Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad su broliu A. M. apie dvejus metus gyveno kartu iš tėvų paveldėtame name (duomenys neskelbtini) kuriuos jis prižiūrėjo. Brolis ne kartą jį yra sumušęs, yra sulaužęs jam žandikaulį, krūtinę, suspardęs, nes pavartojęs alkoholio tapdavo agresyvus, persimainydavo, yra sumušęs ir kaimyną V. G.. Jis, būdamas invalidas, prieš brolį apsiginti negalėjo. Į policiją dėl brolio elgesio nesikreipė, nes nenorėjo broliui pakenkti. 2020 m. birželio 29 d. jis šienavo, o pas brolį buvo svečių, vartojo alkoholį. Brolis su svečiais išgėrė 0,7 litro degtinės ir atsigulė. Jis pašienavęs grįžo į namus, pas jį atvažiavo pusbrolis R. M., jie kalbėjosi, išgėrė alkoholio. R. M. sėdėjo ant sofos, o jis prie stalo apie 2 metrų atstumu nuo sofos. Brolis tuo metu miegojo, bet šiam atsibodo klausytis jų kalbų, jis supyko, įlėkė į kambarį, ėmė šaukti, kad dabar jie abu gaus. Brolis agresyviai ėjo link jo, jis suprato, kad vėl gaus mušti nuo brolio, jam akyse užtemo, jis pats nežino kaip, bet suprato, kad reikia gintis, stvėrė iš po pagalvės mačetę ir sudavė broliui per galvą. Jam užėjo kažkoks užtemimas, pats nesuvokė, ką daro. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad brolis pusiau prakirsta galva kriokia, todėl, kad nesikankintų, dūrė šiam į širdį. R. M. puolė prie jo, priekaištavo, o jis pasakė, kad jau viskas, kad brolis pats kaltas. Kaip ir kas vyko su R. M., nelabai atsimena, neatsimena, ar šis bandė su juo grumtis. Jam gaila brolio, bet šis pats visus mušė, o pats niekada atgal negaudavo. Jis mačetę laikė po pagalve, nes taip jautėsi saugiau, ateidavo į namus visokie tikėjimo žodžio atstovai, jis juos išvarydavo, o jei neidavo, tai parodydavo mačetę. Po pagalve jis laikė ir durklą, tai buvo dėdės palikimas, norėjo iš jo pasigaminti spiningą. Tą dieną jis durklo nenaudojo, buvo paėmęs į ranką, bet nenaudojo, pagalvojo, kad užteks ir mačetės, todėl numetė. Tą dieną su R. M. ir broliu gėrė degtinę, turėjo 0,5 litro butelį, nesijautė apsvaigęs. Netiki, kad alkotesteriu jam nustatytas teisingas neblaivumo laipsnis – 1,68 promilės. Brolis jokių smūgių jam nesudavė, nes nespėjo. Jis A. M. sudavė du smūgius – vieną į galvą, vieną į krūtinę. Kaip atsirado kirstinis sužalojimas brolio plaštakoje, paaiškinti negali. Gailisi, kad nužudė, nes brolis. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nukentėjusioji pati gaudavo mušti nuo A. M., o dabar abu nukentėjusieji nori pasipelnyti iš jo.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad ji yra nužudytojo A. M. buvusi sutuoktinė. Jie išsituokė 2011 metais, bet ir toliau palaikė glaudžius santykius. Kai S. M. buvo sužalotas traukino, ji ir A. M. jį prižiūrėjo, rūpinosi, lankė ligoninėje. 2020 m. birželio 29 d. apie 17.30 val. ji su A. M. apie pusvalandį bendravo telefonu. A. M. sirgo onkologine liga, ji paskambino paklausti, kaip jis jaučiasi, kalbėjosi apie tai, kad ji turi jį užregistruoti chemoterapijai ir pasirūpinti transportu. A. M. jai sakė, kad guli, o namuose yra atvykęs R. M. ir kartu su S. M. išgėrinėja. Kalbant jai nekilo įtarimo, kad A. M. būtų neblaivus, kalbėjo normaliai, todėl ji nustebo, kad jam buvo nustatytas apie 3 promilių girtumas. Tą patį vakarą kažkas iš giminių jai paskambino, pasakė, kad A. M. nužudė brolis S. M.. Žino, kad tarp brolių kildavo konfliktai, nes A. M. buvo pratęs prie tvarkos, švaros, o S. M. tvarkos nemėgo. Taip pat kildavo konfliktai dėl pinigų, nes S. M. gaudavo pensiją, bet išleisdavo daug, prisidarydavo parduotuvėje skolų, kurias reikėjo atiduoti A. M.. A. M. iš pradžių dirbo, paskui buvo atleistas, gaudavo iš Darbo biržos pašalpą apie 500 eurų, po paskutinės chemoterapijos jam turėjo būti suteiktas invalidumas Konfliktai tarp brolių būdavo žodiniai, jai nežinoma, kad kažkuris iš brolių būtų smurtavęs. Ji nelabai bendraudavo su S. M., tik iš savo brolio S. Ž. yra girdėjusi, kad S. M. yra sakęs, kad sukapos brolį A. M. gabalais, „paleis dūmais per kaminą“. A. M. buvo sakęs, kad buvo brolį išmetęs už durų kelioms minutėms, nes šis karštakošis, nenusakomo charakterio.

