Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-23 · Civilinė byla Nr. e2-564-807/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-23
Bylos Nr.
e2-564-807/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04304-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jankienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
UAB Mano Būstas Vilnius
Civilinė byla Nr. e2-564-807/2020Proceso Nr. 2-68-3-04304-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10; 2.6.10.5.2; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Raimondai Vičienei, dalyvaujant ieškovui A. G., atsakovo atstovui Augustui Platūkiui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui UAB Mano Būstas Vilnius dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB Mano Būstas Vilnius (buvęs pavadinimas UAB «Naujamiesčio būstas») 285,60 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo (ar atsakovo pasitelkto kito asmens) darbuotojai 2018-12-27 šalino vandentiekio avarijos padarinius (duomenys neskelbtini) esančio namo rūsyje. Atvykę darbuotojai užsuko visas iki tol buvusias atsuktas sklendes, pakeitė dalį vamzdyno, o baigę darbus visas sklendes atsuko ir išvažiavo. Šių aplinkybių ieškovo ir atsakovo vykusio el. susirašinėjimo metu atsakovas neneigė. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) namo rūsyje yra vandentiekio įvadas (su sklende) į ieškovui priklausantį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Paruošus vandentiekio liniją žiemos sezonui, sklendė (duomenys neskelbtini) namo rūsyje buvo uždaryta, o nešildomame garaže (duomenys neskelbtini) esanti galinė sklendė buvo palikta atidaryta (taip patarė padaryti rangovas, įrengęs įvadą - kad nesusidarytų slėgis ir užšąlus nesprogtų vamzdžiai). Nuo pat vandentiekio linijos įvedimo vanduo garaže dar nebuvo naudotas, skaitiklio rodmuo buvo 0 kub. m. Ieškovas nurodė, kad nuostolių jis patyrė dėl to, kad atsakovo darbuotojai, uždarinėdami visas sklendes prieš remontą, neatkreipė dėmesio, jog įvado į ieškovo garažą sklendė prieš jiems pradedant darbus buvo uždaryta. Baigę darbus, atsakovo darbuotojai neapsižiūrėję kartu su visomis kitomis sklendėmis atidarė ir sklendę į ieškovo garažą, todėl vamzdynu visu pajėgumu ėmė tekėti vanduo. Nurodė, kad apie iš garažo tekantį vandenį ieškovą telefonu informavo kaimynai 2019-01-02. Po šių atsakovo darbuotojų veiksmų vandens skaitiklis ieškovo garaže jau rodė 210 kub. m. Teigė, kad dėl atsakovo darbuotojų veiksmų patyrė 285,60 Eur dydžio nuostolius (210 kub. m x 1,36 Eur/kub. m). Atsakovas patirtus nuostolius geranoriškai atlyginti atsisakė, todėl dėl jų astlyginimo kreipėsi į teismą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas savo garaže atlikdamas darbus pats netinkamai įrengė atšakas. Teigė, kad su atsakovu jokie darbai nebuvo suderinti, taip pat nebuvo pasirašyta jokia sutartis. Pažymėjo, kad ieškovas buvo parengęs projektą darbų atlikimui, tačiau atsakovas tokio projekto nebuvo patvirtinęs, taigi ir sutikimo darbams atlikti nebuvo suteikęs. Nurodė, kad atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad pats ieškovas netinkamai ir nerūpestingai elgėsi su savo nuosavybe, nesuderino darbų su atsakovu, nesilaikė STR nuostatų ir nepažymėjo draudžiamais įspėjimais apie armatūros atidarymą. Tokios aplinkybės akivaizdžiai šalina atsakovo atsakomybę, nes nebuvo jokių neteisėtų veiksmų atlikimo iš jo pusės, tuo labiau ir likusių civilinės atsakomybės sąlygų. CK 6.249 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Teigė, kad pačio ieškovo veiksmai, ar neveikimas, sąlygojo galimai atsiradusius nuostolius.