Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „D“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme (bausmę atlikęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jis, 2021 m. rugsėjo 8 d., apie 21 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuojamu automobiliu „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš kelio pažeidė KET 103 punkto reikalavimus, numatančius, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, t. y., vairuojamu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Ozo gatvės kryptimi, antros eismo juostos sukdamas į dešinę – į (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo teritoriją, įvažiavo į tos pačios eismo krypties pirmąją, maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ir sudarydamas kliūtį nedavė kelio šia eismo juosta Ozo gatvės kryptimi važiavusiam M. J., vairuojamam motociklui „Suzuki GSX-R 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, M. J. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis E. L. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 8 d., apie 21 val., tamsiu paros metu, važiavo automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., antra eismo juosta, link Ozo g. Likus maždaug 3 m. iki posūkio nusprendė pasukti į kiemą. Posūkį darė iš antros eismo juostos. Pirma juosta nevažiavo, nes ji skirta maršrutiniam transportui. Manevrą pradėjo ties punktyrine linija, prieš sukdamas apsidairė, pasižiūrėjo per veidrodėlius, A juostoje nieko nepastebėjo, įjungė posūkio signalą ir pradėjo manevrą. Iki posūkio važiuodamas matė, kad toje pačioje antroje eismo juostoje iš karto už jo važiavo nukentėjusiojo vairuojamas motociklas ir dar viena mašina, tačiau prieš pat posūkį už jo buvo tik lengvoji mašina. Mano, kad sukdamas į dešinę motociklo pirmoje juostoje nepastebėjo. Priekine mašinos dalimi jau buvo įsukęs į kiemą, kai įvyko susidūrimas, smūgis buvo į galinę mašinos dalį. Po smūgio dar šiek tiek pavažiavo, patraukė mašiną iš kelio ir sustojo. Įvykio metu buvo blaivas. Anksčiau daug kartų yra baustas už KET pažeidimų padarymą, beveik visos baudos sumokėtos, paskutiniųjų nesumokėjo, nes nedirbo, jam buvo lūžusi ranka. Su pinigine bauda sutinka, tačiau teisė vairuoti jam yra reikalinga dėl darbo, (duomenys neskelbtini). Labai gailisi dėl to, kas atsitiko. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nurodė, kad pravažiavęs (duomenys neskelbtini) ieškojo, kur apsisukti. Prieš darydamas posūkį važiavo apie 35 km/h greičiu. Jo vairuotojo stažas 2 metai ir 11 mėnesių (b. l. 45-47).

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. J. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 8 d., apie 21 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį motociklą „Suzuki GSX-R 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo Šeškinės gatvės pusės link Ozo gatvės. Buvo tamsu. Važiavo su įjungtomis šviesomis. Jo judėjimo krypties eismo pusę sudarė dvi eismo juostos. Jis apie 50 km/h greičiu važiavo pirma eismo juosta, skirta visuomeniniam transportui. Eismo juosta, kuria važiavo, buvo tuščia, kitų transporto priemonių nebuvo. Matė prieš jį, jo judėjimo krypties antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį lengvąjį tamsiai žalios spalvos „BMW“ markės automobilį. Jam priartėjus prie minėto, priekyje jo važiavusio automobilio, kai tarp transporto priemonių buvo likęs apie 4 metrų atstumas, automobilio „BMW“ vairuotojas, nerodydamas posūkio signalo, iš antros eismo juostos pradėjo sukti į dešinę – į šalia kelio esančio kiemo teritoriją. Jis iškart staigiai stabdė vairuojamą motociklą. Dėl stabdymo motociklo galiniam ratui pakilus, jis ant priekinio rato pavažiavo apie 0,5 metro atstumą ir trenkėsi į jam kelią užkirtusio automobilio dešinio šono galinę dalį. Po susidūrimo jo motociklas vertėsi ir krisdamas prispaudė jo koją, šlaunies srityje. Tuo metu automobilis „BMW“ nesustodamas įvažiavo į kiemo teritoriją. Ištraukęs koją iš po motociklo, jis atsistojo ir nuėjo prie automobilio „BMW“. Paprašė tuo metu jau iš automobilio išlipusį vairuotoją iškviesti medikus. Automobilyje „BMW“ be vairuotojo kitų asmenų nebuvo. Įvykio vietoje sustojo du pro šalį dviračiais važiavę vyrai, kurie padėjo jam nusiimti šalmą ir nusiauti dešinės kojos batą. Po to jis buvo pasodintas ant vejos. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo po penkių minučių. Iškart po to atvyko ir policija. Medikų buvo išvežtas į ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas dešinės kojos piršto lūžis. Įtariamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, nes visą turtinę ir neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė (b. l. 36-38, 77).