Palaiko civilinį ieškinį, prašo priteisti 3447,07 eurų turtinės žalos atlyginimą, susidariusį dėl laidojimo išlaidų, ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ji su A. M. pragyveno santuokoje 20 metų, užaugino su vaikus, po santuokos nutraukimo palaikė glaudžius ryšius, šventes švęsdavo kartu, vykdavo kartu atostogauti su vaikais, ji padėdavo jam susirgus, žiemą parūpino malkas, ji mokėjo už elektrą, šiukšlių išvežimą, nes abu broliai mėgo alkoholį, netaupydavo. A. M. jai pinigus už sumokėtus mokesčius kartais grąžindavo, kartais ne. Dėl A. M. nužudymo ji patyrė didžiulius išgyvenimus, skausmą. Ji negalėjo užmigti, matė nužudymo vietą, kraują. Į medikus dėl patirto streso nesikreipė. Palaidojo A. M. savo lėšomis, laidojimo pašalpos negavo, gal ją pasiėmė laidojimo namai, ji patyrė tokias išlaidas, kurias nurodė ieškinyje. Ji su A. M. išsituokė dėl smurto prieš ją, A. M. dėl to buvo nuteistas. Išsituokus santykiai ėmė gerėti, jie vienas kitam padėdavo, A. M. paveždavo ją, kur reikėdavo. Iki įvykio ji buvo susitikusi su A. M. birželio 24 dieną, o šiaip bendraudavo ir susitikdavo dažnai. A. M. atvažiuodavo pas ją, išsimaudydavo, pernakvodavo, po chemoterapijos pabūdavo 4-5 dienas, paskui važiuodavo namo, sakydavo, kad reikia pažiūrėti kaip brolis. Ji A. M. palaidojo. Atsakydama į gynėjo klausimus, nukentėjusioji parodė, kad paskutinį kartą susitikusi su A. M. buvo 2020 m. birželio 24 d., nes šis buvo atvykęs pas ją, o pati pas A. M. namuose buvo 2019 m. prieš Kalėdas, nes parūpino malkų.

Nukentėjusysis T. M. parodė, kad yra A. M. sūnus. 2020 m. birželio 29 d. mama jam pranešė, kad tėvas nužudytas brolio S. M.. Jis su tėvu bendravo prieš dvi dienas iki įvykio, atvažiavęs pakabino užuolaidas, nupirko maisto. Tėvą jis dažnai aplankydavo, per mėnesį – du ar tris kartus, atveždavo maisto, nurašydavo mokesčius, padėdavo juos sumokėti internetu, nes mokėdavo mama, tai jis iš jos sąskaitos padarydavo pavedimus, padėdavo buityje, jei ko paprašydavo. Jie bendraudavo ir per šventes, kartu važiuodavo žvejoti, grybauti. Motina taip pat bendraudavo su A. M., rūpinosi juo, skalbdavo drabužius, parūpindavo transportą važiuoti į chemoterapiją, mokėdavo mokesčius. Su dėde S. M. bendraudavo nedaug, bet pykčių neturėjo. S. M. buvo labai netvarkingas, o tėvas buvo pratęs tvarkingai gyventi, todėl broliai nesutardavo dėl tvarkos namuose. Jis yra girdėjęs žodinių konfliktų tarp brolių, smurto nėra matęs. Jam nei vienas, nei kitas nesiskundė, kad kitas smurtautų. Yra girdėjęs, kad tėvas žiemą brolį buvo išmetęs iš namų, bet netrukus vėl įsileido. Broliai išgerdavo alaus, kartais degtinės. S. M. namuose laikė kiniškų peilių, durklų, iečių, špagų kolekciją, apie 30-40 vienetų, tai buvo dėdės hobis. Žino, kad dėdė laikė už sofos ir aštrią savadarbę mačetę.

Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 50000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 200 advokato paslaugoms apmokėti. Paaiškino, kad dėl tėvo netekties patyrė išgyvenimus, įtampą, nemigą, nerimą, turėjo tėvą, kuriuo rūpinosi, o dabar tenka lankyti kapus. Jis serga bronchine astma, tai dėl patiriamo streso paūmėjo dusulys, ėmė daugiau vartoti vaistų. Tėvo laidotuvėmis rūpinosi motina. Motina taip pat labai pergyvena dėl A. M. mirties, tai ją labai sukrėtė emociškai, ji verkė, ilgėjosi, pergyveno, kad sesuo negalėjo atvykti iš Londono dėl karantino. Jis pats smurto iš tėvo nebuvo patyręs. Žinojo, kad tėvas smurtavo prieš motiną, pyko ant jo dėl to, tačiau kai tėvai išsituokė, po truputį pyktis praėjo, jis tėvui atleido, padėjo jam, rūpinosi, bendravo su tėvu, o kai šis susirgo onkologine liga, tuomet visai viskas pasimiršo. Jis iš Teisingumo ministerijos gavo 2340 eurų žalos atlyginimą dėl tėvo netekties, tačiau šia suma ieškinio nemažina, jis šią sumą pervedė motinai į banko sąskaitą, nes kartu su ja gyvena, veda bendrą ūkį, jų pinigai bendri.

