Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-206-587/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-02
Bylos Nr.: e2A-206-587/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14932-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Žemaitienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas
Ieškovas: L. V.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Solandra“

Civilinė byla Nr. e2A-206-587/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14932-2021-4

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1473-962/2022 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solandra“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. V. ieškiniu prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solandra“ (toliau – ir UAB „Solandra“) priteisti 6 838,65 Eur turtinės žalos atlyginimą, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. spalio 31 d. bei 2018 m. lapkričio 9 d. apie 16:15 val. jai buvo atliekama (duomenys neskelbtini) procedūra UAB „Solandra“. Pirmoji procedūra nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, o antrosios procedūros metu specialistė ant ieškovės kojų ir rankų uždėjo rankogalius, kuriuos reguliuojant, būtent rankų srityje, didelio oro slėgio bangos ritmiškai „stūmė“ limfą į galūnes, o ne iš galūnių. Ieškovė nurodė tai procedūrą atliekančiai specialistei Aistei, pažymėjo, kad oro slėgis pučiamas atvirkščiai, ieškovei labai spaudžia rankas, jaučiamas didelis skausmas plaštakos srityje. Darbuotoja sumažino slėgio stiprumą ir išėjo iš procedūros kabineto. Procedūros metu ieškovei teko kęsti nepakeliamus rankų skausmus, dėl ko ieškovė paskambino specialistei ir paprašė sugrįžti į kabinetą, dar kartą nurodė, kad slėgis yra pučiamas atvirkščiai, todėl ieškovė nebegali iškęsti patiriamo skausmo. Tuo tarpu specialistė tikino, kad procedūra atliekama taisyklingai, procedūros nestabdė. Nepaisant to, darbuotojai dar kartą patikrinus pučiamo oro slėgio kryptį, ji pripažino, kad procedūra atliekama netaisyklingai, apkeitė rankogalius ir keletą paspaudimų atliko gerai. Po antrosios procedūros ieškovė jautėsi labai blogai, (duomenys neskelbtini). Procedūros neigiamus padarinius ieškovė patiria iki šiol, dėl sužalotų rankų buvo priversta kreiptis į (duomenys neskelbtini), tapo nedarbinga. Ieškovė jai padarytą turtinę žalą vertina 6 838,65 Eur suma, kurią sudaro: 48 Eur už atliktas (duomenys neskelbtini) procedūras; 39 Eur už atliktus tyrimus ir kitas medicinines procedūras dėl sukeltų sužalojimų; 517,94 Eur už kurą automobiliui, keliaujant į atitinkamas įstaigas dėl patirtų sužalojimų; 103,31 Eur už vaistus; 50 Eur už advokato konsultaciją dėl kreipimosi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 6 080,40 Eur už dėl nedarbingumo prarastą pareiginės algos uždarbį laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. kovo 5 d. Ieškovė turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl jai suteiktų netinkamos kokybės paslaugų dėl patirtų sužalojimų, ieškovė buvo nedarbinga 3 mėnesius ir 12 d. darbovietėje, kurioje tuo metu jai buvo tik bandomasis laikotarpis, taigi, egzistavo itin reali galimybė netekti įgyto darbo apskritai, kas stipriai ir neigiamai paveikė ieškovės psichologinę savijautą, (duomenys neskelbtini). Ieškovė patyrė (duomenys neskelbtini) antrosios procedūros metu ir po jos, kas sąlygojo liekamuosius reiškinius – (duomenys neskelbtini). Ieškovė patyrė didelius neigiamus išgyvenimus bei nusivylimą dėl atsakovės veiksmų, t. y. ignoravimo, bet kokios komunikacijos stokos ir vengimo padėti ieškovei. Atsakovės abejingumas apsunkino ieškovės gebėjimą pasitikėti aplinka, žmonėmis ir savimi. Dėl (duomenys neskelbtini) ieškovė atsiribojo nuo dalyvavimo artimųjų šeimos narių, draugų ir socialinio rato šventėse ir/ar susibūrimuose. Dėl lankymosi pas atitinkamus specialistus, siekiant pagerinti sveikatos būklę ir gydyti patirtus (duomenys neskelbtini) sužalojimus, ieškovė patyrė (duomenys neskelbtini). Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertina 7 000 Eur. Dėl padarytų sužalojimų vienam iš labiausiai naudojamų žmogaus organų – (duomenys neskelbtini) – ieškovė patyrė ženklų ne tik fizinių galimybių sumažėjimą, bet ir psichologinę traumą, dėl kurios vengia (duomenys neskelbtini) ir/ar panašaus pobūdžio procedūrų bet kuriai kūno daliai apskritai.

