- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- 1S-332-885/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Nuteistasis
- S. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta – 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridėta dalis Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta – 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, S. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. ir pagal Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendį atlikta bausmė – 8 mėnesiai 20 dienų.
3. Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 21 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. rugsėjo 29 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2021 m. rugsėjo 29 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. spalio 15 d. – 3 metai 11 mėnesių 14 dienų.
4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 59-181 nutarė netaikyti S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir teikti šias rekomendacijas: tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Komisija, motyvuodama šį sprendimą, priėjo prie išvados, kad S. K. nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
5. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, S. K. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos nutarimą. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Komisijos nutarimo turinį, S. K. asmens byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturėjo pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
II. Skundo argumentai ir prašymai
6. Skunde S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį ir taikyt jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Skunde argumentuojama, kad skundžiama nutartis yra neobjektyvi, joje visapusiškai neatsižvelgta į skundo aplinkybes. Tvirtinama, jog šia nutartimi, kurioje yra išdėstyti prieštaringi motyvai, yra sukurtas ydingas, t. y. tiek bendrinėms teisės principams, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujantis, precedentas.
6.2. Skunde nurodoma, kad teismas atsižvelgė į jo teigiamas charakteristikas, tačiau priėmė priešingą nemotyvuotą nutartį. Nuteistojo teigimu, teismo tuščiažodžiavimas apie lygtinio paleidimo negalimumą, nes jis yra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, yra gryna demagogija, kuri nelaikytina teisiniu argumentavimu bei vertinimu. Taip pat nuteistasis aiškina, kad teismas, priimdamas sprendimą jį nuteisti ir paskirti jam bausmę, buvo atsižvelgęs į galimą lygtinį paleidimą. Akcentuoja, kad jis jau neturi jokios galiojančios nuobaudos. Dėl jo rizikos vertinimo, tai ji jau iš aukštos tapo vidutinė.
6.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo teiginys „Lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo“ tiesiogiai prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies ir BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Atlikus didelę bausmės dalį, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba buvo nubaustas nepakankamai griežtai, iš jo nebuvo arba nėra atimta galimybė daryti nusikalstamas veikas, arba jis yra nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Kaip teigia, skiriančiam bausmę teismui buvo žinomos BVK 157 straipsnio nuostatos, teismas skyrė bausmę atsižvelgdamas į įstatymo numatytą galimybę asmeniui būti lygtinai paleistam, todėl revizuoti galiojantį teismo nuosprendį ir teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti teismo sprendimu realizuotus bausmės tikslus, nėra jokio pagrindo. Taip pat nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ją motyvavo nusikaltimo sunkumu, tačiau tokiu atveju lieka neaišku, kaip buvo išleistas žmogus su didesniu bausmės laiku už analogišką nusikaltimą (baudžiamoji byla Nr. 1A-158-495/2018).
6.4. Nuteistasis aiškina, kad Komisija ir teismas atsižvelgė į visus reikalavimus svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Komisija nustatė, kad jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat nustatė, kad pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, jis priklauso vidutinės rizikos grupei. Tačiau, anot nuteistojo, šiuo atveju lieka neaišku, kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti, kad teisme būtų taikytas lygtinis paleidimas. Be to, nuteistasis argumentuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kaip ir Komisijos nutarimas, yra lygiai taip pat nemotyvuota. Išdėstęs Komisijos nutarime paminėtus faktus, teismas nepateikė jų analizės bei argumentų, o tik antrą kartą pakartojo tuos pačius faktus, t. y. niekuo nepagrindė sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Jei teismas ir buvo tos nuomonės, kad faktams komentarai yra nereikalingi, tokios nuostatos neišreiškimas laikytinas expressis verbis teismo baigiamajam aktui keliamo aiškumo reikalavimo pažeidimu.
6.5. Skunde papildomai nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog „S. K. formaliai atitinka reikalavimus taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos“, tačiau kažkodėl priėmė visiškai priešingą sprendimą, kas rodo teismo neobjektyvumą ir subjektyvų manymą, kuris remiasi tik prielaidomis. Pastebi, kad Lietuvos teismų praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (bylos Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012).
6.6. Papildomai pateikė duomenis apie galimo darbo suteikimą išėjus į laisvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei charakteristiką.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo S. K. skundo argumentai, kad apylinkės teismas jo skundo netenkino nemotyvuota nutartimi, nepagrįsti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino nuteistojo atliktos bausmės dalį, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, emocinę gerovę ir šių aplinkybių kontekste konstatavo, kad šiuo metu S. K. nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nėra toks akivaizdus ir įtikinantis, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
9. Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarimu buvo sprendžiamas klausimas dėl S. K. lygtinio paleidimo taikant BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis.