Liudytojas R. M. parodė, kad yra kaltinamojo ir nužudytojo pusbrolis. A. M. visą laiką buvo agresyvus, skriausdavo brolį ypač grįžęs iš įkalinimo, mušdavosi. Jis ne kartą yra matęs S. M. su kraujosruvomis veide, šis sakydavo, kad brolis sumušė. A. M. niekada nesiskundė, kad jį kas nors muštų. Jis dažnai, kartą per savaitę, užsukdavo pas brolius pažiūrėti, kaip jie laikosi, po traukino avarijos padėdavo S. M. apsipirkti, šis ir broliui pirkdavo maistą. Paskui jau S. M. pensiją gaudavo į banko kortelę, todėl jo pagalbos apsipirkti nebereikėjo, nes apipirkdavo A. M., naudodamasis brolio kortele, nors pats dirbo. Įvykio dieną jis užsuko pas brolius, nes S. M. jam buvo surišęs vantų pirčiai, atsivežė degtinės. Namuose buvo A. M., grįžo S. M., broliai nekonfliktavo, tik A. plūsdamasis pasakė S. paruošti užkandį. Jis sėdėjo prie sekcijos, S. M. sėdėjo priešais jį ant fotelio, o A. M. ant sofos. A. M. buvo susierzinęs, pasakė, kad jam skauda nugarą ir nuėjo atsigulti į savo kambarį. Paskui dar kartą buvo atėjęs, išgėrė su jais ir vėl nuėjo atsigulti. Jie su S. M. kalbėjosi toliau. Staiga A. M. iš savo kambario išėjo visas piktas, persimainęs, agresyvus, ėjo link S. M., kuris sėdėjo ant fotelio. Jis dar klausė: „kas darosi“, A. M. kažką atsakė, kažkuo kaltino brolį, plūdosi necenzūriniais žodžiais, bet jis dabar jau neatsimena, dėl ko. Staiga pamatė, kad A. M. jau guli, iš karto nesuprato, kodėl nukrito, bet tada pamatė, kad šiam galvoje kraujo pilna kirstinė žaizda. Tada pamatė, kad S. M. stovi su mačete rankoje. Iš kur gavo mačetę, nematė. Tuomet jis sugriebė S. M. už rankos, išstūmė jį į lauką. Pats nesugebėjo iškviesti pagalbos, todėl nubėgo pas kaimyną V. G., kad šis iškviestų. A. M., išėjęs iš savo kambario ir eidamas link S. M., rankose nieko neturėjo, tik plūdosi. Jis pats jautėsi išgėręs, bet buvo adekvatus. Ikiteisminio tyrimo metu jis geriau atsiminė aplinkybes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausimas 2020 m. birželio 29 d. parodė, kad 2020 m. birželio 29 d., apie 17.30 val. jis nuėjo pas savo pusbrolius S. ir A. M., kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), į svečius. Kai nuėjo broliai buvo namuose, o jis atsinešė butelį degtinės. Broliai kambaryje padėjo ant stalo užkandos ir susėdo visi trys prie stalo išgerti tą butelį degtinės. A. išgėrė dvi taureles ir nuėjo į savo kambarį bei atsigulė į lovą, o jie su S. toliau bendravo ir sėdėjo prie stalo. Išgėrus jiems dar po taurelę, į kambarį vėl atėjo A., jis šiam įpylė taurelę ir šis išgėrė, o tuo metu S. kambaryje nebuvo. Staiga S. grįžo į kambarį ir rankoje turima mačete kirto A. į galvą. A. nukrito ant žemės, o jis griebė S. už rankų šaukdamas ,,ką darai?“. Tuo metu, dar kiek atsimena, S. rankose turėjo ir aštrų daiktą, panašų į špagą, kuriuo dūrė į jo pusę, tačiau jis kažkaip išsisuko ir ja tik užkabino jo kairįjį šoną. Kaip S. dūrė broliui su ta špaga, jis nelabai dabar atsimena. Po to pamatė, jog A. guli ant žemės be gyvybės ženklų. Tada jis nubėgo į kambarį, paėmė kažkokį juodą telefoną, tačiau nesugebėjo surinkti jokio numerio, todėl nubėgo pas kaimyną V. G. ir jam pasakė ,,S. nudūrė A., skambink greičiau“. Tada V. G. paskambino ir pranešė apie įvykį policijai, o jis grįžo atgal. S. buvo kažkur virtuvėje, po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai (1 t., b. l. 150–151).