3. Atsakovė UAB „Solandra“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei suteikta ne asmens sveikatos priežiūros, o grožio procedūra – (duomenys neskelbtini) procedūra. Kiekvienai kūno vietai (duomenys neskelbtini) procedūros metu naudojami specialiai pritaikyti manžetai, kuriuos galima uždėti tik viena puse, t. y. visada teisingai. (duomenys neskelbtini) procedūros aparato Slim Press 3 in 1 naudojamas slėgis yra 40 / 80 / 120 mmHg (minimalus, vidutinis, maksimalus), yra minimalus, malonus bei nesukeliantis jokio skausmo. Naudojantis standartiniu, rinkoje paplitusiu ir savarankiškai namuose daugelio žmonių naudojamu kraujospūdžio matuokliu, sukuriamas spaudimas yra didesnis nei ieškinyje aptariamu (duomenys neskelbtini) procedūros aparatu. Ieškovei abiejų procedūrų metu buvo nustatytas minimalus naudojamas slėgis. Ieškovė ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančius faktus. Šios procedūros metu klientai atsipalaiduoja, paprastai miega, tačiau ieškovė procedūros metu nepertraukiamai kalbėjosi su procedūrą atliekančia specialiste, pasakojo apie savo keliones, sūnų ir kitus gyvenimo faktus, nerodė jokio diskomforto. Specialistė per visą procedūros laiką kabinetą buvo palikusi ne daugiau nei kelias minutes. Visiems klientams pasiekiamoje vietoje yra įrengtas skambutis, darbuotojai trumpai palikus kabinetą, ieškovė iškvietimo mygtuko nespaudė. Ieškovės argumentai dėl (duomenys neskelbtini) procedūros sukeltų sužalojimų, taip pat 3 mėnesių nedarbingumas niekaip nesusiję su (duomenys neskelbtini) procedūra. Ši procedūra apskritai negali sukelti jokių neigiamų padarinių. Ieškovė yra konfliktinė asmenybė, nesąžininga ir siekia neteisėtai pasipelnyti. Praėjus savaitei po procedūros, ieškovė kreipėsi į bendrovę ir pareiškė, kad jai buvo padaryta žala, reikalavo sumokėti 7 000 Eur, kitaip grasino kreiptis į teismą. Ieškovė skundėsi vienos rankos skausmais ir kaltino (duomenys neskelbtini) procedūrą. Bendrovės klientams, kurių netenkina suteikta paslauga dėl bet kokių priežasčių, visada suteikiama galimybė nutraukti procedūrą ir susigrąžinti pinigus, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nepateikė ir naudojosi procedūra visą jos laiką. Reikalavimas dėl išlaidų, patirtų atlikti tyrimams, medicininėms procedūroms ir vaistams, akivaizdžiai stokoja pagrįstumo ir sąsajumo su byla. Ieškovė pateikė visiškai neįskaitomas čekių kopijas, kurias su (duomenys neskelbtini) procedūra ir jos, pasak ieškovės, sukeltomis pasekmėmis, sieja tik pačios ieškovės žodžiai. Ieškovė nepagrindė kuro sąnaudų. Ieškovei diagnozuotos lėtinės ligos, kurioms neįmanoma susiformuoti atlikus (duomenys neskelbtini) paslaugą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 2 625 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš ieškovės priteisė 10,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Iš antstolio R. K. 2022 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovės prašymu antstolis vykdė ieškovės pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes – užfiksuoti mobilaus ryšio telefone esantį garso įrašą ir jo turinį. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole rašytine forma išdėstytas dviejų moterų pokalbis, iš šio pakalbio galima tik numanyti, kad tai – ieškovės ir atsakovės darbuotojos pokalbis. Nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad tai yra būtent ieškovės ir atsakovės atstovės (darbuotojos, atlikusios procedūrą) pokalbis. Neaišku, kada buvo atliktas garso įrašas, nenurodyta pakalbio data, neaišku, ar prieš darant garso įrašą priešinga šalis apie tai įspėta. Pokalbis neturi pradžios, įrašas, galimai, nėra visas bei vientisas. Teismas nutarė garso įrašo nelaikyti leistinu įrodymu šioje byloje ir nesivadovauti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