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad šalto vandens įvadas yra įrengtas nuo 2010 metų, tačiau jis nebuvo naudojamas. Ieškovo žiniomis, avarija įvyko bendrąjame stove bendrojoje sistemoje (nepriklausančioje ieškovui), o atvykę jos likviduoti meistrai užsuko pagrindinį įvadą. Atlikę remontą, jie atsuko sklendes (ir ieškovui priklausančią sklendę tame tarpe), ko pasekoje pasipylė vanduo. Ši sklendė yra UAB «Respublikos leidiniai» priklausančiose patalpose. Mano, kad atsakovo darbuotojai, šalindami įvykusios avarijos padarinius, elgėsi neprofesionaliai ir aplaidžiai, kadangi jie, kaip specialistai, turėjo suvokti ką galima ir ko negalima atsukti ar užsukti. Patvirtino, kad UAB «Vilniaus vandenys» yra informuoti apie ieškovo įrengtą šalto vandens sitemą ir tai patvirtina elektronis susirašinėjimas. Sutartis su atsakovu nėra pasirašyta dėl tos priežasties, kad ieškovui priklausančios patalpos dar nebuvo pilnai suremontuotos ir naudojamos, tačiau pats įrengimo projektas yra pilnai užbaigtas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad 2010 metais ieškovas pranešė apie planuojamus atlikti darbus, o avarija įvyko 2018 metais. Teigė, kad atsakovas neturėjo jokios informacijos apie ieškovo projekto įgyvendinimą. Sklendė buvo ne ieškovui, o trečiajam asmeniui priklausančiose patalpose, todėl nebuvo jokios informacijos kam ta sklendė priklauso. Mano, kad ieškovas galėjo kažkaip pažymėti savo sklendę, užkabinti lentelę, kad jos negalima liesti ar pan. Atsakovo darbuotojai, atvykę šalinti avarijos galvojo, kad ta sklendė yra atsakinga už viso namo bendrą užmaitinimą. Pažymėjo, kad ieškovo įrengta sistema pažeidžia STR reikalavimus, nors ji ir yra priduota UAB «Vilniaus vandenys». Pažymėjo, kad ieškovas neteisingai interpretuoja atsakovo jam teiktus atsakymus, jose buvo nurodyta sąlyga sudaryti sutartį su atsakovu, tačiau ieškovas iki šiol jos nėra sudaręs, dėl ko atsakovo sutikimo įvadui nėra gavęs. Mano, jog egzistuoja atsakovo civilinę atsakomybę šalinanti sąlyga - paties ieškovo neteisėti veiksmai įrengiant ir eksploatuojant įvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo užsakymu buvo parengtas Vandentiekio įvado į garažą (duomenys neskelbtini), statybos projektas (e.b.l. 11, t. 1 esančio DOK-66234 priedas), pagal kurį buvo suprojektuotas garažo Jogailos 11A, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui, vandentiekis. 2013-06-18 ieškovas gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą minėtam projektui, 2013-09-13 buvo atlikti hidrauliniai bandymai, surašytas Paslėptų darbų patikrinimo aktas, 2013-09-27 atlikti geriamojo vandens mikrobiologiniai tyrimai (aktas Nr. 49-929-(8.22-35), o 2014-03-18 byloje esantis UAB «Vilniaus vandenys» Geriamojo vandens apskaitos prietaiso įregimo/keitimo aktas patvirtina, kad garaže (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas geriamojo vandens apskaitos prietaisas (skaitiklis) ir užfiksuoti jo parodymai - 00000 m3. 2015-11-27 ieškovas sudarė su UAB «Vilniaus vandenys» Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 151127-03-6. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ilgą laiką, t.y. nuo pat skaitiklio įrengimo, jo rodmenys nesikeitė - 2016-06-07 bei 2017-10-17 patikrinimo aktais taip pat buvo užfiksuoti analogiški skaitiklio rodmenys (00000 m3); skaitiklio rodmenų deklaravimo istorija, esanti bylos medžiagoje, patvirtina, kad šalto vandens skaitiklio parodymai nesikeitė iki 2019-01-01, o 2019-01-10 jau buvo deklaruotas 210 m3 šalto vandens sunaudojimas. Iš byloje esančio UAB «Vilniaus vandenys» ieškovui pateikto mokėjimo pranešimo matyti, kad už 210 m3 šalto vandens sunaudojimą, ieškovui buvo paskaičiuota mokėti 285,60 Eur. Byloje esantis 2019-02-09 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas apmokėjo UAB «Vilniaus vandenys» 282,60 Eur sumą (iš pranešime nurodytos sumos minusavus mėnesio pradžios likutį). Iš byloje esančioų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų (e.b.l. 64-76, t. 1) matyti, kad 2010-05-18 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti leidimą prisijungti prie žinybinių vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų; prašymas grindžiamas tuo, kad 2010-03-26 UAB «Vilniaus vandenys» ieškovui išduotose Techninėse sąlygose prisijungimui prie vidaus tinklų, yra nurodyta darbus derinti su atsakovu UAB Mano Būstas Vilnius (tuometinis UAB «Naujamiesčio būstas». Atsakydamas į šį prašymą, atsakovas 2010-08-09 atsakyme nurodė, kad norint atlikti pajungimą prie tinklų yra reikalingas projektas ir namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų sutikimai. Byloje esantis ieškovo ir atsakovo darbuotojo A. K. elektroninis susirašinėjimas, prasidėjęs 2011-11-04, patvirtina, kad ieškovas šį reikalavimą įvykdė ir pateikė atsakovui projektą bei bendraturčių sutikimus. 2011-11-16 ieškovas dar kartą elektroniniu paštu pateikė atsakovui Prašymo dėl leidimo prijungti prie inžinierinių komunikacijų kopiją ir prašė pateikti atsakymą dėl sutikimo raštu. 2011-11-25 atsakovas pateikė ieškovui atsakymą Nr. NB-RS-11-3101, kuriame nurodė, kad neprieštaraus dėl prisijungimo prie vandentiekio, nuotekų ir elektros tinklų, jei su UAB «Naujamiesčio būstas» (tuometinis atsakovo pavadinimas) ieškovas pasirašys eksploatavimo (priežiūros) sutartį, kurioje bus numatyta, kokia dalimi ieškovas prisidės prie tinklų priežiūros ir remonto. Ieškovas 2011-12-28 elektroniniu laišku, adresuotu atsakovo darbuotojui A. K. patvirtino, kad reikalavimas sudaryti sutartį su atsakovu ieškovui yra priimtinas, tačiau būtina suderinti numatomos pasirašyti sutarties sąlygas ir paprašė pateikti parengtą sutarties projektą. Iš tarp šalių (ieškovo A. G. ir atsakovo darbuotojo A. K.) vykusio elektroninio susirašinėjimo laikotarpiu 2012-01-03 - 2012-01-05 turinio matyti, kad buvo derinamos sąlygos, užfiksuota atsakovo pozicija, kad rašytinės sutarties atsakovas nesudarys, kol ieškovas tinkamai neįregistruos visų patalpų, užfiksuotas atsakovo žodinis sutikimas ieškovo tinklų pasijungimui (e.b.l. 74, t. 1, atsakovo 2012-01-05, 10.12 val. ieškovui rašytas el.laiškas ), išreikšta ieškovo pozicija, kad rašytinės sutarties pasirašymas ieškovui nėra aktualus ir galimas vėlesniame etape. Abi šalys patvirtino, kad eksploatavimo (priežiūros) sutarties iki šiol nėra sudarę. Ieškovas, prašydamas atlyginti nuostolius, nurodo, kad jie atsirado dėl atsakovo darbuotojų kaltės, kuomet jie, šalindami vandentiekio avarijos namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje (UAB «Respublikos leidiniai» patalpose), padarinius, elgdamiesi neprofesionaliai ir aplaidžiai, atsuko įvado į ieškovo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), sklendę, kuri įrengta namo (duomenys neskelbtini) rūsyje ir kuri, žiemos sezono metu turėjo būti visą laiką užsukta, ko pasekoje įvyko 210 m3 vandens nutekėjimas, už kurį ieškovas, sumokėdamas pagal pateiktą mokėjimo pranešimą, patyrė 285,60 Eur nuostolių. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad ieškovo šalto vandens ir nuotekų sistema įrengta pažeidžiant STR reikalavimus, šalys nėra sudariusios tinklų eksploatavimo (priežiūros) sutarties, ieškovas nebuvo pažymėjęs UAB «Respublikos leidiniai» patalpose (duomenys neskelbtini), esančios savo tinklo įvado sklendės, dėl ko atsakovo darbuotojai nežinojo, kokia minėtos sklendės paskirtis, todėl egzistuoja atsakovo civilinę atsakomybę šalinanti sąlyga - paties ieškovo neteisėti veiksmai įrengiant ir eksploatuojant įvadą.

Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1 d.). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

2. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

Bylos medžiaga nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2018-12-27 atsakovo, kuris paskirtas (duomenys neskelbtini), administratoriumi, darbuotojai šalino vandentiekio avarijos, padarinius namo, esančio (duomenys neskelbtini) rūsyje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui priklausančios vandentiekio ir nuotekų sistemos dalis - viena šalto vandens įvado sklendė yra UAB «Respublikos leidiniai» priklausančioje patalpoje - rūsyje (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų ir surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovo darbuotojai, šalindami vandentiekio avarijos padarinius, atsuko ieškovui priklausančio vandentiekio įvado sklendę, esančią UAB «Respublikos leidiniai» patalpose, kurį, kaip teigia ieškovas, sąmoningai buvo palikta uždaryta (užsukta) žiemos sezono metu tam, kad nesusidarytų slėgis ir užšalus nesprogtų vamzdynas. Sklendės atidarymas sąlygojo vandens išsiliejimą ieškovo patalpoje, esančioje Jogailos 11A, Vilnius, kuri, dėl aukščiau paminėtos priežasties, žiemos sezono metu buvo palikta atidaryta.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti.

Kaip minėta, LR CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (LR CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žala nėra preziumuojama. Kaip minėta, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iki ginčo įvykio ieškovo vandentiekio sistemoje sumontuoto skaitiklio rodmenys buvo nuliniai, t.y. jis patalpose (duomenys neskelbtini), vandens nenaudojo. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019-01-10 (t.y. po 2018-12-27 atsakovo atlikto avarijos padarinių šalinimo) jau buvo deklaruotas 210 m3 šalto vandens sunaudojimas, už kurį UAB «Vilniaus vandenys» pateikė ieškovui mokėjimo pranešimą su nurodymu sumokėti 285,60 Eur. Byloje esantis 2019-02-09 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas apmokėjo UAB «Vilniaus vandenys» 282,60 Eur sumą (iš pranešime nurodytos sumos minusavus mėnesio pradžios likutį). Taigi, minėtų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad dėl po avarijos padarinių šalinimo įvykusio vandens nutekėjimo, ieškovui atsirado žala, kurios suma yra 285,60 Eur, atsakovas šios žalos dydžio bylos nagrinėjimo eigoje neginčijo, todėl teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovas tinkamai pagrindė ir įrodė atsiradusios žalos (nuostolių) dydį.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to kieno veiksmai - atsakovo (kurio darbuotojai atsuko sklendę) ar paties ieškovo (kuris netinkamai įrengė ir eksploatavo įvadą) sukėlė žalos atsiradimą. Atsakovas nurodo, kad ieškovo įvado sklendė, kurią pabaigę remonto darbus, atsuko atsakovo darbuotojai, buvo įrengta ne ieškovui priklausančioje patalpoje, o UAB «Respublikos leidiniai» patalpoje, be to ji nebuvo niekaip pažymėta, todėl jie negalėjo žinoti, kad ji priklauso ieškovo vandentiekio sistemai, o taip pat negalėjo žinoti kokia yra šios sklendės paskirtis ir ką būtent ji «užmaitina». Sutiktina su ieškovo argumentu, kad vandetiekio avariją atvykę šalinti atsakovo darbuotojai yra savo srities profesionalai, todėl jie galėjo ir turėjo suprasti, kam yra skirtos/gali būti skirtos, atitinkamos vandentiekio sistemos sklendės (jų dalys). Netgi iš dalies sutinkant su atsakovo argumentu, kad sklendė buvo ne ieškovo, o trečiojo asmens patalpoje ir jai nesant niekaip pažymėtai, nebuvo įmanoma nustatyti jos paskirti, pastebėtina, kad bendroji rūpestingumo pareiga elgtis atidžiai ir apdairiai, šiuo atveju buvo akivaizdžiai pažeista. O būtent - atvykęs į avarijos vietą ir radęs užsuktą sklendę (nesvarbu kam priklausančią ir kokioje patalpoje esančią), bet koks vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo (netgi nesantis savo srities profesionalu) turėtų ją palikti tokios padėties, kokioje rado prieš pradėdamas atlikti tam tikrus darbus, t.y. šiuo konkrečiu atveju - užsuktą. Šios pareigos elgtis atidžiai ir apdairiai nagrinėjamu atveju atsakovo darbuotojai nesilaikė, buvusią uždarytą sklendę, pabaigę remonto darbus, atsuko ir tokiu būdu sukėlė vandens išsieliejimą į ieškovui priklausančias patalpas, todėl atsižvelgiant kartu ir į tai, kad avarijos padarinius šalinę asmenys tuo užsiima profesionaliai, teismas turi pagrindą išvadai, kad atsakovo darbuotojų neteisėti veiksmai nagrinėjamoje byloje yra įrodyti.

