Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-10-27 · Administracinė byla Nr. TA-668-822/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-10Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-27
Bylos Nr.
TA-668-822/2021
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00084-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
A. S. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-668-822/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00084-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. S. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. spalio 9 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos PN-AK netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad 4 būryje 4 kameroje, kuri yra 36 kv. m ploto, gyveno 18 nuteistųjų, tai yra vienam asmeniui teko tik 2 kv. m gyvenamojo ploto, nebuvo laisvalaikio kambario. Be to, teigė, kad netinkamai įrengta oro filtravimo sistema ir apšvietimas. Patalpose buvo šalta ir drėgna, ant langų, sienų ir lubų matėsi grybelis ir pelėsis, byrėjo tinkas, patalpose buvo tarakonų ir blakių. Nebuvo užtikrintas nuteistųjų saugumas galimo gaisro atveju. Pasivaikščiojimo laikas per trumpas. Taip pat skunde nurodė, kad buvo nusidėvėjęs sanitarinis mazgas (dušas), prausyklose nebuvo karšto vandens, taip pat nebuvo valymo ir dezinfekavimo priemonių. Pareiškėjas patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-ANK 1-iame sektoriuje. Nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. buvo laikomas karantino patalpoje, kurios plotas yra 36,43 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenka 3,64 kv. m ploto. Nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. kovo 26 d. buvo laikomas 4-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas yra 57,89 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenka 3,22 kv. m ploto, bet faktiškai ginčo laikotarpiu ten buvo laikoma 12 asmenų, tai yra tuo metu vienam asmeniui teko 4,82 kv. m ploto. Nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. spalio 9 d. buvo laikomas 4-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurios plotas yra 59,90 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,74 kv. m ploto, bet faktiškai ginčo laikotarpiu ten buvo laikoma 13 asmenų, tai yra tuo metu vienam asmeniui teko 4,60 kv. m ploto. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pataisos namuose nuteistieji atskiruose lokaliniuose sektoriuose gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Patalpas valė patys jose laikomi nuteistieji, patalpų dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją buvo atliekama pagal sutartį. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Nurodė, kad patalpose palaikoma tinkama temperatūra, oro judėjimo greitis, oro drėgmė tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku, užtikrinamas tinkamas apšvietimas bei patalpų būklė. 4-ojo būrio gyvenamosios patalpos ventiliuojamos atidarius langus. Pravieniškių PN-AK avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nebuvo, tinkas nuo sienų nebyrėjo. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Pripažino, kad 4-ajame būryje poilsio kambarys nebuvo įrengtas, tačiau pabrėžė, kad laisvu nuo darbo metu nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad laisvalaikio kambario neįrengimas būtų kėlęs pareiškėjui nepatogumų. Bendroje dušinėje karštas vanduo buvo nuolat, o būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens šildytuvas (boileris). 4-5 būrių kiemo plotas yra 702 kv. m, be to teisės aktuose nereglamentuojamas pasivaikščiojimų kiemelių plotas. Pažymėjo, kad įstaigoje yra parengtas veiksmų planas kilus gaisrui, įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Pareiškėjas atlikdamas bausmę 1-iame sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sąlygų, nesikreipė. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo A. S. O. skundą patenkino iš dalies, pripažino, kad nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. spalio 9 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, kitą skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, jog jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (ginčo laikotarpiu galiojusi 2018 m. spalio 20 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktu nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pareiškėjas skunde pateikė 4-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurioje jis buvo laikomas, buvusių asmenų paskaičiavimus ir nurodė, kad vienam asmeniui teko 2 kv. m ploto, nes patalpos plotas buvo 36 kv. m ir joje gyveno 18 nuteistųjų. Byloje pateikti duomenys patvirtino, kad 4-ojo būrio gyvenamoji patalpa Nr. 4 yra 59,90 kv. m, o ne 36 kv. m ploto, todėl pareiškėjo skunde nurodytas vienam asmeniui tenkančio šios gyvenamosios patalpos ploto apskaičiavimas, teismo vertinimu, visiškai nepagrįstas. Teismas nustatė, kad 4-ojo būrio gyvenamoji patalpa Nr. 4 yra 59,90 kv. m, o ne 36 kv. m ploto, todėl pareiškėjo skunde nurodytas vienam asmeniui tenkančio šios gyvenamosios patalpos ploto apskaičiavimas nepagrįstas.

7. Teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. spalio 9 d. pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo 4-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurios plotas 59,90 kv. m, joje yra 16 miegamųjų vietų, bet nagrinėjamu laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje gyveno 13 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 4,60 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėjo, kad pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, kadangi gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Kadangi atsakovo atstovo pateikti duomenys byloje nėra paneigti, todėl teismas jais vadovavosi ir konstatavo, jog pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista

8. Dėl patalpų būklės teismas nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą nuteistųjų gyvenamųjų patalpų būklę, avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, tinkas nuo sienų nebyra. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Todėl pareiškėjo teiginius dėl patalpų avarinės būklės atmetė kaip neįrodytus.

9. Dėl pelėsio, grybelio, apšvietimo, temperatūros, ventiliacijos, priemonių patalpoms valyti ir dezinfekuoti, teismas nurodė, kad byloje esanti 2020 m. balandžio 21 d. pažyma patvirtino, jog Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atliko nuteistasis, vėdinamos per langus, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) patvirtintus reikalavimus. Taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių domenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius apie netinkamą patalpų apšvietimą. Byloje nėra pateikta duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, oro temperatūros, apšvietimo, oro judėjimo greičio patikrinimus. Tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.

10. Teismas vadovavosi Taisyklių 73.6 punktu ir Higienos normos 37 punktu ir sprendė, jog pareiškėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos netvarkingos, apipelijusios, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už patalpos tvarkymą asmuo (nuteistieji, tame tarpe ir pats pareiškėjas) tinkamai neatliko savo pareigų. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl nešvaros, pelėsio, grybelio ir drėgmės patalpose. Byloje taip pat nenustatė, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgęs į visa tai, pareiškėjo argumentus dėl netvarkingų patalpų ir nevykdomos dezinfekcijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.

11. Dėl pareiškėjo teiginių, kad patalpose buvo pilna tarakonų ir blakių, teismas nustatė, kad atsakovo atstovas 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė Sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“ (toliau – ir Paslaugų tiekėjas), pagal kurios nuostatas Paslaugų tiekėjas įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš teismui pateiktų atliktų darbų akto matyti, jog pirmojo sektoriaus 4-ojo būrio patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teiktos, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nustatė, jog pirmojo sektoriaus 4-ajam būriui laisvalaikio kambarys nebuvo įrengtas. Atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, kad dėl gyvenamųjų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti laisvalaikio kambarius kiekvienam būriui. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvada, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.8. punktą. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimų ar kamerų tipo pataisos įstaiga, pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, jo galimybės judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimo laiko nebuvo ribojamos, nepašalina atsakovo atstovo padaryto pažeidimo, kadangi teisė į laisvalaikio kambarius ir galimybę pailsėti juose yra garantuojama teisės aktais.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog prausyklose nebuvo karšto vandens. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė konkrečių šios jo teisės pažeidimo atvejų, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl karšto vandens nebuvimo prausyklose. Pareiškėjo teiginiai, jog prausyklose nebuvo karšto vandens, vertintini kaip deklaratyvūs ir pagrįsti subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad prausyklose nebuvo karšto vandens.

Šalies argumentai

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nors ir teigė, kad patalpose buvo šalta, tačiau nenurodė, kad jis pats kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu duoti elektrinį šildytuvą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Bylos medžiagoje nėra tokių duomenų, kad, pareiškėjui informavus Pravieniškių PN-AK administraciją apie netinkamą oro temperatūrą, ši nesiėmė priemonių šį trūkumą ištaisyti. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų atsisakiusi duoti pareiškėjui elektrinį oro šildytuvą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo argumentą, kad patalpose buvo šalta, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

15. Dėl pasivaikščiojimo kiemelio ploto, teismas pažymėjo, jog galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl atmetė šį pareiškėjo argumentą.