6. Teismas konstatavo, kad jeigu (duomenys neskelbtini) procedūra ir būtų atlikta atvirkštine eiga, tai savaime nesuponuoja išvados, jog ieškovės sveikatai buvo padaryta žala, tai paneigė ekspertizės išvada. Ieškovės teiginius bei išvadas apie neigiamus padarinius teismas laikė subjektyviais. Akreditavimo tarnybos patikrinimo ataskaita patvirtina, jog paslauga buvo suteikta kvalifikuoto specialisto. Medicininiuose išrašuose nėra konstatuotos sužalojimų atsiradimo aplinkybės, kad ieškovės įvardijami sužalojimai galėjo atsirasi nuo (duomenys neskelbtini) paslaugos, t. y. nėra nustatytas priežastinis ryšis tarp ieškovės sveikatos sutrikimų ir atliktos procedūros. Anamnezė yra iš paciento surenkama ligos istorija. Vadinasi, išrašuose yra ne gydytojų išvada dėl konkrečios sveikatos pablogėjimo priežasties. Ieškovės pateikti išrašai nepatvirtina ieškovės įrodinėjamos tiesioginės žalos sveikatai. Ieškovės argumentas, kad VSDF išrašuose nurodyta nedarbingumo priežastis „liga“ reiškia atsakovės kaltę, yra nepagrįstas. Toks įrašas nedetalizuoja ligos aplinkybių.

Šalies argumentai

7. Ieškovė nurodo, kad ji nebuvo supažindinta su (duomenys neskelbtini) veikimo programomis ir galimomis pasekmėmis. Paslauga nebuvo medicininio pobūdžio, rašytinis supažindinimas su paslauga nenumatytas teisės aktuose. Ieškovė (duomenys neskelbtini) paslauga naudojosi ne pirmą kartą. Teismas sprendė, kad ieškovė suprato atliekamos procedūros eigą bei tikslus, tuo išreiškė sutikimą dėl paslaugos atlikimo. Jeigu neigiami paslaugos poveikiai neįmanomi, neįmanoma kliento supažindinti su neigiamomis pasekmėmis. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo.

8. Ieškovė jos nurodytų išlaidų nesusiejo su atsakovės atlikta (duomenys neskelbtini) procedūra. Bylos duomenys nepatvirtina, kad kuro sąnaudos, tyrimai ir vaistai yra (duomenys neskelbtini) pasekmė. Dalis vaistų ir kuro čekių yra neįskaitomi (sunkiai įskaitomi), ieškovė nedetalizavo, kokie gydytojai ir kokiu tikslu išrašė čekiuose nurodytus vaistus. Ieškovė nedetalizavo, kur kiekvienu konkrečiu atveju važiavo, vertinant sumą, ieškovė vidutiniškai turėjo nuvažiuoti apie 5 000 km. Ieškovė nepagrįstai negautą darbo užmokesčio sumą ieškinyje nurodo 6 080,40 Eur. Negautas darbo užmokestis sudaro 5 477,79 Eur, be to, 1 230,64 Eur yra išmokėta VSDFV kaip ligos išmoka.

9. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 4 075,41 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagrindė tik 3 271,56 Eur dalį. Teismas vertino, jog atsakovė patyrė 3 271,56 Eur bylinėjimosi išlaidas. Konstatavo, kad atsakovė nepagrindė, kokiu pagrindu be išlaidų už teisines paslaugas prašoma priteisti 3 procentus pridėtinių išlaidų priedą nuo kiekvienos PVM sąskaitos-faktūros. Ieškovė nėra atsakinga už minėtą priedą, todėl teismas pridėtinių išlaidų priedo nepriteisė. Įvertinęs pridėtinės vertės mokesčio (PVM) susigrąžinimo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka, teismas atsakovei iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas be PVM, iš viso 2 625 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Ieškovė L. V. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1473- 962/2022 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. teismas tinkamai nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių santykių kaip vartojimo, todėl nebuvo aktyvus, nors tokią pareigą turėjo. Apeliantė (vartotoja) pas atsakovę (verslininkę) užsisakė (duomenys neskelbtini) paslaugą; tarp šalių susiklostė vartojimo santykiai. Anamnezėse nuosekliai nurodomos tokios pat aplinkybės, kurios sutampa su apeliantės žodžiu teisme duotais parodymais. Teismas nemotyvuodamas atmetė visus apeliantės parodymus, neatliko savo pareigos būti aktyvus, teismo posėdžiuose nebuvo apklausti nei atsakovės darbuotojai nei „savininkė“, su kuria apeliantė kalbėjosi telefonu, ne atsakovės darbuotojai, kurie priima mokėjimus; byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp šalių paaiškinimų.

10.2. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų, yra įstatyme nurodytas civilinės deliktinės atsakomybės be kaltės atvejis (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas nesiaiškino, ar apskritai (duomenys neskelbtini) procedūra galėjo būti atlikta netinkamai. Pateiktoje (duomenys neskelbtini) aparato instrukcijoje aptariamas tik teisingas aparato naudojimas, nėra nurodomos pasekmės, galimos neteisingai prijungus aparatą. Eksperto išvadoje nenurodyta motyvų, kodėl ekspertas nurodė, jog atvirkštine eiga atlikta procedūra negalėjo sukelti pirštų tirpimo. Teismas nevertino ekspertizės tinkamumo bei ekspertizės akto kokybės, tačiau išskirtinai grindė savo sprendimą tik eksperto išvadomis.

10.3. Teismo ekspertizės aktas neatitiko Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir TEĮ) 27 straipsnio reikalavimų. Ekspertizės akte nenurodytos įvykio aplinkybės, ekspertui pateikti vertinti dokumentai. Nėra aišku, ar ekspertas turėjo ir ar rėmėsi kokiais nors dokumentais, susijusiais su (duomenys neskelbtini) procedūrai atlikti naudotu aparatu. Ekspertas nepateikė naudotų metodų ir / ar priemonių, nemotyvavo išvadų į pateiktus klausimus, atsakymai į klausimus yra trumpi. Tiriamojoje dalyje yra pateikiamos citatos iš apeliantės medicinos dokumentų, tačiau nėra aišku, ar aptarti visi ekspertui pateikti dokumentai ar tik jų dalis, neaišku dėl kokių priežasčių pasirinktos būtent nurodytos dokumentų ištraukos. Nėra aišku, ar ekspertas vadovavosi (duomenys neskelbtini) aparato instrukcijomis bei specifikacijomis ir kokiu pagrindu padarė išvadą, kad „ „Slim Press 3 in 1“ negalėjo sukelti rankų sužalojimus, kuriuos po šios datos (2018 m. lapkričio 9 d.) konstatavo L. V. apžiūrėję gydytojai“. Ekspertas galimai išsakė nuomonę, tačiau ne ekspertinį vertinimą.

10.4. Po ekspertizės atlikimo gydytojas neurologas nustatė, kad apeliantės sužeidimas – „(duomenys neskelbtini)“. Tokia konsultuojančio specialisto išvada turėjo sukelti abejonių dėl atsakymo į ekspertizės 16 klausimą teisingumo. Akivaizdu, jog ekspertas neturėjo specialiųjų neurologijos žinių. Teismas nepagrįstai išskirtinai vadovavosi eksperto išvada, jos tinkamai neįvertino ir nepagrįstai atmetė visus kitus į bylą pateiktus įrodymus, ypač po ekspertizės atlikimo konsultuojančio neurologo apeliantei nustatytas sužalojimo priežastis. Teismo posėdyje nebuvo apklaustas ekspertas, nebuvo sudaryta galimybė šalims užduoti ekspertui klausimus, išsiaiškinti sprendimų motyvus bei naudotą metodiką. Teismas neatsižvelgė ir į atsakovės išreikštą kritiką dėl to, jog skiriama deontologinė ekspertizė nėra tinkama ginčo atveju, o ekspertas nėra tinkamos kvalifikacijos.

Atsiliepimas

11. Atsakovė UAB „Solandra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės L. V. apeliacinį skundą, priteisti atsakovei UAB „Solandra“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. 2018 m. spalio 31 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. apeliantei buvo suteikta grožio paslauga – (duomenys neskelbtini) procedūra, kuri negali sukelti jokio pavojaus sveikatai. Apeliantė neturėjo jokių pretenzijų, už suteiktas paslaugas atsiskaitė. Pretenzijas pareiškė tik 2018 m. lapkričio 27 d. pateiktu skundu. Tai, kad apeliantei buvo suteiktos ne medicininės paslaugos, patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. 56-32 ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir akreditavimo tarnyba) 2019 m. liepos 23 d. Patikrinimo Nr. T3- 141/2019 ataskaita Nr. D17-127-(1.27). Procedūros atliktos atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį turinčio grožio salono ir jo specialistų. Ši procedūra nepripažinta kaip medicininė paslauga, jos teikimui nenumatyta specialių reikalavimų, tvarkos ar procedūros.

