Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K. ir jo atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui,

nutarimą priėmusios institucijos,- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui D. V.,

G. K., gimusio Mažeikiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Šiaulių r. sav., profesinio išsilavinimo, vedusio, išlaikančio 2 nepilnamečius vaikus, dirbančio UAB „N“ vairuotoju,

skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo S. N. 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 75-ANR_N_611-2019 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2019 m. balandžio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo S. N. nutarimu Nr. 75-ANR_N_611-2019 buvo paskirta administracinė nuobauda - 120 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, tai yra, už tai, kad jis 2019 m. kovo 28 d., 10.27 val., Pakruojo r. sav., M. k., vairuodamas transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, gyvenvietėje, viršijo 50 km/h greitį, važiavo 84 km/h greičiu, tačiau įvertinus galimą prietaiso paklaidą +/- 3 km/h administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nustatytą greitį viršijo 31 km/h, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 129 punkto reikalavimus. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdyje G. K. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodydamas, kad 2019 m. kovo 28 d. Pakruojo rajone, M. kaime, vairuodamas sunkvežimį, viršijo leistiną greitį 34 km/h, o atėmus paklaidą – tik 31 km/h, t. y. tik dėl viršyto 1 km/h pritaikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams ir 60 Eur bauda pagal nurodymą. Nurodymo jis neįvykdė, nes norėjo apskųsti priimtą sprendimą. Labai gailisi, vairavo šiek tiek pavargęs. Pažeidimą padarė vairuodamas sunkvežimį, vežė krovinį – kurą. Tokią transporto priemonę vairuoti reikalinga turėti ne tik teisę vairuoti transporto priemones, t.y. jis turi visas kategorijas, išskyrus autobusų, bet dar papildomą pažymėjimą – ADR pažymėjimą, kuris reikalingas vežti pavojingus krovinius, nes dirba naftos produktus prekiaujančioje (pervežančioje) įmonėje. Jis veža pavojingus krovinius. M. kaimas – gyvenvietė, bet jo negalima pavadinti kaimu, nes ten stovi tik du namai, yra kelio ženklas, žymintis gyvenvietę. Jis važiavo viršydamas greitį gal išsiblaškęs, šiek tiek pavargęs, bet tikrai nepiktybiškai viršijo greitį. Pripažįsta, kad važiavo per greitai, labai gailisi. Turi banko paskolą nekilnojamajam turtui, per mėnesį moka 240 Eur, turi du vaikus: 3 ir 8 metų amžiaus, žmona dirbanti. Jo ir žmonos bendras atlyginimas – bendrai apie 1400 Eur. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis netektų darbo, kitokio darbo, be vairuoto, jų įmonėje nėra, nes įmonės veikla – specifiška. Jo atlyginimas – apie 700 Eur. Praradęs darbą, nebegalės aprūpinti vaikų, šeimos. Jį atleidus, bus primintas kitas vairuotojas, todėl darbo vietos po trijų mėnesių nebebus. Buvo baustas anksčiau, bet tas pažeidimas – Palangoje, buvo pakeistas eismas, nepamatė ženklo ir pasuko į dešinę, kur vienpusis eismas, todėl jam nebebuvo ką daryti. Tada privažiavo policija ir nubaudė. Tuomet važiavo su lengvuoju automobiliu. 2015 m. viršijo greitį taip pat su lengvuoju automobiliu. Jis UAB „N“ dirba 3 metus, jo žinioje yra apie 300 klientų, kurie yra išsidėstę per visą Lietuvos teritoriją, kuriems veža kurą, todėl reikia žinoti ne tik visus maršrutus, kaip pas juos nuvažiuoti, bet ir net kur yra „bačka“ kiekvienam kieme. Tai jo pirmas pažeidimas, vairuojant sunkvežimį. Jis tą dieną važiavo tuščias, krautis kuro, nepamena iš kurio kliento. Pasipildo kuro Panevėžyje. Jis važiavo jau sąlyginai tuščias į Pakruojo pusę, t.y. gal turėjo apie 1 kubą kuro, o mašina – 19 kubų. Jo tą dieną važiavimo kryptis – iš Panevėžio į Pakruojį. Prašo patenkinti skundą, labai gailisi, nepatenkinus skundo turėtų labai dideles pasekmes.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas prašė tenkinti G. K. skundą ir nurodė, kad nepanaikinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kils sunkios pasekmės G. K. šeimos biudžetui, jis neteks darbo, sunkumus patirs ir darbdavys, nes G. K. darbo pobūdis labai platus, aptarnauja daug klientų, o įmonėje pagal jos veiklos pobūdį kitokio darbo, nei krovininės transporto priemonės vairuotojo, nėra. Be to, skundžiamu nutarimu taikyta administracinė nuobauda yra per griežta, o pagal Lietuvos A. T. praktiką,- ji turi būti proporcinga pažeidimui ir nesukelti sunkių pasekmių. Prašo netaikyti G. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. O jei teismas nuspręstų taikyti teisės atėmimą,- prašo taikyti teisės atėmimą vairuoti lengvąsias transporto priemones, t.y. „B“ kategorijos transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

