Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-06-10 · Administracinė byla Nr. I1-4036-320/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-10Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
I1-4036-320/2020
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00084-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. S. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4036-320/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00084-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. S. O. (toliau – ir pareiškėjas, ir A. S. O.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. spalio 9 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-7) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK) netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad 4 būryje 4 kameroje, kuri yra 36 kv. m ploto, gyveno 18 nuteistųjų, tai yra vienam asmeniui teko tik 2 kv. m gyvenamojo ploto, nebuvo laisvalaikio kambario. Be to, teigė, kad netinkamai įrengta oro filtravimo sistema ir apšvietimas. Patalpose buvo šalta ir drėgna, ant langų, sienų ir lubų matėsi grybelis ir pelėsis, byrėjo tinkas, patalpose buvo tarakonų ir blakių. Nebuvo užtikrintas nuteistųjų saugumas galimo gaisro atveju. Pasivaikščiojimo laikas per trumpas. Taip pat skunde nurodė, kad buvo nusidėvėjęs sanitarinis mazgas (dušas), prausyklose nebuvo karšto vandens, taip pat nebuvo valymo ir dezinfekavimo priemonių. Pareiškėjas patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą (b. l. 15-20) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-ANK 1-iame sektoriuje. Nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. buvo laikomas karantino patalpoje, kurios plotas yra 36,43 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenka 3,64 kv. m ploto. Nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. kovo 26 d. buvo laikomas 4-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas yra 57,89 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenka 3,22 kv. m ploto, bet faktiškai ginčo laikotarpiu ten buvo laikoma 12 asmenų, tai yra tuo metu vienam asmeniui teko 4,82 kv. m ploto. Nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. spalio 9 d. buvo laikomas 4-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurios plotas yra 59,90 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenka 3,74 kv.m ploto, bet faktiškai ginčo laikotarpiu ten buvo laikoma 13 asmenų, tai yra tuo metu vienam asmeniui teko 4,60 kv. m ploto. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namuose nuteistieji atskiruose lokaliniuose sektoriuose gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Patalpas valo patys jose laikomi nuteistieji, patalpų dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją atliekama pagal sutartį. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Nurodė, kad patalpose palaikoma tinkama temperatūra, oro judėjimo greitis, oro drėgmė tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku, užtikrinamas tinkamas apšvietimas bei patalpų būklė. 4-ojo būrio gyvenamosios patalpos ventiliuojamos atidarius langus. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, tinkas nuo sienų nebyra. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Pripažino, kad 4-ajame būryje poilsio kambarys nėra įrengtas, tačiau pabrėžė, kad laisvu nuo darbo metu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad laisvalaikio kambario neįrengimas būtų kėlęs pareiškėjui nepatogumų. Bendroje dušinėje karštas vanduo yra nuolat, o būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens šildytuvas (boileris). 4-5 būrių kiemo plotas yra 702 kv. m, be to teisės aktuose nereglamentuojamas pasivaikščiojimų kiemelių plotas. Pažymėjo, kad įstaigoje yra parengtas veiksmų planas kilus gaisrui, įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Pareiškėjas atlikdamas bausmę 1-iame sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sąlygų, nesikreipė. Teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. spalio 9 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pareiškėjas skunde pateikia 4-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurioje jis buvo laikomas, buvusių asmenų paskaičiavimus ir nurodo, kad vienam asmeniui teko 2 kv. m ploto, nes patalpos plotas buvo 36 kv. m ir joje gyveno 18 nuteistųjų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 4-ojo būrio gyvenamoji patalpa Nr. 4 yra 59,90 kv. m (b. l. 25-26), o ne 36 kv. m ploto, todėl pareiškėjo skunde nurodytas vienam asmeniui tenkančio šios gyvenamosios patalpos ploto apskaičiavimas visiškai nepagrįstas.

Bylos duomenimis (b. l. 23, 25-26) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. spalio 9 d. pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo 4-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurios plotas 59,90 kv. m, joje yra 16 miegamųjų vietų, bet nagrinėjamu laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje gyveno 13 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 4,60 kv. m gyvenamojo ploto. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėtina, kad pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, kadangi gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (b. l. 25-26, 44). Atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

Dėl patalpų būklės.

Pareiškėjas teigia, kad prasta patalpų būklė, nuo lubų ir sienų krenta tinkas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą nuteistųjų gyvenamųjų patalpų būklę, avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, tinkas nuo sienų nebyra. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl patalpų avarinės būklės atmestini kaip neįrodyti.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pelėsio, grybelio, apšvietimo, temperatūros, ventiliacijos, priemonių patalpoms valyti ir dezinfekuoti.

Pareiškėjas skundėsi dėl pelėsio, grybelio, nepakankamo apšvietimo, temperatūros gyvenamosiose patalpose, prastos ventiliacijos, tuo, kad atsakovės atstovas neišduodavo priemonių patalpoms valyti ir dezinfekuoti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje esanti 2020 m. balandžio 21 d. pažyma (b.l. 25-26) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atliko nuteistasis, vėdinamos per langus.

Pravieniškių PN-AK pažymoje nurodė, kad įstaiga užtikrina Higienos normos HN 134:2015 nustatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Byloje nėra jokių domenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius apie netinkamą patalpų apšvietimą.

Byloje nėra pateikta duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriuose vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, oro temperatūros, apšvietimo, oro judėjimo greičio patikrinimus. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, patalpų oro temperatūros, netinkamo apšvietimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktą nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus, patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Laikantis įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo (toliau- ir Aprašas) 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems. Be to, Aprašo 4 punktas numato, kad gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį (b. l. 38). Taigi, pareiškėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos netvarkingos, apipelijusios, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už patalpos tvarkymą asmuo (nuteistieji, tame tarpe ir pats pareiškėjas) tinkamai neatliko savo pareigų. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl nešvaros, pelėsio, grybelio ir drėgmės patalpose. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų patalpų ir nevykdomos dezinfekcijos atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl buitinių parazitų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo pilna tarakonų ir blakių.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (2016 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. V-1045 redakcija; toliau – ir Aprašas), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).

Atsakovės atstovas pateikė į bylą 2016 m. lapkričio 23 d. Sutartį Nr. 76-203 (b. l. 29-32; toliau – ir Sutartis), sudarytą su UAB „Utenos deratizacija“ (toliau – Paslaugų tiekėjas), pagal kurios nuostatas Paslaugų tiekėjas įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš teismui pateiktų atliktų darbų akto (b. l. 27-28) matyti, jog Pirmojo sektoriaus 4-ojo būrio patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teiktos, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

Dėl poilsio kambario.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengti poilsio kambariai, nesudaroma rami aplinka.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam būriui įrengiamas laisvalaikio kambarys. Pravieniškių PN-AK pripažino, kad Pirmojo sektoriaus 4-ajam būriui laisvalaikio kambarys nebuvo įrengtas. Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad dėl gyvenamųjų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti laisvalaikio kambarius kiekvienam būriui.

Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pažeidė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimų ar kamerų tipo pataisos įstaiga, pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, jo galimybės judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimo laiko nebuvo ribojamos, nepašalina atsakovės atstovo padaryto pažeidimo, kadangi teisė į laisvalaikio kambarius ir galimybę pailsėti juose yra garantuojama teisės aktais.

Dėl karšto vandens.

Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad prausyklose nebuvo karšto vandens.

Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad prausyklose nebuvo karšto vandens. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė konkrečių šios jo teisės pažeidimo atvejų, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl karšto vandens nebuvimo prausyklose. Pareiškėjo teiginiai, jog prausyklose nebuvo karšto vandens, vertintini kaip deklaratyvūs ir pagrįsti subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai, kad prausyklose nebuvo karšto vandens, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl temperatūros.

Be to, pareiškėjas teigė, kad patalpose buvo šalta.

Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis numato, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais. Pareiškėjas nors ir teigė, kad patalpose buvo šalta, tačiau nenurodė, kad jis pats kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu duoti elektrinį šildytuvą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Bylos medžiagoje nėra tokių duomenų, kad, pareiškėjui informavus Pravieniškių PN-AK administraciją apie netinkamą oro temperatūrą, ši nesiėmė priemonių šį trūkumą ištaisyti. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų atsisakiusi duoti pareiškėjui elektrinį oro šildytuvą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai, kad patalpose buvo šalta, atmestini kaip nepagrįsti

Dėl pasivaikščiojimo kiemelio.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat grindė aplinkybėmis dėl mažo pasivaikščiojimo kiemelio.

Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiškėjo argumentai dėl to atmetami.

Dėl priešgaisrinės saugos taisyklių laikymosi.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, jog Pravieniškių PN-AK 1-iame sektoriuje ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas priešgaisrinės saugos taisyklių laikymasis.

Atsakovės atstovo atsiliepime nurodyta, jog, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, Pravieniškių PN-AK parengė ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderino personalo veiksmų planą kilus gaisrui; įstaigoje parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos; patalpos aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurie laikomi kontrolės ir praleidimo punktuose bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. Gesintuvų laikymo vietos yra pažymėtos specialiaisiais lipdukais. Yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktais paaiškinimais apie taikytas priemones gaisrinei saugai užtikrinti ir vertina, kad atsakovės atstovo taikytos priemonės atitiko Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija), įtvirtintus reikalavimus.

Vertinant pareiškėjo teiginius, sprendžiama, kad skunde gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai apibūdinti abstrakčiai, jų detaliai neaprašant. Todėl vien deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio teiginiai, jog buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės gaisrinės saugos srityje, nenurodant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pripažįstami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys pataisos įstaigos neteisėtus veiksmus (neveikimą). Teismas pažymi, kad pareiškėjas, turėdamas informacijos apie tai, jog Pravieniškių PN-AK nevykdo priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, neįgyvendina Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse numatytų priemonių, užkertančių kelią gaisrui kilti ar jam išplisti, turėjo teisę teikti skundus valstybinės priešgaisrinės priežiūros subjektams Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 739, nustatyta tvarka. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdantiems subjektams.

Dėl sanitarinių mazgų skaičiaus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad neproporcingai mažai buvo įrengta sanitarinių mazgų, susidarydavo nuteistųjų eilės ties praustuvėmis ir tualeto kambariais, nebuvo galimybės tinkamai laikytis higieninės tvarkos dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus.

Eksploatavimo taisyklės 5.7 punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Pagal šių taisyklių 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam būriui ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, numatė, kad praustuvė ir unitazas įrengiami 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, neatliko nuobaudų kamerų tipo patalpose.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis karantine nuo 2018 m. lapkričio 12 d. buvo 10 nuteistųjų, 1-ojo sektoriaus 4-ame būryje 2018 m. lapkričio 21 d. buvo 57 nuteistieji, 2019 m. kovo 26 d. – 61 nuteistasis. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad 1-ojo sektoriaus 4-o būrio sanitariniame mazge buvo įrengta 10 praustuvių, 6 unitazai, karantino sanitariniame mazge buvo įrengtos 2 praustuvės, 1 unitazas (b. l. 25-26). Taigi 2018 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas kartu su kitais 56 nuteistaisiais 1-ojo sektoriaus 4-ame būryje, naudojosi 10 praustuviu ir 6 unitazais (57 / 10 = 5,7 ir 57 / 6 = 9,5), iš ko matyti, kad viena praustuve naudojosi daugiau kaip penki nuteistieji ir vienu unitazu naudojosi daugiau kaip devyni nuteistieji, o nuo 2019 m. kovo 26 d. nuteistųjų buvo 61 (61 / 10 = 6,1 ir 57 / 6 = 10,17), iš ko matyti, kad viena praustuve naudojosi daugiau kaip šeši nuteistieji ir vienu unitazu naudojosi daugiau kaip dešimt nuteistųjų, be to karantine nuo 2018 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas kartu su kitais 9 nuteistaisiais naudojosi 2 praustuvėmis ir 1 unitazu (10 / 2 = 5 ir 10 / 1 = 10), iš ko matyti, kad viena praustuve naudojosi penki nuteistieji ir vienu unitazu naudojosi dešimt nuteistųjų. Teismas įvertinęs būryje ir karantine įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir būrio bei karantino nuteistųjų skaičių, sprendžia, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko minėtose normose nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 331 parų buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose (nebuvo laisvalaikio kambario).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiškėjo teisių apimtį.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją nesikreipė, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. spalio 9 d. buvo pažeista pareiškėjo A. S. O. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Kitą skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė