- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 2-1428-424/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00909-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- UAB “Snoro lizingas”
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Snoro lizingas” ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2207,07 Lt skolą, 839,38 Lt delspinigius pagal 2010 m. liepos 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr VCK00708GCTA, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė
Bylos duomenys (b. l. 3-6) patvirtina, jog šalys 2010 m. liepos 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr VCK00708GCTA, pagal kurias ieškovas suteikė atsakovei 1700 Lt vartojimo paskolą iki 2013-07-08, o atsakovė pagal sudarytą mokėjimo grafiką įsipareigojo mokėti 24,99 proc. palūkanas ir sumokėti 93,49 Lt sutarties mokestį. Šalys susitarė, kad skolininkei laiku nesumokėjus eilinių įmokų, ji privalo mokėti 0,5 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną laiku neatsiskaitytą dieną. Ieškovas prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, tai yra nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo mokėjimo grafike numatytų įmokų, į ieškovo raginimus vykdyti sutartį, nereagavo (b.l.7-9).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
Kaip matyti iš sutarties, ji sudaryta pagal standartines sąlygas. Standartinė sutarties sąlyga yra tokia sąlyga, kurią bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jos su kita šalimi ir kuri be derybų su kita šalimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sąlygos, susijusios su netesybomis, yra papildomos, antraeilės sąlygos. Neabejotina, kad vartotojas visą dėmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sąlygas, labai dažnai į kitas sąlygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina šalių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme.
Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs Sutarties dalyką, jos prigimtį, konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis.
Pagal sutarties 1.2 punkte nustatytą delspinigių normą ir sutarties 3.9 punktą atsakovė, laiku nesumokėjusi privalomo mokėjimo, privalo mokėti ieškovui 0,5 procento dydžio delspinigius už visą laiku nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, kurie, pažymėtina, mokėtini kas dieną, sudaro net 182,50 procento per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovės, kaip vartotojos, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.
Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.
Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina išvada, kad 0,5 procento delspinigiai yra per dideli.
2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutartis sudaryta dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Tačiau įvertinus sutarties dalyką, teismas atsižvelgia į minėtu įstatymu nustatytą delspinigių dydį, kaip į orientacinį ir konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.
Byloje esantis delspinigių paskaičiavimas (b. l. 11) patvirtina, kad atsakovei pagal Sutartį priskaičiuoti 0,5 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 2009,28 Lt sumą. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 200,93 Lt sumą, tuo tarpu ieškovas prašo priteisti 839,38 Lt delspinigius, kas sudarytų 0,2 proc. delspinigių normą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iš dalies.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų už skolos sumą priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje patenkintų ieškinio reikalavimų dalis yra 79 procentai. Esant nurodytai aplinkybei, ieškovui iš atsakovės priteistina 71,89 Lt bylinėjimosi išlaidų, tai yra žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262, 270 str. str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas
nusprendžia:
Pripažinti negaliojančiu UAB „SNORO LIZINGAS“ ir V. K. sudarytos 2010 m. liepos 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr VCK00708GCTA, 1.2 punktą ir 3.9 punktą ta apimtimi, kuria nustatoma, kad paskolos gavėjas, nesumokėjęs sutartyje nustatytų privalomų mokėjimų, privalo mokėti bendrovei 0,5 procento dydžio delspinigius nuo misos laiku nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną.
Priteisti iš V. K. 2207,07 Lt skolą, 200,93 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2408 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012-05-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71,89 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „SNORO LIZINGAS“.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.