Kaltinamojo E. L. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 8 d., apie 21 val., jis savo automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link Ozo gatvės, antra eismo juosta. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, važiavo 35 km/val. greičiu, su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Prieš pradėdamas manevrą įjungė posūkio signalą ir iš karto apsižiūrėjo per galinio vaizdo ir šoninius veidrodėlius, tada pradėjo manevrą. Po susidūrimo užgesino mašiną, išjungė posūkio signalą, įjungė avarinį signalą, išėjo iš mašinos, laikydamas rankoje telefoną ir skambindamas pagalbos numeriu, greitoji išvežė motociklininką (b. l. 23).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. rugsėjo 8 d., 21 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje į pranešėjo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė motociklininkas, vyrui (duomenys neskelbtini) metai, sąmoningas (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio V. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 8 d., apie 21 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į pranešėjo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė motociklininkas, vyrui (duomenys neskelbtini) metai, sąmoningas, visi vietoje. Atvykus nurodytu adresu, automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. L. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini), sukant ties (duomenys neskelbtini) į namo kiemą į jį atsitrenkė motociklo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. J.. Motociklo vairuotas paaiškino, kad važiavo paskui „BMW”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. L.. Minėtas „BMW“ pradėjo sukti į kiemą nerodydamas posūkio signalo, dėl to buvo suklaidintas ir atsitrenkė į „BMW“ automobilį. Motociklo vairuotojas M. J. dėl kojos traumos išvežtas į Lazdynu ligoninę GMP 0803 (b. l. 5).

Iš eismo įvykio schemos matyti, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties maždaug 6 m pločio įvažiavimu į šios gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją (kiemą). Žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kelio eismo kryptimi link sankryžos su Ozo gatve (t. y. nustatyta pirminė abiejų eismo įvykio dalyvių judėjimo kryptis prieš įvykį), pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija (kiemas) yra dešiniau kelio važiuojamosios dalies. Minėtame (duomenys neskelbtini) gatvės kelio ruože važiuojamąją dalį sudaro trys eismo juostos, t. y. dvi eismo juostos, skirtos važiuoti sankryžos su Ozo gatve kryptimi, ir viena juosta – priešinga eismo kryptimi. (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti sankryžos su Ozo gatve kryptimi, pirmoji eismo juosta skirta maršrutiniam transportui (ant kelio važiuojamosios dalies dangos yra tai nurodantis horizontalus kelio ženklinimas). Leistinas maksimalus greitis – 40 km/h (b. l. 12).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad E. L. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patrauktas iš įvykio vietos ir po įvykio stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvės kieme, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų. Priekine dalimi automobilis nukreiptas link (duomenys neskelbtini) namo, galine link (duomenys neskelbtini) namo. Nuo galinės automobilio dalies iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą 9,6 m. Nuo priekinio dešinio rato iki važiuojamosios dalies krašto dešinėje pusėje 0,2 m, nuo galinio dešinio rato 0,3 m. M. J. eismo įvykio metu vairuotas motociklas „Suzuki GSX-R 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio gulėjo ant dešinio šono (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti sankryžos su Ozo gatve kryptimi, pirmoje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – ties įvažiavimu į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją (kiemą). Priekine dalimi motociklas nukreiptas link Ozo gatvės, galine dalimi link Paberžės gatvės. Nuo galinės motociklo dalies iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą 0,8 m. Nuo priekinio rato iki važiuojamosios dalies krašto dešinėje pusėje 2 m, nuo galinio rato –2,5 m. (duomenys neskelbtini) gatvėje 3,4 m iki važiuojamosios dalies krašto dešinėje pusėje, yra vienguba motociklo „Suzuki GSX-R 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratų stabdymo žymė 4,1 m ilgio, kuri baigėsi 2,8 m iki važiuojamosios dalies krašto dešinėje pusėje. Nuo žymės pabaigos iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą 7,7 m. Ant asfalto, 2,9 m iki važiuojamosios dalies krašto dešinėje pusėje ir 0,3 m iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, yra 0,3 m ilgio įbrėžimas nuo motociklo „Suzuki GSX-R 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje ant važiuojamosios dalies ir įvažiavime į (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, guli motociklo „Suzuki“ ir automobilio „BMW“ žibintų duženos, motociklo veidrodėlis bei valstybinio numerio ženklas. Jų ilgis 5,9 m. Nuo šukių pradžios iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą 1,8 m. Plotis 2,7 m. Nuo duženų kairio krašto iki važiuojamosios dalies krašto dešinėje pusėje 1,5 m (b. l. 7-10).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose bei prie jų pridėtose fotolentelėse užfiksuoti eismo įvykio metu susidūrusių transporto priemonių automobilio „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo „Suzuki GSX-R 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai. Apžiūros metu nustatyta, kad E. L. vairuoto automobilio pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo dešinio šono galinėje dalyje, t. y. buvo apgadinti dešinės pusės galiniai sparnas ir žibintas (sudaužytas) bei galinis bamperis. M. J. vairuoto motociklo apgadinimai daugiausiai lokalizavosi jo priekinėje dalyje, t. y. buvo apgadinti abu priekiniai posūkių žibintai, abu galinio vaizdo veidrodėliai, priekinė apdailos plastmasė prie vairo kairėje pusėje, duslintuvas, kuro bakas kairėje pusėje, dešinės pusės vairo rankena, dešinės pusės apdailos plastmasės, galinio rato stabdžių kojelė, kairės pusės plastmasės apdailos, dešinės pusės šoninė apsauga (b. l. 14-17, 18-21). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 13).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. M. J. diagnozuota: didžiojo kojos piršto lūžis, alkūnės sumušimas, kitų ir nepatikslintų blauzdos sričių sumušimas, šlaunies sumušimas (b. l. 32).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistas J. M. P., išnagrinėjęs jam pateiktus medicininius dokumentus ir susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis padarė išvadą, kad M. J. patyrė dešinės pėdos pirmo piršto pirmo pirštakaulio lūžį bei dešinės rankos alkūnės ir dilbio nubrozdinimus. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl pirštakaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 28-30).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 103 punktas numato, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