Bylos duomenys patvirtina, kad būtent sklendės, priklausančios ieškovo įrengtai vandentiekio sistemai ir esančios UAB «Respublikos leidiniai» patalpoje, atsukimas ir palikimas atsukta sąlygojo vandens išsiliejimą per kitą ieškovo įrengtos vandentiekio sistemos, esančios jau ieškovo patalpose, sklendę, kuri buvo palikta atsukta žiemos sezonui. Kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, tai yra vienintėle priežastis, kuri sukėlė vandens nutekėjimą ir žalos atsiradimą. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas šios aplinkybės neginčijo ir jokios kitos žalos atsiradimo priežasties teismui nenurodė. Taigi, apibendrinus nurodytą, yra pagrindas konstatuoti, kad egzistuoja ne tik faktinis, bet ir teisinis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, todėl nagrinėjamu atveju teismas priežastinį ryšį laiko įrodytą.

Atskirai pažymėtina, kad tam tikrais atvejais kreditoriaus (nukentėjusio asmens) kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis). CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai – gali būti pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas reiškia, kad toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, jog jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šiuos veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika. Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusio (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015). Atsakovas nurodo, kad paties ieškovo veiksmai/neveikimas sąlygojo atsiradusios žalos (nuostolių) atsiradimą, kadangi jis, įrengdamas įvadą savo patalpoje, netinkamai įrengė atšakas, nesuderino darbų atlikimo su atsakovu, atsakovas nebuvo patvirtinęs ieškovo vandentiekio įrengimo projekto, pažeidė STR reikalavimus nepažymėjęs draudžiamais įspėjimais apie armatūros atidarymą, kas pilnai šalina atsakovo atsakomybę. Teismas atsakovo argumentą dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių tuo, kad ieškovas nesuderino vandentiekio įrengimo projekto ir negavo atsakovo patvirtinimo šiam projektui, atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, kaip jau buvo minėta, bylos medžiaga patvirtinta, jog žodinis atsakovo pritarimas ieškovo įrenginėjamam vandentiekiui buvo gautas (e.b.l. 74, t. 1), o rašytinė tinklų eksploatavimo (priežiūros) sutartis įvykio dienai nebuvo sudaryta dėl tam tikrų priežasčių (viena iš jų - patalpos realiai nebuvo eksploatuojamos). Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą apie tai, kad ieškovas, įsirengęs vandentiekio liniją, pažeidė STR reikalavimus, tuo pats sukeldamas žalos (nuostolių) atsiradimą, kadangi, kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovo įrengta vandentiekio ir nuotekų sistema nustatyta tvarka buvo priduota UAB „Vilniaus vandenys“, su kuria ieškovas 2015-11-27 sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 151127-03-06, kas, teismo nuomone, patvirtina, jog ieškovo įrengta sistema atitiko jai keliamus būtinus reikalavimus. Tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovas, įrengęs sklendę patalpoje, priklausančioje UAB «Respublikos leidiniai», tinkamai jos nepaženklino, ko pasekoje atsakovo darbuotojams, atvykusiems šalinti vandentiekio avarijos padarinius, buvo apsunkinta galimybė nustatyti kokia yra sklendės paskirtis. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei ieškovas sklendę, esančia ne savo, o trečiojo asmens patalpose, atitinkamai paženklintų ar pažymėtų, nurodytų kokia yra jos paskirtis, atsakovo darbuotojams būtų lengviau nustatyti, ką su ja reikia daryti atlikus remonto darbus - palikti užsuktą ar atsukti.

Todėl įvertinus nurodytą aplinkybę byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad paties nukentėjusiojo (ieškovo) veiksmai, kuomet jis įrengdamas sklendę ne savo patalpoje, jos tinkamai nepažymėjo, nebuvo pakankamai racionaliai apgalvoti ir rūpestingi tokiu laipsniu, kad visiškai pateisintų jam tenkančią riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo. Todėl teismas, vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir atleisti atsakovą nuo dalies ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrindas nustatyti atsakovo atlygintiną nuostolių dalį, lygia 1/2 daliai ieškovo patirtų tiesioginių nuostolių, kas pinigine išraiška sudarytų 142,80 Eur.

Dėl nurodyto ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies ir jo naudai iš atsakovo priteisiami 142,80 Eur dydžio nuostoliai.

3. Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl tenkinus pagrindinį reikalavimą, yra tenkinamas ir išvestinis reikalavimas ir iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinos ir jo prašomos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Visi kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos yra priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, todėl patenkinus 50 proc. ieškovo reikalavimų, jam iš atsakovo priteistinos 7,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB Mano Būstas Vilnius, j.a.k. 121452091, 142,80 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus ir 80 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (142,80 Eur) nuo 2019 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,50 Eur (septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Jankienė