G. K. savo skundu iš esmės kelia tik jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, t.y. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje. Iš skundo argumentų bei G. K. ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu akivaizdu, jog prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Iš paminėto teisinio reglamentavimo ir skundžiamo nutarimo matyti, jog G. K. už jo 2019 m. kovo 28 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, paskirta minimali sankcijoje numatyta 120 eurų bauda ir įstatymo numatytas už šį nusižengimą privalomai skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio terminas – minimalus - 3 mėnesiams (ANK 416 straipsnio 7 dalis). Taigi, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirtos sankcijos ribose, minimalios.

Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą aiškinti tokios normos (atitikusios ir iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį) taikymo ypatumai, kur pažymėta, jog šios normos nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz. Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-34-507-2015 ir kt.). Išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, laikomos, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Taip pat akcentuota, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-10-2014, Nr. 2AT-7-14-303/2017). Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (pvz. Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamą nutarimą bei G. K. skundo argumentus bei jo ir jo atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, sąlygojančių administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, netaikyti ar trumpinti jos terminą, nėra. Skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės: teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl darbo pobūdžio, jis turi finansinių įsipareigojimų, dėl specialiosios teisės atėmimo gali būti atleistas iš darbo, kadangi negalės atlikti pagrindinių savo darbo funkcijų, o kitokio darbo darbdavys dėl įmonės veiklos specifikos suteikti negalės, ir dėl to atsiras sunkios pasekmes šeimos biudžetui, nes šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai ir šeimos pajamos liks – tik sutuoktinės uždarbis, kas apsunkins ir finansinių įsipareigojimų vykdymą, kaip matyti iš Institucijos pateiktos bylos medžiagos bei G. K. atstovo paaiškinimų teisme, buvo nurodytos bylos nagrinėjimo Institucijoje metu. Tačiau šios aplinkybės nepripažintos išskirtinėmis. Kitų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nagrinėjamu atveju nepateikta. Teismas sprendžia, jog aukščiau paminėtos G. K. nurodytos aplinkybės yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, pastarosios bei G. K. nuosekliai nurodomas nuoširdus gailėjimasis ir pripažinimas padarius administracinį nusižengimą (atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte), kas teigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, įvertintos bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūno. Taigi, nenustačius jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pastarieji duomenys, akivaizdu, ir lėmė paskirtos minimalios administracinės nuobaudos ir minimalų administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Tačiau visos šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nelaikytinos išimtinėmis, lemiančios ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio, dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės ir nepatogumai pačiam asmeniui ir jo šeimai, ar turimi finansiniai įsipareigojimai, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo privalomumą. Tokiu, kaip šiuo atveju, - esant poreikiui vairuoti transporto priemones, rūpintis šeima, nepilnamečiais vaikais, vykdyti finansines prievoles ir pan., t.y. aplinkybes, egzistavusias iki nusižengimo padarymo, teismų praktikoje taip pat ne kartą įvertintos kaip nebuvus pakankamomis, kad sulaikytų nusižengimą padariusį asmenį nuo jo padarymo. Teismų pažymėta, jog asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti pastovų darbą, tinkamai pasirūpinti savo vaikais bei kitais šeimos nariais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

