Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. atstovės advokatės Lauros Smalinskaitės ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės Vidos Gagienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutarimo G. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės (toliau – Institucijos) 2020 m. balandžio 15 d. nutarimu G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 440 Eur dydžio bauda, už tai, kad 2020 m. sausio 24 d. 10.00 val. nustatyta, kad BUAB „xxx“ bankroto administratoriaus UAB „VE“ įgaliotas asmuo G. M. neįvykdė 2019 m. gruodžio 16 d. privalomojo nurodymo KSP-26 reikalavimų, kurių įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. sausio 20 d., t. y. nepašalino iš teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), krūvose esančių stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (atliekos kodas 17 02 02, 19 12 05, 15 01 07, 19 12 12 (apie 914,813 t)), likusių po BUAB „xxx“ bankroto, kurios laikomos pažeidžiant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 4/40 II skyriaus 12 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas: „Ūkinė veikla privalo būti vykdoma tik nuomojamuose, uždarose patalpose. Įmonės teritorijoje negalima jokia veikla, kol neturėsite žemės sklypo nuosavybės (nuomos) dokumentų ir jų nepateiksite Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui“. Nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto reikalavimus. Šį nutarimą G. M. skundė teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. G. M. atstovės advokatės Lauros Smalinskaitės ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės Vidos Gagienės apeliaciniai skundai netenkinami.

7. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo G. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

8. Skundžiamu nutarimu G. M. nutraukta administracinio nusižengimo byla, nenustačius jo veiksmuose ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, o būtent nesant jo veiksmuose tyčios nevykdyti 2019 m. gruodžio 16 d. departamento privalomojo nurodymo Nr. KSP-26 reikalavimo – nepašalino iš teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), krūvose esančių stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (atliekos kodas 17 02 02, 19 12 05, 15 01 07, 19 12 12 (apie 914,813 t)), likusių po BUAB „xxx“ bankroto, kurios laikomos pažeidžiant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 4/40 II skyriaus 12 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas: „Ūkinė veikla privalo būti vykdoma tik nuomojamuose, uždarose patalpose. Įmonės teritorijoje negalima jokia veikla, kol neturėsite žemės sklypo nuosavybės (nuomos) dokumentų ir jų nepateiksite Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui“.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje Kauno apylinkės teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad G. M. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 1 dalyje, tyčios (kaltės), ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.

10. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

11. Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi ir tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo laiku neįvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko esant jo kaltei, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Be to, teismų praktikoje bylose dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimų nevykdymo ne kartą yra nurodyta, jog turi būti išsiaiškinama, koks asmuo yra atsakingas už reikalavime nurodytų sričių vykdymą, tai yra, ar atsakomybėn traukiamas asmuo yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, taip pat turi būti įvertinama, ar asmuo realiai turėjo galimybę įvykdyti institucijos privalomuosius nurodymus. ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Taikant ANK 317 straipsnio nuostatas, t. y. patraukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už aptariamą veiką, būtina nustatyti šias faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) reikalavimų neįvykdymą laiku.

12. Nagrinėjamu atveju, 2019 m. gruodžio 16 d. privalomasis nurodymas galiojo iki 2020 m. sausio 20 d. Šis nurodymas buvo apskųstas (1 t., b. l. 28), tačiau skundas buvo atmestas. Taigi konstatavus, kad minėtas privalomasis nurodymas buvo galiojantis ir laiku neįvykdytas, lieka patikrinti apylinkės teismo motyvų dėl G. M. kaltės nebuvimo, vykdant reikalavimą, teisingumą.

13. Apylinkės teismas priimtame nutarime iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos teisingai ir pagrįstai nustatė, kad BUAB „xxx“ bankroto administratorė, taip pat ir jos įgaliotas asmuo G. M. minėtos įmonės bankroto proceso metu kreipėsi į įvairias institucijas dėl susidariusios situacijos (atliekų tvarkymo), žalos išieškojimo, taip pat vykusiuose susirinkimuose teikė pasiūlymus, t. y. buvo aktyvus ir ieškojo sprendimų bei lėšų dėl atliekų tvarkymo. Kaip teisingai ir nurodė teismas, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „xxx“ neturi nei lėšų, nei turto, t. y. finansinių galimybių įvykdyti privalomuosius nurodymus, šios aplinkybės nepaneigtos ir apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo motyvams, jog dėl šio reikalavimo neįvykdymo G. M. kaltės ANK 317 straipsnio 1 dalies normos prasme nėra. Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020 BUAB „xxx“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei BUAB „xxx“ solidariai iš atsakovų 679 558,61 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus šešiasdešimt vieną centą). Nors ir šiuo metu yra paduoti apeliaciniai skundai ir civilinė byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau tai sudaro pagrindą manyti, kad G. M. rodo iniciatyvą ieškodamas būdų kaip sutvarkyti ir utilizuoti atliekas. Tikėtina, kad BUAB „xxx“ įmonė gavusi priteistą sumą iš atsakovų pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, G. M. galės disponuoti įmonės lėšomis ir bent dalį jų skirti atliekų utilizavimo darbams atlikti. Be to, kaip teisingai ir pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas nutarime, jog Vilniaus administraciniame teisme yra nagrinėjama byla, kurioje atsakovė yra Aplinkos apsaugos ministerija, ir jeigu bus nustatyta, jog dėl tokio atliekų kiekio susidarymo yra atsakinga valstybės institucija, tikėtina, kad lėšos aplinkos sutvarkymui, atliekų utilizavimui bus skiriamos iš Aplinkos ministerijos. Todėl teigti ir daryti išvadą, kad G. M. nebuvo aktyvus dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, nėra jokio teisiškai pagrįsto pagrindo.