11.2. Apeliantė neįrodė, kad atlikta (duomenys neskelbtini) procedūra jai sukėlė sveikatos pablogėjimą, neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Deklaratyvūs teiginiai, kad manžetai neva buvo uždėti netinkama puse, nepagrindžia nekokybiškos paslaugos. Atsakovės naudojamas (duomenys neskelbtini) aparatas turi 4 skirtingas programas, skirtingu intensyvumu atlieką tą pačią funkciją – (duomenys neskelbtini) procedūrą. Apeliantės pageidavimu taikyta silpniausia spaudimo programa. Apeliantė neįrodė jos minimų sveikatos sužalojimų ar ligos ir fakto, kad sveikatos problemos atsirado būtent dėl atsakovės suteiktos (duomenys neskelbtini) paslaugos.

Šalies argumentai

11.3. Apeliantė tyčia iškraipo medicininius teiginius. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į po ekspertizės akto gautą naują gydytojo išvadą, jog apeliantės sužalojimas – kompresinis-išeminis. Teiginys, kad sveikatos pablogėjimas atsirado dėl kompresijos – spaudimo, yra melagingas. Kalbant apie tunelinio riešo sindromą, dažnai minimas terminas išeminė kompresinė neuropatija – kai susiaurėja kanalo spindis, patinę audiniai spaudžia (kompresija) vidinį nervą. Gydytojo nurodytą (duomenys neskelbtini) pažeidimą reikia vertinti ne kaip sužalojimo pobūdį, bet kaip diagnozę – (duomenys neskelbtini).

11.4. Apeliantė, siekdama paneigti tiek teismo, tiek eksperto išvadas, nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų jos nurodytas aplinkybes, išskyrus savo pačios paaiškinimus. Ekspertizės išvada yra pagrįsta ir teisėta, atitinka TEĮ 27 straipsnio reikalavimus, teismas pagrįstai ja rėmėsi. TEĮ 27 straipsnio 2 dalies 3 punktas negali būti aiškinamas kaip perteklinis reikalavimas ekspertui išvardinti kiekvieną byloje esantį dokumentą ir puslapį; yra susietas su TEĮ 26 straipsniu, kuriame nurodyta, kad teismo ekspertizei reikalingą medžiagą pateikia ją paskyręs teismas ar teisėjas. Byloje nėra abejonių, kad teismo ekspertui buvo pateikta visa bylos medžiaga. Kitokiais dokumentais, kurių nėra byloje, ekspertas ir negalėjo vadovautis. Apeliantė nenurodė ir neįrodė, kad nebuvo vadovaujamasi kažkokia svarbia medžiaga ar dokumentais. Apeliantė tik formaliai teigia, kad ekspertas turėjo nurodyti kažkokius metodus, tačiau neapaiškina jų ir kodėl ekspertizės išvados yra nepagrįstos. Eksperto išvados yra motyvuotos, pateiktas specialisto ir mediko vertinimas, paaiškinimai, kodėl ekspertas padarė išvadą dėl galimų pažeidimų kilmės ir pobūdžio. Apeliantė pasiūlė ekspertizę atlikusio eksperto kandidatūrą. P. P. yra Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sąraše, jam yra suteikta teisė atlikti deontologines ekspertizes. Ekspertas pateikė kategorišką išvadą, kad apeliantės nurodyti sveikatos sutrikimai yra nulemti ne grožio procedūros, o lėtinių ligų.

11.5. Be pačios apeliantės subjektyvaus vertinimo nepateikta jokių kitų įrodymų, kurie leistų abejoti eksperto išvadomis. Medicininiuose išrašuose nėra konstatuotos jokios sužalojimų atsiradimo aplinkybės, nėra nustatytas priežastinis ryšis tarp sveikatos sutrikimų ir atliktos procedūros. Anamnezė yra iš paciento surenkama ligos istorija, o ne gydytojų išvada dėl konkrečios sveikatos pablogėjimo priežasties. Apeliantės pateikti išrašai neįrodo ir nepagrindžia, kad būtent dėl atsakovės veiksmų atsirado nurodomi padariniai sveikatai.