16. Dėl priešgaisrinės saugos taisyklių laikymosi, teismas nurodė, jog skunde gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai apibūdinti abstrakčiai, jų detaliai neaprašant. Todėl vien deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio teiginiai, jog buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės gaisrinės saugos srityje, nenurodant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pripažįstami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys pataisos įstaigos neteisėtus veiksmus (neveikimą). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, turėdamas informacijos apie tai, jog Pravieniškių PN-AK nevykdo priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, neįgyvendina teisės aktuose numatytų priemonių, užkertančių kelią gaisrui kilti ar jam išplisti, turėjo teisę teikti skundus valstybinės priešgaisrinės priežiūros subjektams. Nagrinėjamojoje byloje teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdantiems subjektams.

17. Dėl sanitarinių mazgų, teismas nustatė, jog karantine nuo 2018 m. lapkričio 12 d. buvo 10 nuteistųjų, 1-ojo sektoriaus 4-ame būryje 2018 m. lapkričio 21 d. buvo 57 nuteistieji, 2019 m. kovo 26 d. – 61 nuteistasis. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad 1-ojo sektoriaus 4-o būrio sanitariniame mazge buvo įrengta 10 praustuvių, 6 unitazai, karantino sanitariniame mazge buvo įrengtos 2 praustuvės, 1 unitazas. Taigi 2018 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas kartu su kitais 56 nuteistaisiais 1-ojo sektoriaus 4-ame būryje, naudojosi 10 praustuvių ir 6 unitazais (57 / 10 = 5,7 ir 57 / 6 = 9,5), iš ko matyti, kad viena praustuve naudojosi daugiau kaip penki nuteistieji ir vienu unitazu naudojosi daugiau kaip devyni nuteistieji, o nuo 2019 m. kovo 26 d. nuteistųjų buvo 61 (61 / 10 = 6,1 ir 57 / 6 = 10,17), iš ko matyti, kad viena praustuve naudojosi daugiau kaip šeši nuteistieji ir vienu unitazu naudojosi daugiau kaip dešimt nuteistųjų, be to karantine nuo 2018 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas kartu su kitais 9 nuteistaisiais naudojosi 2 praustuvėmis ir 1 unitazu (10 / 2 = 5 ir 10 / 1 = 10), iš ko matyti, kad viena praustuve naudojosi penki nuteistieji ir vienu unitazu naudojosi dešimt nuteistųjų. Teismas įvertinęs būryje ir karantine įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir būrio bei karantino nuteistųjų skaičių, sprendė, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ ir Eksploatavimo taisyklių 5.7 punkte nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmetė.

18. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 331 parą buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose (nebuvo laisvalaikio kambario).

19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė, darė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Taigi, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais.

III.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

21. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą, nebuvo aktyvus, netikrino Pravieniškių PN-AK pateiktos informacijos. Nurodo, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių oficialių dokumentų, įrodančių patalpų kvadratūrą, taip pat nepateikė jokių dokumentų, įrodančių kartu su pareiškėju gyvenusių asmenų skaičių. Pareiškėjo manymu, Taisyklių 11.1. punktas nustato pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotą, o ne bendro naudojimo patalpų plotą.

22. Pareiškėjas teigia, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių ir tarakonų, o jų naikinimas nepadėjo, o vien tai, kad jis nesikreipė medicininės pagalbos, nereiškia, kad žalos nepatyrė. Pareiškėjo manymu, kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą yra beprasmiška, nes gyvenamieji pastatai Pravieniškių PN-AK yra seni ir susidėvėję. Langai taip pat neatsidarydavo.

23. Dėl apšvietimo, pareiškėjas pažymi, jog teismas rėmėsi tik atsakovo atstovo pateikta informacija, netikrino, kaip yra realybėje. Pareiškėjo nuomone, Pravieniškių PN-AK pateikdamas klaidingus faktus, bando nuslėpti tiesą ir taip siekia išvengti civilinės atsakomybės.