Liudytojas R. M. papildomai apklausiamas 2020 m. birželio 30 d. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena ir juos tvirtina, tačiau norėtų patikslinti kai kurias aplinkybes. Jo pusbroliai S. ir A. M. gyvena viename name maždaug 4–6 metai. Tas namas jų paveldėtas, nes abu tėvai mirę. A. su S. visada blogai sutardavo, nuolat pykdavosi, yra ne kartą susimušę. Jie dažnai apsižodžiuodavo, tačiau jų konfliktų priežasčių nelabai gali įvardinti. A. buvo S. išlaikytinis. S. valgyti darydavo, namus tvarkydavo, o tai irgi būdavo jų konfliktų priežastis. Alkoholį pastaruoju metu jie abu dažnokai vartodavo, niekur nedirbo. S. pensininkas, o A. šiaip nedirbo. Asmeniškai jis su abiem labai gerai sutardavo, užaugo kartu, jie jam kaip broliai. Nei su vienu niekada gyvenime nėra susipykęs ar susimušęs, nieko blogo apie juos negali pasakyti. S. labai geras žmogus, o A. toks prie tinginių. Kuris iš jų buvo piktesnis ar provokuojantis konfliktus negali pasakyti, nelabai žino. Vakar jis nuėjo pas savo pusbrolius S. ir A. M. į svečius. A. buvo namuose, kambaryje, o S. netrukus grįžo. Tada jis jiems pasakė, kad juos pavaišins ir svetainėje ant stalo pastatė savo atsineštą 0, 5 litro talpos degtinės (rusišku pavadinimu, tiksliau nepamena) butelį. S. paruošė užkandos, padėjo ant stalo ir jie visi trys sėdėdami svetainėje pradėjo gerti, kalbėtis. Jis sėdėjo ant kėdės, netoli sekcijos, o S. sėdėjo ant kėdės priešais jį. A. išgerdavo ir nueidavo pas save į kambarį atsigulti, nes turėjo problemų su kojomis arba į virtuvę, jis nuolat su juo ir S. nesėdėjo. Bebūnant, begeriant, bekalbant, tarp S. ir A. vėl įvyko žodinis konfliktas. Tikrai nesuprato, dėl ko tas konfliktas įvyko, jie tiesiog žodžiais, keiksmažodžiais iškeikė vienas kitą. A. išgėrė stikliuką degtinės ir sušuko S., tuo metu buvusiam virtuvėje, kad kažką atneštų. Tada staiga iš virtuvės į svetainę atėjo S. ir jis tik pamatė, kad dešinėje rankoje S. laiko mačetę. S. staigiai priėjo prie A. ir nieko nesakęs ta mačete trenkė A. į galvą, į kaktos sritį. Nuo smūgio A. iškart parkrito ant žemės. Tada jis sušuko ,,Ar tu durnas, ką tu padarei! Kviesk greitąją“. Jis atsitūpė šalia A. ir pamatė, kad šio kakta prakirsta, didelė, kraujuojanti žaizda, o A. buvo praradęs sąmonę. Tada S. dar pasakė, kad senai taip padaryti reikėjo ir ,,dabaigt tą p... reikia“. Tada jis pamatė, kad S. rankoje laiko ne tik mačetę, bet ir savadarbę špagą ir ja nusitaikęs į A., artėjo prie jo. Jis staigiai sugriebė S. rankas, bandė jį nustumti, nes suprato, kad S. nori dar labiau sužaloti A. Sugriebęs S. rankas, jį stūmė toliau, šaukdamas ,,Ką tu darai?“. Tada S. kažkaip ta špaga sužalojo jam kairį šoną bei suplėšė marškinius. Kaip supranta, tai S. nenorėjo tyčia jo sužaloti, taip gavosi netyčia, jam bandant jį nustumti nuo A. Kadangi S. stambesnis, tai šis jį nustūmė ir tada pasilenkdamas, rankoje laikoma lyg mačete, dūrė A. į krūtinės ar pilvo sritį. Jis nespėjo sureaguoti, nes viskas vyko labai greitai. A. visas buvo kruvinas, be sąmonės. Tada jis puolė iškart vėl prie S., išstūmė šį į lauką šaukdamas ,,Ar tu durnas“. S. nieko nesakė, buvo apatiškas, be emocijų, lyg niekur nieko nebūtų įvykę. Jis pats buvo šoke, niekaip negalėjo surinkti pagalbos numerio, todėl nubėgo pas kaimyną V. G., kurio paprašė, kad iškviestų greitąją ir policiją. Tada parėjo atgal. S. lyg niekur nieko buvo kieme, o A. gulėjo ant grindų be gyvybės ženklų. Kadangi viskas vyko labai greitai, jis buvo šoke, tai gal kokias aplinkybes ir praleido, tačiau pamena, kad S. A. sudavė mečete du smūgius – į galvą ir į krūtinę. Netrukus atvyko greitoji ir policija. Dar gali paminėti, kad maždaug prieš du metus S. buvo partrenkęs traukinys, jis buvo patyręs labai stiprius ir daug sužalojimų. Po to jis labai ilgai gydėsi, pasveiko, tačiau mano, kad po patirtos galvos traumos jam nebuvo galima vartoti alkoholio. Nors šiaip pats nėra pastebėjęs, kad išgėręs S. būtų agresyvesnis, įžūlesnis ar elgtųsi neadekvačiai. Mano, kad jis buvo pavargęs nuo A. veltėdiško gyvenimo būdo ir tiesiog vieną dieną jam trūko kantrybė. Vakar visi trys buvo girti. S. pretenzijų dėl jo sužalojimo tikrai neturi, nes nežino ar jis norėjo tyčia jį sužaloti ar taip gavosi netyčia, kai jis bandė jį sulaikyti, kad jis daugiau nebežalotų A. Jam padaryti du įpjovimai ant kairio šono bei suplėšyti marškinėliai (1 t., b. l. 152–154).

Išklausęs savo parodymus, liudytojas patvirtino jų teisingumą. Papildomai paaiškino, kad A. M. prieš jį nėra smurtavęs. S. M. broliui į krūtinę dūrė kitu įrankiu, ne mačete, o tokiu kaip virbalas. Dabar neatsimena, kur buvo A. M. tuo metu, kai S. M. įėjo į kambarį su mačete. A. M. ėjo link S. M. atkišęs rankas į S. M.. A. M. visą laiką piktas, nepatenkintas, agresyvus, ypač po kalėjimo ir kai diagnozavo ligą.

Liudytojas A. M. parodė, kad yra kaltinamojo sūnus. Dirba policijos pareigūnu, apie įvykį sužinojo radijo ryšio pagalba, nes išgirdo, kad tėvo gyvenamu adresu kažkas kažką padūrė. Vėliau jam paskambino tyrėja ir ėmė klausinėti, pasakė, kad jo tėvas konflikto metu nužudė savo brolį. Apie įvykį su tėvu nekalbėjo, jam buvo sunku apie tai kalbėti. Klausinėjo R. M., kaip ir kas įvyko, tačiau šis atsakė, kad nelabai ką atsimena, nes buvo neblaivus. Žino, kad tėvo ir jo brolio santykiai šiems kartu gyvenant buvo įvairūs. Abiem trūko socialinių įgūdžių, dažnai vartodavo alkoholį, tai pykdavosi, tai geruoju būdavo. A. M. skriausdavo jo tėvą, mušdavo. Apie tai jis yra girdėjęs iš giminių, o su tėvu apie tai nėra kalbėjęs, nes mažai bendraudavo dėl tėvo vedamo gyvenimo būdo. Jis pats su tėvu nesimatė ir nebendravo metus laiko iki įvykio. Mano, kad tėvo elgesys po traukino avarijos pasikeitė, lyg sutriko motorika, susilpnėjo atmintis, mąstymas, bet jis ne medikas, tiksliai apibūdinti, kas pasikeitė, negali. Tėvas ankščiau nebuvo piktas, o paskutinius penkis metus mažai bendravo, todėl nežino, koks tėvas buvo. A. M. pastaruoju metu buvo piktas, sunkiai susirgo vėžiu, nesigydė, gėrė degtinę. Jis apie visokius tėvo ir jo brolio konfliktus sužinodavo iš aplinkos, nes gyvena mažame miestelyje, kur visi vieni kitus pažįsta. Žino, kad dėdė A. M. buvo nuteistas už sutuoktinės sumušimą.