Šiuo atveju G. K. taip pat iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog naudodamasis teise vairuoti pasirūpina savimi, šeima ir nepilnamečiais vaikais, šeimos biudžetui iš darbinių santykių gaunamos pajamos yra svarbios išlaikant šeimą ir mokant kredito įmokas bankui, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Kaip pagrįstai nurodė Institucija atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu, asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Į bylą pateiktas administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad G. K. yra linkęs pažeisti kelių eismo taisykles, o šį 2019 m. kovo 28 d. padarytą nusižengimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, nors ir dėl kitokio kelių eismo taisyklių pažeidimo – dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo padarymo. Be to, jis ir anksčiau – 2015 metais yra baustas už leistino greičio viršijimą. Taigi, jo ir anksčiau padaryti pažeidimai yra taip pat susijęs su transportu ir kelių ūkiu, kas suponuoja išvadą, kad jis nėra pavyzdingas, atsakingas ir apdairus vairuotojas, o G. K. argumentai, kad anksčiau padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra susiję su krovininės transporto priemonės vairavimu, nekeičia išvados dėl jo neigiamai apibūdinamos asmenybės ir rodo, jog jis ne tik kad nedaro išvadų po paskirtųjų nuobaudų – piniginių baudų, tačiau jis toliau nesilaiko imperatyvių teisės aktų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, neįvertina neteisėto savo elgesio pobūdžio ir padarinių. Valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, tuo tarpu eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos, išmanyti LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti kelių eismo taisykles ir jų privalomai laikytis (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, 12 straipsnio 2 dalis, KET 5 punktas), nes padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonių – vairuotojams yra keliami itin aukšti atidumo kelyje bei privalomo saugaus eismo taisyklių žinojimo ir nepriekaištingo jų laikymosi reikalavimai. Tuo tarpu G. K., kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, - būdamas vairuotojas profesionalas, dirbdamas padidinto pavojingumo darbą – gabendamas pavojingus krovinius, teismo vertinimu, elgėsi itin neatsakingai, sąmoningai ignoruodamas griežtus teisės aktų reikalavimus. Kaip pagrįstai pažymėjo institucijos atstovas, įstatymo leidėjas numatė itin griežtas teisines sankcijas sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams, jiems yra skiriamas padidintas dėmesys viršijant leistiną greitį, nei lengvųjų automobilių vairuotojams, apie ką asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias net griežtesnes sankcijas. Akivaizdu, jog būtent tokios profesijos asmeniui, kaip šiuo atveju G. K. nurodė esąs, – vairuotojui profesionalui, vairuojančiam sunkiasvorę transporto priemonę, nepriekaištingo saugaus eismo reikalavimų laikymasis ne tik kad turi būti žinomas, bet ir besąlygiškai vykdomas, o tai, kad sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams taikomos griežtesnės sankcijos nei kitiems eismo dalyviams, jam taip pat turi būti žinomos. Todėl jis turėjo suprasti, kad savo neteisėtu elgesiu rizikuoja netekti teisės vairuoti ir tokiu būdu prarasti darbo vietą, o šie padariniai įtakos ir šeimos finansinę gerovę.

Teismas aukščiau nurodytų duomenų kontekste kritiškai vertina G. K. argumentus dėl neva tik nežymiai viršyto greičio, kas lėmė jam taikytą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, kad gabenamo kuro kiekis automobilyje buvo visai nedidelis, kad M. kaime yra tik keletas gyvenamųjų namų ir pan. Teismo vertinimu, tokia G. K. pozicija - padaryto pažeidimo menkinimas - tik parodo jo lengvabūdiškumą ir patvirtina, kad G. K. net šiuo metu savo priešingo teisei elgesio kritiškai nevertina. Teismas negali sutikti, kad G. K. padarytas nusižengimas mažareikšmis ar atsitiktinis. Minėta, kad jis yra anksčiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, o šį nusižengimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, jis padarė ne mažareikšmį, o šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė pakankamai griežtos administracinės atsakomybės taikymą. Savo priešingais teisei veiksmais G. K. neabejotinai kelia pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, nes jis viršijo leistiną greitį vairuodamas būtent sunkiasvorę transporto priemonę ir veždamas pavojingą krovinį, dienos metu gyvenvietėje, kur bet kuriuo metu kelyje gali važiuoti kitos transporto priemonės, dviratininkai, šalikelėse vaikščioti ar staiga išeiti į gatvę pėstieji ir t.t. Todėl akivaizdu, kad jis kaip tik turėjo būti ypač dėmesingas ir atsargus bei privalėjo užtikrinti, kad leistinas greitis nebūtų viršytas. Vien tik simbolinės, atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės (ne)paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kita vertus, teismo vertinimu, toks jo nekritiškas ir neatsakingas požiūris į neteisėtą savo elgesį lemia, jog pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai, - šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskyrus, tikėtina, kad G. K. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galimai darys naujus administracinius nusižengimus, tikėdamasis išvengti administracinės atsakomybės ar jos sušvelninimo.

Atmestinas ir G. K. atstovo advokato prašymas netenkinus prašymo netaikyti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo, taikyti teisės atėmimą vairuoti lengvąsias transporto priemones, t.y. „B“ kategorijos transporto priemones. Atkreiptinas G. K. ir jo atstovo advokato dėmesys į tai, jog ANK 28 straipsnio, reglamentuojančio administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą, 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. Taigi, iš šios įstatyminės normos akivaizdu, jog negali būti skiriamas tik dėl kai kurių rūšių transporto priemonių vairavimo atėmimas (ANK 28 straipsnio 3 dalis), kas G. K. atstovui advokatui - profesionaliam teisininkui turi būti žinoma.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo S. N. 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu G. K. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, paskirta įvertinus jo padarytą veiką, asmenybę, paisant teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų (ANK 32 straipsnio 2 dalis), o parinkta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmė pagal sankcijoje numatytą jos minimumą nėra neprotinga, neproporcinga ar per griežta, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Todėl G. K. atžvilgiu 2019 m. balandžio 30 d. priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurį keisti, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra pagrindo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, G. K. skundas netenkintinas, o Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo S. N. 2019 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 75-ANR_N_611-2019 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

G. K. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo S. N. 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 75-ANR_N_611-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.