registrų centras (už paslaugas), 10260,00 Eur UAB „Riedis“ (už nuomą), 6503,10 E. V. socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), 317,25 Eur UAB „Kauno skuba“ (už prekes), 350 Eur ŠIA U. L. Lietuvos fil. (atsiskaitymas už lizingą), 338,80 Eur UAB „SDG“ (už paslaugas), 134,60 Eur antstoliui A. A., 477,13 Eur UAB „Audrokesta“ (už prekes), 78,92 Eur UAB „Autostendas“ (už prekes), 798,14 Eur UAB „Tvintransus“ (už paslaugas), 750 Eur UAB „R. G.“ (už prekes), 100 Eur UAB „Plius“ (už paslaugas), 947,12 Eur VMI, 503,94 Eur AB „TEO LT“ (už paslaugas), 1005,98 Eur UAB „Telko LT“ (už paslaugas), 361,51 E. N. vežėjų klubui (už paslaugas), 52,09 Eur UAB „Telekomunikacijų grupė“ (už paslaugas), 6500 Eur UAB „State P. G.“ (už kurą), 2704,16 Eur UAB „Daimeksa“ (už paslaugas), 310,57 Eur ERGO Insurance Se Lietuvos fil. (už draudimą), 1293,51 E. J. Palikaičio įmonei (už prekes), 198,25 Eur UAB „Dasta“ (už prekes), 218,20 Eur UAB „B-Novo technologies“ (už paslaugas), 36,60 Eur UAB „Jundula“ (už prekes), 47,19 Eur UAB „O. L.“ (už paslaugas), 81,46 Eur UAB „Detagma“ (už prekes), 512,65 Eur UAB „Autotoja“ (už paslaugas), 1015,03 Eur – UAB „Transporto firma Transmitto“ (už prekes). Likutis 2016 m. lapkričio 23 d. sąskaitoje neigiamas – 3,81 Eur. UAB „Paysera LT“ atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) likutis 2016 m. birželio 1 d. buvo 206,74 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. pajamos sąskaitoje – 90806,21 Eur (už paslaugas), išlaidos 91010,91 Eur, iš jų: 7945,80 Eur UAB „Ramrenta“ (už paslaugas), 15185,45 Eur darbo užmokestis, 19150 Eur UAB „Riedis“ (už nuomą), 9490 Eur sąskaitos papildymas, 3500 Eur UAB „State P. G.“ (už kurą), 1000 Eur UAB „Statiol F. R. Lietuya“ (už kurą), 239,32 Eur AB „TEO LT“ (už paslaugas), 1500 Eur UAB „Telko LT“ (už paslaugas), 13670 Eur UAB „Circle K Lietuva“ (už kurą), 350 Eur SIA „C. L.“ Lietuvos fil. (atsiskaitymas už lizingą), 697,11 Eur UAB „Dasta“ (už prekes), 815,54 Eur UAB „O. L.“ (už paslaugas), 253,50 Eur UAB „Kauno skuba“ (už prekes), 736,89 Eur UAB „B-Novo technologies“ (už paslaugas), 488,49 Eur UAB „Ordo“ (už prekes), 1500 Eur UAB „Romasta group“ (už prekes), 3508,87 Eur UAB „Transmitto“ (už prekes), 23,05 Eur. UAB „Telekomunikacijų grupė“ (už paslaugas), 500 Eur SIA „G.G.P“ (grąžinamos permokėtos lėšos), 1500 Eur UAB „Nordea F. L.“ (atsiskaitymas už lizingą), 2535 Eur A. P. ūkio išlaidoms, 742,50 Eur. ERGO Insurance SE Lietuvos fil. (už draudimą), 1532,99 Eur UAB „Tvintransus“ (už paslaugas), 364,76 Eur UAB „PB Group“ (už prekes), 29 Eur UAB „Valtralita“ (už prekes), 319,00 Eur SIA Latakko (už prekes), 169,40 Eur UAB „SDG“ (už paslaugas), 3127,54 Eur VSDFV, 136,70 Eur banko mokesčiai. Likutis 2016 m. lapkričio 23 d. sąskaitoje – 2,04 Eur (b. l. 1-3).