Liudytojas V. G. parodė, kad yra kaltinamojo S. M. kaimynas, santykiai geri. 2020 m. birželio 29 d. pas jį atėjo S. M. pusbrolis ir paprašė iškviesti policiją, nes broliai susimušė. Tas pusbrolis, kurio jis nei vardo, nei pavardės nežino, atrodė neblaivus, buvo kruvina krūtinė. Jis paskambino į policiją ir nuėjo pažiūrėti. Matė, kad A. M. buvo kambaryje, o tas pusbrolis neleido S. M. eiti į kambarį. Žino, kad brolių santykiai buvo blogi, šie nesutardavo dėl pinigų, nes A. M. naudodavosi S. M. banko kortele. A. M. mušdavo brolį, jis pats tai yra matęs, matė, kaip su lazda sudavė gulinčiam S. M.. Jį patį A. M. yra mušęs, suspardęs, tai buvo tada, kai S. M. dar buvo po traukino avarijos, o jis buvo nuėjęs aplankyti. Jis į policiją dėl sumušimo nesikreipė, nes A. M. paprašė atleisti. A. M. agresyvus buvo tada, kai neblaivus. Alkoholį vartodavo dažnai, namus prižiūrėdavo S. M.. S. M. buvo normalus, nieko blogo apie jį pasakyti negali.

Kaip matyti iš įvykio registracijos kortelės, 2020 m. birželio 29 d. 19.03 val. policijai buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame name galimai nužudytas vyras, kurį nužudė jo brolis (1 t., b. l. 12–13).

Įvykio vietos apžiūros protokole su priedu (fotolentele) užfiksuota apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), užfiksuotas lavonas su kirstinėmis, durtinėmis žaizdomis. Apžiūros metu rasta ir paimta: mobilaus ryšio telefonas ,,Myphone“, mačetės (2 vnt.), strypas (metalinis durklas), peilis (2 vnt.), stikliukas, butelis, nuorūkos (1 t., b. l. 14–33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad:

1. A. M. mirties priežastis – kirstinis-durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs žaizda krūtinės ląstos kairėje, pleuros pažeidimu, širdiplėvės pažeidimais, širdies dešiniojo prieširdžio ir kairio skilvelio pažeidimais, diafragmos pažeidimu, kepenų kairės skilties pažeidimu, krūtininės aortos pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir hemoraginiu šoku,

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2020 m. birželio 29 d., 21.26 val. rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo praėjo iki 4 val. laiko.

3. A. M. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,46 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,84 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį.

a. Mirtį sukėlęs kirstinis-durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas kairėje, pasireiškęs žaizda krūtinės ląstos kairėje, kairės pusės IV-VI šonkaulių pažeidimais, pleuros pažeidimu, širdiplėvės pažeidimais, širdies dešiniojo prieširdžio ir kairio skilvelio pažeidimais, diafragmos pažeidimu, kepenų kairės skilties pažeidimu, krūtininės aortos pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir hemoraginiu šoku. Konstatuoti sužalojimai pagal makro ir mikro morfologinį vaizdą, padaryti aštriu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, vieno trauminio poveikio metu, kelių-keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių“ 6.6.9; 6.6.12 ir 6.6.15 punktais, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

b. Kirstiniai-pjautiniai galvos sužalojimai su atvirais kaukolės skliauto lūžiais ir kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimu, pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje, kirstinis-pjautinis dešinės plaštakos sužalojimas su II, III ir IV pirštų sausgyslių pilnu pažeidimu, II delnakaulio sąnarinio paviršiaus ir mažojo daugiakampio pažeidimu pagal makro ir mikro morfologinį vaizdą padaryti aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, trimis trauminiais poveikiais, kelių-keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių“ 6.6.1 ir 6.6.15 punktais, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

c. Kirstinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas dešinėje su dešinės pusės V šonkaulio pažeidimu pagal makromorfologinį vaizdą padarytas aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, vieno trauminio poveikio metu, kelių-keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių“ 7.1 punktu, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

d. Epidermio įbrėžimai krūtinės ląstos dešinėje ir dešiniame žąste, pagal makromorfologinį vaizdą padaryti aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, paros laikotarpyje iki mirties ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

e. Poodinė kraujosruva kairės alkūnės srityje pagal makromorfologinį vaizdą padaryta kietu, buku daiktu ar įrankiu, mažiausiai 1 trauminio poveikio metu, praėjus ne mažiau kaip 18 valandų iki mirties ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

5. A. M. mirties priežastis kirstinis-durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas kairėje, komplikavęsis ūmiu nukraujavimu ir hemoraginiu šoku.

6. Tikėtina, kad kirstinis-pjautinis dešinės plaštakos sužalojimas su II, III ir IV pirštų sausgyslių pilnu pažeidimu, II delnakaulio sąnarinio paviršiaus ir mažojo daugiakampio pažeidimu galėjo susidaryti A. M. ginantis nuo žalojimo aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu.

7. Savarankiškų (valingų) veiksmų galimybę nulemia (apsprendžia) sąmonės būklė. Šiuo atveju spręsti apie sąmonės būklę tuoj po traumos duomenų nepakanka.

8. Vertinant konstatuotų sužalojimų mastą, labiausiai tikėtina, kad A. M. po patirtų sužalojimų galėjo gyventi kelias-keliolika minučių.

9. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu bei jo ir galimai jį žalojusio asmens tarpusavio padėties pagal turimus duomenis negalima.

10. Apie trauminius poveikius atsakyta 4 punkte.

11. Kriminalistikos laboratorijos specialisto G. K. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojimuose užsifiksavę, plačios grupinės ir grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai, bei kaktikaulio sužalojime rasti dinaminiai pėdsakai gali būti panaudoti žalojusio įrankio nustatymui. Šių pėdsakų identifikacinė vertė paaiškės konkretaus įrankio eksperimentinio- lyginamojo tyrimo metu (1 t., b. l. 60–67).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad:

1. A. M. kaktos kirstinis sužalojimas (kaktos žaizda Nr. 2, kaktikaulio ir kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimai) padaryti tirti pateikta mačete Nr. 2 (0, 58 m ilgio) (kategoriška išvada).