10. Nuteistasis skunde nesutinka su žemesnės instancijos teismo išvadomis dėl BVK 157 straipsnio nuostatų netaikymo, teigia, jog skundžiama nutartis, kaip ir pirmiau apskųstas Komisijos nutarimas, yra neobjektyvi ir nevisapusiška, priimta pažeidžiant Konstituciją ir įstatymus. Šiems nuteistojo argumentams negalima pritarti. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje išsamiai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu nuspręsta netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
11. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis S. K. šiuo metu yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis aiškina, kad pastaroji skundžiamoje nutartyje panaudota formuluotė rodo teismo neobjektyvumą ir subjektyvų manymą, šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pastebėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (pvz., padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
12. Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant ir kt. S. K. K. pristatomas antrą kartą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės. 2021 m. vasario 21 d. Vilniaus pataisos namuose nuteistajam atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2021 m. balandžio 7 d. nuteistajam pateikus jo įdarbinimą paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, nusikalstamo elgesio rizika išliko aukšta; atsižvelgiant į nuteistojo teigiamas pastarojo laikotarpio asmenines iniciatyvas, individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, pastangas siekti savo padėties bausmės atlikimo metu pokyčių, 2021 m. birželio 1 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2021 m. spalio 5 d. vėl atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šių aplinkybių pagrindu skundą nagrinėjantis teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad S. K. elgesyje nėra įžvelgiama pakankama pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pakartotinai apeliacinės instancijos teismui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie galimo darbo suteikimą jam išėjus į laisvę bei charakteristika nesuteikia pagrindo daryti priešingos išvados.
13. Skundžiamoje nutartyje žemesnės instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad nuteistojo S. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Komisijos nutarime nurodyta, kad S. K. bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 3 kartus skatintas, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su mama, tėvu, broliu, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo tam tikrose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviau nuo 2021 m. sausio mėnesio pradėjo dalyvauti intervencinėse priemonėse (iki galimo lygtinio paleidimo termino buvo labiau orientuotas į pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimą), nuosekliai dalyvauja psichologo vykdomuose individualiuose užsiėmimuose, laikosi režimo reikalavimų, šiuo metu stebimas disciplinuotas elgesys, yra išreiškęs norą dirbti pataisos įstaigoje, mokosi, stengiasi savanoriškai dengti priteistus ieškinius, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie Komisijos nurodyti duomenys teigiamai charakterizuoja S. K., rodo, kad pastaruoju metu yra pastebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, didesnis jo įsitraukimas į resocializacijos procesą, vis dėlto nagrinėjamoje situacijoje jie neturi lemiamos reikšmės lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos išsprendimo klausimui. Pažymėtina, kad tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje buvo įvertintos ne tik S. K. pastaruoju metu pastangos išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, bet nurodyti ir konkretūs duomenys, dėl kurių nuteistajam neleista išeiti į laisvę anksčiau laiko: bausmės atlikimo laikotarpiu baustas 3 kartus; nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių neįvertinimas; stabilaus užimtumo stoka, nenuosekli darbinė istorija; pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo yra skolingas 3 640,29 Eur, o iš trečiųjų asmenų gautų lėšų yra išskaičiuota 192,50 Eur, savanoriškai sumokėjo 65 Eur; nuteistasis reiškia dviprasmiškas nuostatas visuomenės vertybių, priimtinų elgesio normų, įstatymų atžvilgiu, t. y. geba jų laikytis kuomet pats turi asmeninės naudos ar interesų, tačiau linkęs ignoruoti tais atvejais, kuomet jam tai nėra naudinga. Šios aplinkybės verčia abejoti nuteistojo motyvacija keisti elgesį teigiama linkme nestruktūruotoje aplinkoje. S. K. elgesyje neįžvelgiama akivaizdi pažanga keisti jam įprastą elgesio modelį, nuteistajam vis dar sudėtinga laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, kas ir sąlygoja būtinumą taikyti papildomas poveikio priemones – tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą ir atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje.
14. Priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo galimybes, būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų. Nes tik aptartų aplinkybių kontekste, galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo, toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių, tvirtumą bei daryti išvadą dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
15. Atsakydamas į skundo argumentus, aukštesnysis teismas sutinka su S. K. pozicija, kad nuteistojo anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis neužkerta kelio būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Nors nusikalstamos veikos, už kurios padarymą S. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas ir ankstesni jo teistumai neabejotinai buvo įvertinti priimant Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį, tačiau, kaip minėta, šie duomenys, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę ir jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, yra svarbūs ir neturėtų būti sumenkinami. Nustatyti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju nuteistajam iš jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės liko atlikti nemaža bausmės dalis bei padaryto labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 157 straipsnio 1 dalyje, pobūdis (susijęs su pasinaudojimu nepilnamečio pažeidžiamumu, jo įtraukimu į nusikalstamą veiką) ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Be to, S. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.
16. Skunde nuteistasis taip pat pateikia vieną iš teismų praktikos pavyzdžių, t. y. baudžiamąją bylą Nr. 1A-158-495/2018, ir teigia, kad jam yra neaišku, kokiu būdu už analogiškai padarytą nusikaltimą iš pataisos įstaigos buvo išleistas žmogus, kuriam paskirta griežtesnė bausmė. Apygardos teismas šiuo nuteistojo argumentus vertina kaip hipotetinius, kuriais nėra nei patvirtinamos, nei paneigiamos jokios bylai reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, kad asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai, analizuojant visumą duomenų apie konkretų nuteistąjį. Darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje teismas teisingai išaiškino BVK 157 straipsnio nuostatas, pakankamai argumentuotai ir aiškiai išdėstė, kodėl pritaria Komisijos sprendimui netaikyti S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro jo neteisėtu ar nepagrįstu.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, joje buvo aiškiai ir argumentuotai nurodyta, kodėl šiuo metu nuteistajam S. K. negali būti taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas. Kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo, nuteistasis skunde nepateikė, naikinti arba keisti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. K. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.