Teismo posėdyje T. K. nesutiko su kaltinimu administracinio nusižengimo byloje. Jis paaiškino, kad, jo manymu, VMI pareiškime yra neteisingai nurodžiusi laikotarpį nuo birželio mėnesio, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki pernai metų rugpjūčio mėnesio vykdė veiklą, mokėjo mokesčius. Tuo metu dar visi mokesčiai buvo mokami. Pernai metais rugsėjo 8 dieną nepriemoka atsirado pateikus pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaraciją. Skola VMI atsirado rugpjūčio mėnesį, kada jų pagrindinis užsakovas UAB „Ramrenta“ neatsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – suma virš 100 tūkst. Eur. Atsiradus skolai UAB „Ramrenta“ pasiprašė grąžinti VMI PVM. VMI darė kryžminį patikrinimą tarpj jų ir UAB „Ramrenta“. Tada VMI buvo sakyta, kad UAB „Ramrenta“ nesiruošia atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pagrindo prašė UAB „Ramrenta“ negrąžinti V. T. VMI jiems išaiškino, kad to neleidžia daryti įstatymai. Jie privalo sugrąžinti PVM, o iš jų reikalauti sumokėti. Jie VMI nesumokėjo, kadangi dar didesnės sumos negavo iš savo pagrindinio užsakovo. Kai UAB „Ramrenta“ nesumokėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė veiklą, atleido visus darbuotojus. Liko tik jis – direktorius, ir buhalterė. Žalos turtinės nėra padaryta (b. l. 80, 2017 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:40:37 iki 13:46:46).

T. K. atstovas advokatas A. Bertulis prašo VMI pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad VMI nurodo savo faktinį pagrindą ANK 120 straipsnio 1 dalį, kuriame nustatytas kreditorių eiliškumo tvarkos pažeidimas. Tai yra blanketinė norma – CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Nors VMI ir yra įtraukta trečiuoju asmeniu kaip kreditorius, su kuriuo turėtų atsiskaityti įmonės, tačiau savo esme VMI yra ne civilinių santykių, o viešosios teisės dalyvis. Šiuo atveju atsirandanti prievolė yra iš viešosios teisės. VMI nėra paprastas kreditorius – VMI nėra lygiavertis darbuotojui ar pan. Toks kreditorius turi daugiau teisių kaip subjektas tam, kad savo reikalavimus patenkintų anksčiau negu kiti – VMI turi teisę nurašyti nuo įmonės sąskaitos nepriemoką ir netesybas. Šiuo atveju VMI turėdama didesnes teises išieškoti prievolę, nepasinaudojo šiomis savo teisėmis, todėl teigti, kad yra padarytas kažkoks nusižengimas VMI atžvilgiu nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Be to, byloje turėtų būti įrodyti 2 objektyvūs požymiai: tuo momentu kai įmonėje trūko lėšų kreditorius turėjo galiojančią reikalavimo teisę, t. y. tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo mokėti VMI. Iš pareiškimo matosi, kad imtas laikotarpis nuo 2016 birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. Pareiga ir prievolė atsirado nuo 2016 m. rugsėjo 8 d., kada buvo pateikta deklaracija. VMI nepateikė jokių įrodymų, jog tuo metu įmonėje buvo lėšų, iš kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo atsiskaityti iš dalies. Iš jų pateiktų 2016 m. rugsėjo 8 d. įmonės sąskaitų bei kasos žiniaraščių išrašų matyti, kad tai dienai įmonė pinigų neturėjo – pinigų likutis buvo menkas. Nebuvo vienos iš objektyvios pusės sąlygų, kad įmonė galėtų iš dalies atsiskaityti, bet pasirenka kitus kreditorius. Iš 2016 m. sausio 13 d. išrašų matyti, kad pinigai buvo įnešti į banką. Iš šių pinigų buvo atsiskaityta su atleidžiamu darbuotoju – pirmos eilės kreditoriumi. Pareiškime nėra nurodytos aplinkybės, jog prievolės atsiradimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti bent su vienu kreditoriumi – UAB negalėjo atsiskaityti nė su vienu kreditoriumi. Savo žalą VMI kildina iš mokestinės nepriemokos. Žalą turi išsiieškoti iš buhalterės. Jei žala būtų padengta civiline tvarka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išliktų prievolė atsiskaityti su M. N. ir priežastinis ryšys bei kaltė (b. l. 80, 2017 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:46:46 iki 14:03:15).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šį straipsnį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ir tik ketvirtąja bei penktąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš VMI 2016 m. gruodžio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 4-5) matyti, kad, vykdant VMI 2016 m. lapkričio 23 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą, tikrinant mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, įvykdymą, nustatyta, jog UAB „Euromedis“ įregistruotas 2008 m. balandžio 29 d. Bendrovės vadovas ir akcininkas (100 proc.) – T. K.. Bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo – D. M. Bendrovė įsiregistravo PVM mokėtoja 2012 m. vasario 28 d. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. lapkričio 23 d. duomenimis, Bendrovės mokestinę nepriemoką sudarė 45391 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. rugsėjo 8 d., 2016 m. lapkričio 17 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir perduoti antstoliams. Operatyvus patikrinimas buvo atliktas būtent siekiant nustatyti mokestines nepriemokos nemokėjimo priežastis ir sumokėjimo galimybes. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal Bendrovės pateiktus kasos apskaitos dokumentus, banko sąskaitos išrašus, atskaitingų asmenų piniginių lėšų judėjimo dokumentus, įmonių debitorinių ir kreditorinių skolų apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d., įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas.

Iš prie VMI pareiškimo pateiktų Bendrovės kasos knygos išrašo, avanso apyskaitos dokumentų išrašų bei iš T. K. kasos žiniaraščio ir banko sąskaitų išrašų matyti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. Bendrovė atliko mokėjimus kitiems asmenims, kai turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką: 1) 2016 m. rugsėjo 13 d. V. E. išmokėta 880,91 Eur; 2) 2016 m. rugsėjo 13 d. UAB „Autotoja“ išmokėta 512,65 Eur; 3) 2016 m. rugsėjo 13 d. transporto firmai UAB „Transmitto“ išmokėta 1015,03 Eur; 4) 2016 m. rugsėjo 27 d. UAB „Jozita“ išmokėta 32 Eur; 5) 2016 m. rugsėjo 16 d. UAB „Circle K Lietuva“ išmokėta 74,34 Eur; 6) 2016 m. rugsėjo 27 d. UAB „Ordo“ išmokėta 8,53 Eur. Bendrovės skola biudžetui 47127,78 Eur, iš jos 45391 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 896,32 Eur PVM mokesčio delspinigiai (b. l. 11-23, 24-37, 38-40, 41-42, 66-67, 70).

Vertindamas minėtas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog Bendrovės vadovas T. K. nesilaikė minėto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Bendrovės vadovas T. K., žinodamas įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. T. K. taip nesielgdamas padarė jam inkriminuota administracinį nusižengimą. B. B. vadovu jis privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad T. K. elgėsi nepakankamai rūpestingai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta, kad T. K. neatsargiais veiksmais (nesuprato įstatymo reikalavimo, nors privalėjo suprasti) padarė neteisėtą veiką ir yra kaltas dėl to, kad jo vadovaujama įmonė, nesilaikydama minėto atsiskaitymų eiliškumo, pažeidė kreditorės VMI teises. T. K. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes T. K., būdamas už tai atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistas atsiskaitymų eiliškumas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veika padaryta dėl neatsargumo), T. K. asmenybę – dirbantis, baustas, neteistas, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismas, taip pat įvertinęs tokias aplinkybes, kad: T. K. anksčiau nebuvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą; neužtikrino minėtų atsiskaitymų eiliškumo neturėdamas išankstinių neteisėtų tikslų; pažeidimą padarė ne tiesiogine tyčia, o neatsargumo forma; išlaiko dvi nepilnametes dukras; išmokėta kitiems kreditoriams suma, palyginti su įsiskolinimo nėra, labai didelė, – vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti T. K. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Dėl VMI reikalavimo priteisti iš T. K. 47 127,78 Eur nuostolių atlyginimo teismas pažymi, kad VMI kelia klausimą dėl civilinės atsakomybės juridinio asmens vadovui taikymo galimybės tuo atveju, kai Bendrovė tinkamai nevykdo prievolės laiku sumokėti mokesčius valstybei. VMI įsitikinimu, Bendrovei laiku nepadengus mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, pažeidus CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, VMI patirtą žalą (atitinkančią Bendrovės kitiems kreditoriams išmokėtą lėšų sumą) turėtų atlyginti juridinio asmens vadovas, t. y. T. K.. Iš tiesų, CK 6.263 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens (taigi ir įmonės vadovo) pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tačiau, nagrinėdamas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovės kreditoriams klausimą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei prieš konkretų kreditorių konstatuoti visų pirma būtina nustatyti, kad pati įmonė negali įvykdyti savo prievolių šiam kreditoriui, nes priešingu atveju, t. y. jeigu įmonė yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus, tokios skolos išieškojimas iš įmonės valdymo organo reikštų juridinio asmens subjektiškumo ir savarankiškumo principų pažeidimą. Konstatavus įmonės negalėjimą vykdyti prievolės, toliau vertintina, ar toks negalėjimas nulemtas įmonės vadovo (kito valdymo organo nario) neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nagrinėjamos kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-147-516/2016). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas ir į bylą pateiktus dokumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad Bendrovė yra nemoki ir nėra pajėgi įvykdyti savo prievolių M. P. atveju gali kilti klausimas dėl VMI nepagrįsto praturtėjimo. Kadangi bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad mokestinė nepriemoka nebus išieškota iš Bendrovės, o ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali, t. y. atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, dėl administracinio nusižengimo padarymo VMI patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydis ir kitos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nenustatinėjamos, reikalavimas atlyginti žalą paliktinas nenagrinėtas. Teismo įsitikinimu, toks ginčas turėtų būtų sprendžiamas civilinio proceso tvarka, į bylos nagrinėjimą įtraukiant ir pačią Bendrovę, nes priimtas sprendimas turės įtaką jos teisėms ir pareigoms.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ANK 635-636 straipsniais, teismas

nutaria:

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Arturas Rauktys