14. Nustatyta, jog apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad G. M. dėl objektyvių priežasčių neįvykdė ir negalėjo įvykdyti duoto privalomojo nurodymo. Skundžiame nutarime teismas pažymėjo, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra būtina įvertinti ar pažeidėjo veiksmams (neveikimui) turėjo įtakos administruojamos įmonės finansinė padėtis. Kadangi, kaip nurodyta aukščiau, G. M. dėjo pastangas, kad BUAB „xxx“ teritorijoje esančios atliekos būtų sutvarkytos, aktyviai ieškojo sprendimo būdų, lėšų šiems veiksmams atlikti, kreipėsi į institucijas dėl atsiradusių aplinkybių išsprendimo, jų finansavimo, taipogi nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad jis (G. M.) savo neveikimu būtų vilkinęs atliekų sutvarkymo procesą ar tyčia nevykdęs duotų nurodymų, negalima konstatuoti, kad G. M. neįvykdydamas 2019 m. gruodžio 16 d. privalomojo nurodymo KSP-26 reikalavimų, veikė kaltai (tyčia). Sutiktina su apylinkės teismo nutarime nurodytais argumentais, jog tokiu būdu nesant vieno iš būtinų subjektyviosios pusės struktūrinių elementų – kaltės, nėra galimybės kilti ir teisinėms pasekmėms. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutarime išvardintais motyvais ir argumentais, jiems pritaria ir jų nekartoja.

15. Skundo argumentai, kad apylinkės teismas neįvertino tų aplinkybių, jog visi G. M. veiksmai buvo atlikti dar iki privalomo nurodymo davimo iš dalies pagrįsti, tačiau aukštesnio teismo nuomone, asmuo, kuriam duotas privalomasis nurodymas neprivalo per nustatytą laikotarpį iš naujo dubliuoti veiksmų. Iš nebaigtų procesų teismuose matyti, kad lėšų atliekų sutvarkymui tebėra ieškoma.

16. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-255-753/2020, yra pagrįstas, todėl administracinė teisena G. M. atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog skundo argumentai pagrįstų apylinkės teismo išvadų ir teisingo įrodymų vertinimo nepaneigia, todėl keisti ar naikinti nutarimą nėra jokio pagrindo.

17. G. M. atstovė advokatė Laura Smalinskaitė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarimą dalyje dėl nepriteistų atstovavimo išlaidų. Apeliaciniame skunde prašoma pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti turėtas atstovavimo išlaidas iš Institucijos.

18. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, t. y. BPK 106 straipsnis, kuriame reglamentuojamas priteisimas iš asmens, pripažinto kaltu, bylinėjimosi išlaidos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Pagal BPK normų aiškinimą, tuo atveju, kai yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, iš ikiteisminio tyrimo institucijų nepriteisiama išteisintojo turėtos išlaidos. Šiuo atveju išteisintajam netaikoma BPK 103-106 straipsniuose numatytos normos dėl turėtų proceso išlaidų. Šiuo konkrečiu atveju, administracinio nusižengimo byloje nutraukus administracinę bylą pažeidėjo atžvilgiu, iš institucijos proceso išlaidos nepriteisiamos (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-31-616/2017, Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-25-383/2019). Atsižvelgiant į išdėstytą klausimas dėl pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmestinas.

19. Apylinkės teismas nepripažindamas turėtų G. M. atstovavimo išlaidų proceso išlaidomis ir nepriteisdamas jų iš Institucijos jo (G. M.) naudai, teisingai taikė minėtas įstatymo normas, kadangi nagrinėjamu atveju jokio nukentėjusiojo, inicijavusio procesą prieš G. M. nėra. Taigi turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti, kurias patyrė G. M., turi apmokėti pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus. Šių išlaidų, apylinkės teismas priimdamas nutarimą ir vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymu, pagrįstai nelaikė proceso išlaidomis.

20. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta G. M. kaltė (tyčia) administracinio nusižengimo byloje, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutarimas paliekamas galioti, o G. M. atstovės advokatės ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės Vidos Gagienės apeliaciniai skundai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir G. M. atstovės advokatės Lauros Smalinskaitės ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės Vidos Gagienės apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.