Kaltinamasis E. L. savo kaltę pripažino, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nors teigė, kad prieš darydamas posūkį apsidairė ir pasižiūrėjo per veidrodėlius, tačiau pripažino, kad sukdamas į dešinę pirmoje eismo juostoje buvusio motociklo galėjo nepastebėti. Iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad iki posūkio jis matė už jo ta pačia eismo juosta iš paskos važiavusius motociklą ir kitą automobilį, o prieš pat darant posūkį toje pačioje eismo juostoje važiavo tik lengvasis automobilis, vadinasi nukentėjusysis tuo metu važiavo pirma eismo juosta. Kaltinamasis darydamas posūkį ir nematydamas anksčiau už jo važiavusio motociklo, privalėjo būti atidesnis, ypač įvertinus, motociklo važiavimo greitį, jo gabaritus ir tai, jog buvo tamsus paros metas, dėl ko matomumas galėjo būti prastesnis, turėjo įvertinti, jog motociklas galėjo būti persirikiavęs į pirmą eismo juostą, tačiau neatkreipė į tai dėmesio. E. L. kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo parodymai, kad prieš pat kaltinamajam darant posūkį, jis važiavo pirma eismo juosta ir tik priartėjęs prie priekyje antra eismo juosta važiavusio kaltinamojo vairuojamo automobilio „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad pastarasis pradėjo sukti į dešinę, bandė stabdyti motociklą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Eismo įvykio vietos schema, kurioje motociklo stabdymo žymės užfiksuotos maždaug 10 m iki įvažiavimo į kiemo teritoriją pradžios, kas patvirtina, jog automobilio posūkio metu motociklas jau važiavo pirma eismo juosta, todėl E. L. darydamas posūkį turėjo galimybę jį pastebėti. Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, papildomi duomenys apie eismo įvykį, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas, medicininių dokumentų išrašas, specialisto išvada. Minėtais įrodymais nustatyta, kad E. L., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Ozo gatvės kryptimi, antros eismo juostos sukdamas į dešinę – į (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo teritoriją, įvažiavo į tos pačios eismo krypties maršrutiniam transportui skirtą pirmąją eismo juostą ir sudarydamas kliūtį nedavė kelio šia eismo juosta Ozo gatvės kryptimi važiavusiam nukentėjusiojo M. J., vairuojamam motociklui „Suzuki GSX-R 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo M. J.. Iš specialisto išvados matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo E. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas dėl nerūpestingumo, dėl padaryto nusikaltimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivas. E. L. atsakomybės nevengė, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Atsižvelgtina ir į tai, kad ir nukentėjusysis pažeidė KET taisykles, kadangi važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, už ką jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 78-80). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. L. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – E. L. 2018 m. teistas už baudžiamojo nusižengimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, padarymą, taip pat 2017 m. jo atžvilgiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 93 straipsnyje numatytais pagrindais (b. l. 48-49), 19 kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimų padarymą, turi galiojančių nuobaudų, didžioji dalis skirtų baudų sumokėta (b. l. 54-60), jauno amžiaus, dirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir E. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-309-699/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-354/2022).

Nagrinėjamu atveju E. L. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, nusikaltimo padarymo metu jis buvo blaivas, iš dalies nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo elgesys. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per 5 metų laikotarpį kaltinamasis net 19 kartų baustas administracine tvarka, didžioji dalis baustumų susijusi su KET pažeidimais, įvertinus pakankamai trumpą vairavimo stažą, matyti, kad KET pažeidimai yra daromi sistemingai, be to, kartojami analogiški pažeidimai, kas neleidžia kaltinamojo apibūdinti kaip pavyzdingo kelių eismo dalyvio, priešingai, suponuoja išvadą, jog jis yra linkęs pažeisti KET taisykles. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas kaltinamajam reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, savaime nereiškia, kad teisės vairuoti atėmimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad vien tai, jog nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nėra pagrindas netaikyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės net ir tuo atveju, jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-252-677/2015, 2K-34-699/2018, Nr. 2K-363-697/2018).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 57 MGL (2 850 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. paskirti – 38 MGL (1 900 EUR) dydžio baudą.

Paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.