2. Tikėtina, kad A. M. momens žaizda Nr. 1 su ją atitinkančiu momenkaulio sužalojimu, taip pat krūtinės žaizdos Nr. 3 ir Nr. 4 padarytos tirti pateikta mačete Nr. 1 (0, 64 m ilgio). Kategoriška išvada negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali.

3. A. M. sužalojimai nepadaryti tirti pateiktu iešmu („metaliniu durklu“).

4. A. M. dešinės plaštakos-riešo sužalojimas, remiantis lavono tyrimo specialisto išvadoje aprašytais jo požymiais-padarytas aštriu įrankiu. Tiksliau pasisakyti apie šio sužalojimo padarymo mechanizmą ir įrankį, kuriuos šis sužalojimas padarytas, nepakanka duomenų (sužalojimas nepateiktas medicinos kriminalistikos tyrimui) (1 t., b. l. 75– 85).

2020 m. birželio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. M. pateikė įvykio metu vilkėtus marškinėlius (1 t., b. l. 155–156).

2020 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokole užfiksuoti liudytojo R. M. pateikti marškinėliai ir juose esantys pažeidimai (1 t., b. l. 157–162).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad:

1. R. M. konstatuotos paviršinės pjautinės žaizdos krūtinės ir pilvo kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti aštriu (-iais) pjaunančių savybių turinčiu (-iais) daiktu (-ais).

2. Sužalojimai du, padaryti dviem trauminiais poveikiais.

3. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

4. Sužalojimai negalėjo būti padaryti griūnant, kontaktuojant su kietais paviršiais, spiriant, smūgiuojant rankomis. Sužalojimai padaryti aštriu (-iais) pjaunančių savybių turinčiu (- iais) daiktu (-ais) (1 t., b. l. 166).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad: S. M. konstatuotos paviršinės pjautinės žaizdos kairės plaštakos I ir II pirštų delniniuose paviršiuose. Sužalojimai padaryti aštriu (-iais) pjaunančių savybių turinčiu (-iais) daiktu (-ais). Sužalojimai trys, padaryti trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymų. Sužalojimai negalėjo būti padaryti griūnant, kontaktuojant su kietais paviršiais, spiriant, smūgiuojant rankomis (2 t., b. l. 48).

BK 129 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Ši baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama ar sveikata sužalojama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis pripažino sudavęs smūgį mačete nukentėjusiajam per galvą bei, manydamas, kad nukentėjusysis dėl prakirstos galvos vis tiek mirs, kad nesikankintų, dūrė mačete pastarajam į krūtinę. Liudytojo R. M., tiesiogiai mačiusio įvykį, parodymai, kad smūgį A. M. per galvą mačete sudavė, taip pat dūrė į krūtinę S. M., įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, specialistų išvados dėl A. M. mirties priežasties bei sužalojimų mechanizmo, dėl sužalojimus sukėlusių įrankių, taip pat liudytojo V. G. parodymai, kad pagalbos pas jį namus atbėgo R. M. ir pasakė, kad kilo konfliktas tarp brolių, įvykio registracijos kortelė, iš kurios matyti, kad pranešėjas, kuriuo buvo V. G., pranešė policijai, kad brolis nužudė brolį, ir kiti šiame nuosprendyje nurodyti rašytinai įrodymai taip pat patvirtina šias aplinkybes.

Tačiau kaltinamasis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, teigė, kad sudavė viena mačete tik du smūgius broliui, po vieną į galvą ir į krūtinę, o ne keturis, kaip nurodyta kaltinime, ir ne keliais įrankiais. Taip pat kaltinamasis teigė, kad smūgių sudavimo broliui priežastis, priešingai nei nurodyta kaltinime, buvo ankstesnis brolio A. M. smurtavimas prieš jį ir grasinimas sumušimu betarpiškai prieš pat smūgio per galvą sudavimą.

Įvertinusi įrodymų visumą byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie kaltinamojo parodymai yra pasirinkta kaltinamojo gynybos versija, siekiant bent iš dalies pateisinti savo elgesį, galimai nulemta ir nusikaltimo padarymo metu buvusio neblaivumo, todėl vertinant įvykio eigą ir priežastis, kaltinamojo parodymais visa apimtimi nėra pagrindo vadovautis ir jais remiasi tik toje dalyje ir ta apimtimi, kur jie sutampa su kitais byloje ištirtais įrodymais.

Kaltinime nurodytą kaltinamojo suduotų smūgių skaičių, lokalizaciją, sužalojimų mechanizmą patvirtina objektyvūs įrodymai byloje. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje rastas vyro lavonas su kirstinėmis – durtinėmis žaizdomis, rasti greta vienas kito padėti trys įrankiai – mačetės Nr. 1 ir Nr. 2 bei metalinis strypas, pažymėta, kad abi mačetės gausiai suteptos raudonu skysčiu (galimai krauju), metalinio strypo rankena taip pat sutepta raudonu skysčiu, galimai, krauju. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. M. kūne konstatuoti du kirstiniai-pjautiniai galvos sužalojimai bei kirstinis-pjautinis dešinės plaštakos sužalojimas, kurie yra padaryti trimis trauminiais poveikiais, bei mirtį sukėlęs kirstinis-durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas, padarytas vieno trauminio poveikio metu. Netikėti specialisto išvada teismas neturi jokio pagrindo, kadangi šią išvadą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam du sužalojimai galvoje padaryti skirtingais įrankiais, t. y. abejomis mačetėmis, rastomis įvykio vietoje (specialisto įvardintomis Nr. 1 ir Nr. 2), krūtinės žaizdos taip pat padarytos mačete Nr. 1, o plaštakos sužalojimai padaryti nenustatytu aštriu įrankiu, kurio identifikuoti nebuvo galimybės dėl to, kad sužalojimas nebuvo pateiktas tyrimui. Taigi šie įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus dėl suduotų smūgių skaičiaus bei naudotų įrankių kiekio ir patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau nei keturi smūgiai: du smūgiai į galvą, po vieną į krūtinę ir į plaštaką, dvejomis mačetėmis bei nenustatytu aštriu daiktu, kuriuo, akivaizdu galėjo būti ir kuri nors iš įvykio vietoje rastų mačečių, kadangi specialistas nustatė, kad sužalojimai įvykio vietoje rastu metaliniu strypu nebuvo padaryti.