24. Pareiškėjas, cituodamas teismų praktiką teigia, kad turi būti pripažinta jog buvo pažeista jo teisė būti kalinamam laikantis teisės aktų nuostatų ir teismas bus nešališkas bei priims teisingą sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomi tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų. Atsakovo atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Pravieniškių PN-AK, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. spalio 9 d.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neaktyvumo renkant įrodymus bei byloje pateiktų įrodymų netinkamo vertinimo, sprendžiant dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalis priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kuriais remiantis jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, kad teismas, spręsdamas ginčą, nebuvo pakankamai aktyvus. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu, nėra pagrindas konstatuoti jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl su tuo susijusių pareiškėjo kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas ir atitinka teismo sprendimams keliamus aiškumo ir pagrįstumo reikalavimus.

32. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą bei gyvenamųjų patalpų higienos sąlygas ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl su tuo susijusių pareiškėjo kalinimo sąlygų.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienam asmeniui tenkančią minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto normą pataisos namuose nustato Taisyklių 11¹ punktas, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. spalio 9 d. pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo 4-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurios plotas 59,90 kv. m, joje yra 16 miegamųjų vietų, bet nagrinėjamu laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje gyveno 13 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 4,60 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėjo, kad pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, kadangi gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti valstybės institucijos oficialiai pateikta informacija apie gyvenamųjų patalpų plotą, pareiškėjas jokių šią informaciją paneigiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie ginčo patalpose ginčo laikotarpiu buvusių asmenų skaičių nesutiko, tačiau jis jokių tai paneigiančių įrodymų taip pat nepateikė. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Taisyklių 11¹ punktas nustato gyvenamųjų patalpų plotą, o ne bendrųjų ar bendro naudojimo patalpų plotą. Taisyklių 11¹ punkte vartojama sąvoka „gyvenamųjų patalpų plotas“ reiškia patalpas, kuriose asmenys gyvena. Atsižvelgiant į asmenų Pravieniškių PN-AK laikymo ypatumus, negalima daryti išvados, kad jas sudaro kas nors kitas, o ne miegamosios ar bendro naudojimo patalpos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje A-2330-662/2020). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nacionaline teise – nurodytu teisės aktu ir jame įtvirtinta minimalia vienam asmeniui privaloma gyvenamosios bendrabučio tipo patalpos ploto norma.

34. Teismų praktikoje taip pat paisoma nuostatos, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

35. Dėl apšvietimo, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus pataisos įstaigos administracijai ar kompetentingoms, higienos sąlygų patikrinimus atliekančioms institucijoms dėl netinkamų higienos sąlygų. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog nesant pareiškėjo nusiskundimų dėl higienos normų pažeidimų, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šio pobūdžio bylose, nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nekonkretizavo, kokią būtent žalą patyrė dėl netinkamo apšvietimo ir kada šis pažeidimas įvyko, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis medicininės pagalbos. Byloje nėra duomenų, kad dėl prastų, higienos reikalavimų neatitinkančių gyvenimo sąlygų pareiškėjas vertintu laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitą kompetentingą instituciją – tokių argumentų pareiškėjas nenurodo ir procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą dėl netinkamo apšvietimo ginčo laikotarpiu.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti įrodymai, kurių yra pakankamai, patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK vertintu laikotarpiu buvo atliekami kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių ir konkrečių duomenų dėl tarakonų ir blakių buvimo gyvenamosiose patalpose ar netinkamų kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbų atlikimo pareiškėjo kameroje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kenkėjų gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose buvimo kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Todėl laikoma nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė.

38. Taip pat byloje nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį, kad langai gyvenamosiose patalpose neatsidarydavo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekonkretizavo kada būtent langai neatsidarė ir kokią konkrečią žalą jis dėl to patyrė, dėl to tokie pareiškėjo teiginiai yra laikytini abstraktūs ir nepagrįsti.

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 331 parą buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose (nebuvo laisvalaikio kambario) bei sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

40. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taigi neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę (ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys), atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų būtų kilę kokie nors ilgalaikio pobūdžio neigiami padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai), nenustačius, kad dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui ir nėra jokio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo parinktą neturtinės žalos atlyginimo būdą.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. O. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė