- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-269-312/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31187-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- E. L.
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 57 MGL (2 850 EUR) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. L. paskirta 38 MGL (1 900 EUR) dydžio bauda.
E. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. L. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jis, 2021 m. rugsėjo 8 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš kelio pažeidė KET 103 punkto reikalavimus, numatančius, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, t. y., vairuojamu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) kryptimi, antros eismo juostos sukdamas į dešinę – į (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo teritoriją, įvažiavo į tos pačios eismo krypties pirmąją, maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ir sudarydamas kliūtį nedavė kelio šia eismo juosta (duomenys neskelbtini) kryptimi važiavusiam M. J., vairuojamam motociklui „Suzuki GSX-R 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, M. J. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendį ir E. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam M. J. ir kaltininkui E. L. susitaikius ir baudžiamąją bylą nuteistojo atžvilgiu nutraukti. Netenkinus šio prašymo, nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnio 1 dalyje, uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vienerius) metus.
2.1. Apeliantas savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei paskirtos bausmės iš esmės neginčija bei pripažįsta, kad bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas, o taip pat ir galimybė atleisti asmenį, įvykdžiusį nusikalstamą veiką, nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo diskrecinė teisė, tačiau mano, kad nuosprendis turi būti panaikintas, nes šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismui nenustačius šio pagrindo, prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo.
2.2. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, atsakomybės nevengė, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikalstamą veiką, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat E. L. susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė ir nukentėjusysis M. J. patvirtino, kad patirta turtinė bei neturtinė žala jam yra atlyginta visiškai.
2.3. Apeliantas dėl paskirtos bausmės ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu atkreipia dėmesį į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, o tai rodo, jog jis nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apelianto vertinimu, BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyti apribojimai taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą nagrinėjamu atveju nenustatyti.
2.4. Apeliantas pažymi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius gali būti taikomas bet kurioje proceso stadijoje, tačiau prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės E. L. pirmosios instancijos teismui neteikė dėl savo itin jauno amžiaus ir dėl baudžiamąją atsakomybę bei baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės normų neišmanymo. Dėl šių priežasčių jis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo.
2.5. Apeliantas dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taip pat teismas pažymėjo, jog pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nusikalstamą veiką E. L. padarė blaivus, iš dalies šios veikos padarymą lėmė ir nukentėjusiojo neteisėtas elgesys, už kurį jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį. Vis dėl to, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas paskyrė E. L. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą – 1 (vieneriems) metams. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog E. L. yra baustas už KET pažeidimus ir tai neleidžia kaltinamojo apibūdinti, kaip pavyzdingo kelių eismo dalyvio.
2.6. Apeliantas pažymi, jog jis iki patirtos traumos (rankos lūžio) dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „D.“ ir gyveno (duomenys neskelbtini). Patyręs traumą, jis išėjo iš darbo, grįžo gyventi į tėvų butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ir praradus teisę vairuoti transporto priemones, E. L. prarastų galimybę dirbti ir išlaikyti save. Teisė vairuoti transporto priemones yra itin reikšminga apeliantui, šiuo metu gyvenančiam vietovėje, kurioje galimybės įsidarbinti yra labai ribotos, nes prarandama galimybė vykti į darbo vietas, nutolusias nuo gyvenamosios vietovės.
2.7. Apeliantas neginčija, kad jis iš tiesų buvo baustas už KET pažeidimus, tačiau jo įvykdyti pažeidimai nėra priskiriami prie šiurkščių ar chuliganiškų pažeidimų, už kuriuos įstatymuose yra numatytas teisės vairuoti atėmimas. Pastaruoju metu E. L. buvo nubaustas už nežymų greičio viršijimą, neapšviestą valstybinio numerio ženklą ar kitus smulkius pažeidimus. Todėl, apelianto nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti BK 68 straipsnio nuostatas yra perteklinis, o baudžiamojo proceso tikslai būtų visiškai pasiekti ir netaikant specialiosios priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis papildomai nurodė, jog jis ir nukentėjusysis pasirašė susitarimą dėl susitaikymo, nukentėjusysis neturi jokių pretenzijų. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Iš pateikto nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis E. L. prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, netenkinus šio prašymo, prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vienerius) metus.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl E. L. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir jo kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, tačiau pasikeitus aplinkybėms, t. y. E. L. susitaikius su nukentėjusiuoju M. J., yra pagrindas taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą kaltinamajam (nuteistajam) ir nukentėjusiajam susitaikius ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
8. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl BK 38 straipsnio taikymo E. L. atžvilgiu ir jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinės instancijos teismas patikrina ar asmuo yra padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaip minėta, skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei skundžiamo nuosprendžio argumentus, neturi pagrindo abejoti E. L. kalte padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje yra išdėstyti išsamūs argumentai, pagrindžiantys jo kaltę, apeliacinės instancijos teismas jų nekartos ir pasisakys dėl apeliacinio skundo esmės, t. y. dėl E. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šiam susitaikius su nukentėjusiuoju.
9. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).
10. Skundžiamu nuosprendžiu E. L. yra nuteistas už vieno neatsargaus nusikaltimo padarymą. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, E. L. ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. L. nuoširdus gailėjimasis pasireiškė tuo, kad jis atsakomybės nevengė, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, bendravo su nukentėjusiuoju, apie eismo įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui, susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris neturi jokių pretenzijų nuteistojo atžvilgiu, nukentėjusiajam padaryta žala atlyginta draudimo bendrovės. Iš 2021 m. spalio 13 d. ADB „G.“ pranešimo matyti, jog nukentėjusiajam M. J. dėl 2021 m. rugsėjo 8 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo išmokėta 1300 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai, 674,97 Eur draudimo išmoka už apgadintą telefoną, batus ir kitus daiktus, 1808 Eur draudimo išmoka už apgadintą transporto priemonę (b. l. 67). Teismo posėdžio metu pateiktu nuteistojo E. L. ir nukentėjusiojo M. J. 2022 m. kovo 3 d. susitarimu dėl susitaikymo pasitvirtina, kad nukentėjusysis pretenzijų kaltininkui neturi, jam padaryta turtinė ir neturtinė žala atlyginta draudimo bendrovės, nuteistasis ir nukentėjusysis prašo atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Tokiu būdu nustatyta, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytos sąlygos.
11. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas daugiau nebenusikals, turi būti vertinama padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, pobūdis, jo elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu, ankstesni teistumai, kiti kaltininką charakterizuojantys duomenys.
12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. L. anksčiau buvo teistas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už baudžiamojo nusižengimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, padarymą (b. l. 48-49), t. y. už nusižengimą, nesusijusį su kelių eismo taisyklių pažeidimu, baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę E. L. yra atlikęs 2019 m. balandžio 23 d. ir laikomas neteistu. E. L. už KET pažeidimus ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau paskirtas baudas moka (b. l. 54-60). Nuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės atlikimo laiko iki šios nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikaltimų nepadarė. Be to, E. L. padarė neatsargų nusikaltimą, buvo blaivus, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, stengėsi padėti nukentėjusiajam, iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Duomenų, kad nuteistasis būtų viršijęs leistiną greitį – byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad pats nukentėjusysis pažeidė KET taisykles, kadangi važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, už ką jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 78-80). Kaltininkas paaiškino, kad jis likus maždaug 3 metrams iki posūkio nusprendė pasukti į kiemą. Posūkį darė iš antros eismo juostos. Pirma juosta nevažiavo, nes ji skirta maršrutiniam transportui. Manevrą pradėjo ties punktyrine linija, prieš sukdamas apsidairė, pasižiūrėjo per veidrodėlius, A juostoje nieko nepastebėjo, įjungė posūkio signalą ir pradėjo manevrą. Iki posūkio važiuodamas matė, kad toje pačioje antroje eismo juostoje iš karto už jo važiavo nukentėjusiojo vairuojamas motociklas ir dar viena mašina, tačiau prieš pat posūkį už jo buvo tik lengvoji mašina. Mano, kad sukdamas į dešinę, motociklo pirmoje juostoje nepastebėjo. Priekine mašinos dalimi jau buvo pasukęs į dešinę, kai įvyko susidūrimas, smūgis buvo į galinę mašinos dalį. Po smūgio dar šiek tiek pavažiavo, patraukė mašiną iš kelio ir sustojo. Kaip jau minėta, jis savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, žala atlyginta. Tai rodo, kad E. L. kritiškai vertina savo veiksmus, dėl jų nuoširdžiai gailisi, suvokia dėl jo veiksmų kilusių padarinių rimtumą. Baudžiamojoje byloje nustatyta viena E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas manyti, jog E. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamoji byla nutraukta.
13. Taigi, apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad byloje egzistuoja BK 38 straipsnio 1–4 punktuose numatytų sąlygų visuma, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir baudžiamoji byla E. L. atžvilgiu nutrauktina kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BPK 327 straipsnio 2 punktas).
14. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo, netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnio 1 dalyje, uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vienerius) metus.
15. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).
16. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
17. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad E. L. nusikalto, būdamas ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (už greičio viršijimą, automobilio vairavimą apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pan.). E. L. po sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir toliau pažeidė Kelių eismo taisykles: nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. važiavo viršydamas nustatytą leistiną greitį, 2021 m. rugsėjo 29 d. pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę arba naudodamasis mobiliųjų įrenginių programomis (b. l. 54-60). Tai rodo, kad E. L. nesilaiko Kelių eismo taisyklių bei abejingai vertina savo kaip vairuotojo pareigas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos manymu, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones taikymas E. L., uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones minimaliam įstatymo nustatytam terminui – 1 (vieneriems) metams, yra veiksmingas ir proporcingas.
18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pagrindo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnio 1 dalyje, uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vienerius) metus, neturi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo E. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį, kuria E. L. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
E. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. L. išaiškinti kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.