Nors kaltinamasis nuosekliai teigė, kad jis sudavė A. M. tik todėl, kad šis, įėjęs į kambarį buvo agresyviai nusiteikęs, grasino smurtu ir agresyviai artėjo link jo, tačiau šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai byloje.

Liudytojas R. M., apklausiamas teisme parodė iš esmės panašias aplinkybes, kaip ir kaltinamasis S. M., t. y., kad nukentėjusysis A. M. iš savo kambario išėjo piktas, agresyvus, ėjo link S. M., kažkuo kaltino brolį, plūdosi necenzūriniais žodžiais, po ko jis (liudytojas) staiga pamatė A. M. gulintį ant grindų su prakirsta galva, o S. M. stovintį su mačete rankoje. Tačiau liudytojo parodymai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė kiek kitokias aplinkybes apie įvykių eigą, paaiškino, kad kai A. M. atėjo į kambarį dar išgerti alkoholio, S. M. kambaryje nebuvo, kad S. M. grįžo į kambarį ir iš karto rankoje laikoma mačete kirto A. M. per galvą (1 t., b. l. 150–151). Papildomai apklaustas liudytojas taip pat patvirtino, kad iš tiesų tarp brolių alkoholio vartojimo metu vyko žodinis konfliktas, jie keikė vienas kitą, S. M. buvo išėjęs į virtuvę, A. M. sušuko šiam kažką atnešti, o S. M. grįžo į svetainę su mačete rankoje ir staiga priėjęs prie A. M. trenkė mačete į galvą, į kaktą (1 t., b. l. 152–154). Siekiant pašalinti parodymų prieštaravimus, šie liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti teisme ir liudytojas R. M. patvirtino jų teisingumą, nurodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes. Liudytojo R. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti sugadinti liudytojo marškinėliai bei specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kuri patvirtina R. M. sužalojimų pobūdį ir tuo pačiu liudytojo parodymus dėl grumtynių su S. M., kurių metu jis pats buvo sužalotas, o apklausiamas teisme liudytojas šių aplinkybių neatsiminė ir nenurodė, jas patvirtino tik pagarsinus jo ankstesnius parodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nustatant įvykio aplinkybes yra pagrindas vadovautis būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais tiesiogiai mačiusio nusikaltimą liudytojo R. M. parodymais, kadangi būtent šie parodymai yra nuoseklūs, yra duoti praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio, ir nors byloje nustatyta, kad R. M. nusikaltimo padarymo dieną buvo neblaivus (2 t., b. l. 50), tačiau jis buvo apklaustas ir kitą dieną po įvykio, nusikalstamos veikos aplinkybes išdėstė aiškiai ir detaliai, šie antrieji parodymai iš esmės nesiskyrė nuo pirmųjų parodymų, o teisme jis buvo apklausiamas praėjus dešimt mėnesių po įvykio, todėl akivaizdu, kad įvykio aplinkybių tiksliai galėjo ir neprisiminti.

Liudytojo V. G. parodymai apie tai, kad A. M. anksčiau galimai yra smurtavęs kaltinamojo atžvilgiu, taip pat ir jo (liudytojo) atžvilgiu, liudytojo R. M. parodymai apie tai, kad A. M. būdavo nuolat piktas ir agresyvus, kad S. M. skųsdavosi brolio smurtu, kaltinamojo parodymai, kad brolis jo atžvilgiu nuolat smurtavo, kad kai būdavo neblaivus, būdavo agresyvus, aplinkybė kad A. M. buvo nustatytas vidutinio laipsnio neblaivumas, kad jis buvo teistas už smurto naudojimą sutuoktinės atžvilgiu, niekaip nepatvirtina, kad būtent įvykio dieną A. M. būtų kėlęs kokią grėsmę kaltinamojo sveikatai, kad būtų grasinęs pastarajam smurtu. Taigi, išskyrus kaltinamojo parodymus, aplinkybės, kad A. M., betarpiškai prieš nužudymą, grasino S. M. smurtu ir buvo pastarojo atžvilgiu agresyviai nusiteikęs, grėsmingai link jo artėjo, byloje daugiau niekas nepatvirtina, priešingai, tokius parodymus paneigia liudytojo R. M. nuoseklūs parodymai, kad tarp brolių vyko žodinis konfliktas, tačiau smūgius S. M. A. M. sudavė staiga atėjęs iš kitos namo patalpos, o ne kilus kokiai nors grėsmei, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje vadovautis kaltinamojo parodymais nėra jokio pagrindo.

Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Kaltinamasis S. M. veikė panaudodamas pavojingus kūną žalojančius daiktus – mačetes, nukentėjusiajam sudavė į gyvybiškai svarbias kūno vietas – į galvą, vėliau į krūtinę, dėl ko po dūrio į krūtinę nukentėjusysis iš karto įvykio vietoje mirė, jokios tokio pobūdžio grėsmės, nuo kurios jis būtų turėjęs pagrindo gintis, jam nebuvo kilę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis, po smūgių sudavimo į galvą, pasakė liudytojui, kad seniai taip reikėjo padaryti, paskui puolė sužalotą gulintį nukentėjusįjį dar kartą, įveikdamas net ir liudytojo pasipriešinimą ir net netyčia grumtynių metu sužalodamas liudytoją, sudavė nukentėjusiajam mirtiną smūgį į krūtinę, kaip kaltinamasis patvirtino, turėdamas tikslą galutinai atimti pastarajam gyvybę. Tarp kaltinamojo veiksmų – dūrio mačete į krūtinę nukentėjusiajam A. M. bei nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis yra pakaltinamas, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo (2 t., b. l. 41–44), tačiau veikė nusikalstamai. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, numatydamas, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti ir mirtini padariniai bei tokių padarinių siekdamas.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

S. M. ir A. M. yra saistomi artimos giminystės ryšiais, t. y. yra broliai, todėl S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip savo artimojo giminaičio nužudymas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes bei kitas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, gailėjosi nužudęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nužudymo laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamasis nurodė, kad netiki alkotesterio parodymais, t. y. kad jam buvo nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, nes nesijautė apsvaigęs, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamojo neblaivumas nusikaltimo padarymo metu yra įrodytas tiek objektyviais įrodymais, t. y. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis (2 t., b. l. 49–50), įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame fiksuotas ant stalo stovintis degtinės butelis (1 t., b. l. 14–33), tiek liudytojo R. M. parodymais, kad jis ir S. M. iki įvykio vartojo stiprų alkoholinį gėrimą – degtinę. Kaltinamasis nurodė, kad jam „užėjo kažkoks užtemimas“, kai kurių įvykių aplinkybių jis neatsimena, kad daugiau tokio elgesio varianto nesirinktų, o įvertinus nustatytą jo neblaivumo laipsnį, veikimo pobūdį, t. y. kad dėl žodinio konflikto prarado savikontrolę, spręstina, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

S. M. padarė labai sunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 6 dalis ir 129 straipsnio 2 dalis), už kurią įstatymas numato griežtą bausmę –laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nusikaltimu sukelti neatkuriami padariniai – atimta žmogaus gyvybė, tačiau nusikaltimas nebuvo planuotas, nebuvo nulemtas kokių nors žemų paskatų. Veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. S. M. nedirba, senatvės pensininkas, ankščiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 177–178, 179), šios aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadai, jog prieš brolį pavartotas smurtas buvo daugiau atsitiktinis kaltinamojo poelgis, o ne jo gyvenimo būdo ar neigiamo požiūrio į susiformavusias visuomeninio elgesio taisykles pasekmė. Nors kaltinamojo asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad jis 2014 metais buvo patyręs daugybines fizines traumas, jis nurodė, kad patiria didelius galvos skausmus, kuriuos, anot jo, patyrė ir įvykio metu, tačiau kaip nustatyta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis savo veiksmus suprato, juos valdė, tiek nusikaltimo metu, tiek dabar jam yra konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas, tačiau tai netrukdo jam suprati savo veiksmų esmės ir juos valdyti (2 t., b. l. 41–44).

Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose už inkriminuotą veiką kaltinamajam paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatas, nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji ieškinius palaikė, prašė juos tenkinti, kaltinamasis nesutiko su civiliniais ieškiniais, mano, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra per didelis, laidotuvės kainuoja apie 1500 eurų, o dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nesutinka, nes nukentėjusioji pati patirdavo smurtą iš A. M., nukentėjusieji nori iš jo pasipelnyti.

Nukentėjusioji V. M. savo ieškinį dalyje dėl 3447,07 Eur turtinės žalos atlyginimo grindė patirtomis buvusio sutuoktinio laidojimo išlaidomis – 1162 Eur už ritualines paslaugas, 100 Eur už gėles, 100 Eur kunigui už religines paslaugas, 2085,07 Eur už antkapio ir paminklo pastatymą. Nukentėjusiosios ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas rašytinais įrodymais – sąskaitomis-faktūromis (1 t., b. l. 111–113), nukentėjusiųjų paaiškinimais. Nors jokių duomenų apie tai, kad kunigui buvo sumokėta 100 eurų už ritualines paslaugas, nėra, tačiau kaip matyti iš kitų laidotuvių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, mirusysis buvo laidojamas laikantis katalikiškųjų apeigų, nukentėjusiosios nurodyta sumokėta suma kunigui nėra aiškiai per didelė ar neprotinga, todėl teismas sprendžia, kad ji yra pagrįsta. Esant tokioms aplinkybėms, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas ir iš kaltinamojo S. M. priteistina 3447,07 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios V. M. naudai.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. ir nukentėjusioji V. M. anksčiau buvo susiję šeimos ryšiais, ilgus metus gyveno santuokoje, tačiau beveik prieš dešimtmetį išsituokė dėl nukentėjusiosios patirto sutuoktinio smurtavimo, už ką šis buvo ne kartą nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę, po bausmės atlikimo jie nebegyveno kartu, bendro ūkio nevedė. Tačiau nustatyta ir tai, kad iš tiesų nukentėjusioji ir žuvusysis iki šio mirties palaikė draugiškus santykius, nukentėjusioji rūpinosi buvusiu sutuoktiniu, teikė jam pagalbą dėl pablogėjusios sveikatos, dažnai bendraudavo tiek telefonu, tiek susitikdami, padėdavo jam buityje, ji rūpinosi ir A. M. laidotuvėmis. Toks santykių pobūdis suteikia pagrindą pripažinti, kad nukentėjusioji turi teisę ne tik į turtinės, bet ir į neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis T. M. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo 200 eurų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, nurodė, kad šias išlaidas patyrė sumokėdamas advokatui už civilinio ieškinio parengimą (1 t., b. l. 127–128), bei pateikė išlaidas patvirtinantį 2020 m. rugpjūčio 14 d. pinigų priėmimo kvitą (1 t., b. l. 129).