11.6. Teismo pareiga būti aktyviam savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose su vartojimo teisiniais santykiais susijusiose bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Teismas buvo aktyvus, siūlė apeliantei pateikti papildomus įrodymus, tačiau apeliantė nebuvo aktyvi renkant ir teikiant įrodymus. Dalis įrodymų į bylą surinktą atsakovės prašymu ir iniciatyva, o teismo ekspertizė paskirta būtent teismui pasiūlius. Teismo aktyvus vaidmuo nereiškia, kad teismas turi visiškai perimti įrodinėjimo pareigą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

14. 2023 m. vasario 14 d. apeliantė pateikė prašymą prijungti dokumentus, iš kurių matyti, kad jai yra paskirtas (duomenys neskelbtini) tyrimas ir ji yra registruota (duomenys neskelbtini) konsultacijai 2023 m. kovo 8 d., nurodo, kad paskirti tyrimai ir konsultacija gali turėti reikšmės nustatant priežastinį ryšį tarp atsakovės atliktos grožio procedūros ir apeliantės patirtų sveikatos sutrikimų. Nurodo, kad nauji įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, nes buvo apeliantės gauti po apeliacinio skundo pateikimo teismui. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie įrodymai byloje neįrodo jokių faktinių aplinkybių, o tik tai, kad apeliantė yra konsultuojama, jai atliekamos medicininės procedūros, jų sąsajų su nagrinėjama byla nenustatyta (CPK 177, 178 straipsniai). Be to priimant tokio pobūdžio įrodymus apie ateityje darytinas procedūras ar registravimąsi konsultacijoms ar pan. procesas byloje gali užsitęsti neprotingam terminui, taip pat CK 6.283 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus motyvus papildomus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

15. Ginčo, kad ieškovei atsakovės darbuotoja 2018 m. lapkričio 9 d. atliko (duomenys neskelbtini) procedūrą, dėl kurios ji teigia pasijutusi blogai, nėra.

16. 2018 m. lapkričio 27 d. ieškovė pateikė skundą atsakovei, nurodė, kad jai minėta procedūra buvo atlikta atvirkščiai – pilvo ir rankų rankogaliai didelio oro slėgio bangos ritmiškai „stūmė“ limfą ne iš galūnių, pašalindamos skysčių perteklių, o į galūnes, dėl ko ieškovė procedūros metu kentė nepakeliamus rankų skausmus, po procedūros jautėsi blogai, (duomenys neskelbtini)). Skunde taip pat nurodė, jog lankėsi (duomenys neskelbtini), ambulatorinis gydymas tęsiamas, vis dar yra nedarbinga.

17. Byloje kilo ginčas ar atsakovės darbuotoja atlikdama ne medicinines kūno procedūras padarė turtinę bei neturtinę žalą ieškovei sutrikdydama jos sveikatą.

18. Byloje nustatyta, kad atsakovės darbuotojos atlikta procedūra buvo ne medicininė, o grožio procedūra, tai 2019 m. kovo 19 d. Sprendimu Nr. 56-32 patvirtino Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija bei Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri 2019 m. liepos 23 d. Patikrinimo Nr. T3-141/2019 ataskaitoje Nr. D17-127-(1.27) nurodė, kad ieškovei paslaugų teikimo metu High Care grožio ir sveikatos centras buvo ne asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir teikė tik grožio paslaugas, (duomenys neskelbtini) procedūros buvo atliktos kūno procedūrų aparatu Slim Press art. 9137, kuris nėra medicinos prietaisas.

19. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civiliniame kodekse nustatytos būtinosios atsakomybės sąlygos, todėl taikant civilinę atsakomybę būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – kaltę, žalos faktą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį. Žala atlyginama tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad žala padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis netinkamos kokybės ir nuostolių ryšys (CK 6.245 straipsnis, 6.295 straipsnis).

20. Ieškovė nurodo, kad atsakovė 2018 m. lapkričio 9 d. suteikė netinkamos kokybės paslaugą – atliko (duomenys neskelbtini) procedūrą netaisyklingu būdu, t. y. limfa buvo stumiama į galūnes, o ne iš galūnių. Ieškovė teigia, kad dėl neva netinkamai atliktos procedūros ieškovė patyrė tiek fizinius, tiek psichologinius sužalojimus – sužalotos plaštakos, ieškovė tapo nedarbinga ir dėl to prarado galimybę gauti darbo užmokestį, taip pat patyrė išlaidas gydymui, vizitams pas gydytojus, iki šiol jaučia stresą ir nerimą.

21. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktas; kt.).

22. Byloje ieškovė pateikė antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo įrodinėja, jog atsakovės darbuotoja pripažino netinkamai atlikusi (duomenys neskelbtini) procedūrą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, ir pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad šis įrodymas – raštu užfiksuotas mobilaus ryšio telefone esantis garso įrašo turinys nepatvirtina, kad atsakovės darbuotoja pripažįsta savo kaltę. Iš jo turinio matyti, kad moteris, tiesiog nenorėdama konfliktuoti ir elgdamasi mandagiai su kliente – nurodo, kad galima problemą spręsti išsiaiškinant, tačiau tai niekaip nepatvirtina savo kaltės pripažinimo. Be to, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, kad iš šio pakalbio galima tik numanyti, kad tai yra pokalbis tarp ieškovės ir atsakovės darbuotojos, tačiau nepateikta jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių aplinkybę, kad tai yra, būtent, ieškovės ir atsakovės darbuotojos, atlikusios procedūrą pokalbis, neaišku, kada buvo atliktas garso įrašas, nenurodyta pakalbio data, neaišku, ar prieš darant garso įrašą priešinga šalis įspėta apie garso įrašo darymą, iš pokalbio turinio darytina išvada, kad jis nėra pilnas bei vientisas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmos instancijos teismui garso įrašo nelaikyti leistinu įrodymu šioje byloje ir nesivadovauti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

23. Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmos instancijos teismas turėjo savo iniciatyva apklausti procedūrą atlikusį asmenį kaip liudytoją. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje ieškovė naudojosi advokato pagalba, todėl preziumuojama, kad savo procesines teises žinojo, liudytojos apklausti neprašė, tai nesudaro pagrindo nagrinėti bylą ir rinkti įrodymus iš naujo. Teismo aktyvus vaidmuo nereiškia, kad teismas turi visiškai perimti įrodinėjimo pareigą, juolab, kad pirmos instancijos teismo iniciatyva buvo paskirta ekspertizė, teismas siūlė teikti papildomus įrodymus. Teismo aktyvumas pasireiškia siūlant teikti įrodymus, o ne juos renkant už šalis, kadangi rungimosi principas galioja visų kategorijų byloms (CPK 12 straipsnis).

24. Iš byloje pateikto 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovės apsilankymo aprašymo matyti, kad jos būklė įvertinta kaip (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini). Taip pat matyti, kad jai iki apsilankymo bei ginčo procedūros atlikimo nustatyta viena iš diagnozių – (duomenys neskelbtini), kas reiškia galimus simptomus – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) sukelianti liga dėl (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip matyti, ji panašia simptomatika, kurią nurodo atsiradus po ginčo procedūros atlikimo, skundėsi ir anksčiau, iš ko darytina išvada, kad ieškovės ieškinyje nurodomi nusiskundimai dėl rankose esančių simptomų buvo ir anksčiau, t.y. iki ginčo procedūros.

25. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovės nurodomas žalingas pasekmes jos sveikatai (priežastinį ryšį) paneigia teismo paskirtos ekspertizės išvada. Deontologinės ekspertizės išvadoje, atsakant į klausimus nurodyta, kad pagal pateiktų dokumentų duomenimis, 2018 m. lapkričio 9 d. L. V. atvirkštine eiga atlikta (duomenys neskelbtini) procedūra aparatu „Slim Press 3 in 1“ negalėjo sukelti rankų sužalojimų, kuriuos po šios datos konstatavo L. V. apžiūrėję gydytojai, nes trumpalaikis nestiprus rankos suspaudimas nesukelia ilgalaikių pokyčių, (duomenys neskelbtini) procedūros aparatu „Slim Press 3 in 1“ nebuvo sukelti rankų sužalojimai, atlikus atvirkštine eiga (duomenys neskelbtini) procedūrą aparatu „Slim Press 3 in 1“ negalėjo sutrikti L. V. rankos nervo funkcija/“mityba“. Minėtoje ekspertizės išvadoje taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (kuris ieškovei nustatytas iki ginčo procedūros), (duomenys neskelbtini) tai dažniausiai lėtinės ligos, nors gali išsivystyti ir po tam tikrų traumų. Jas lemia traumos, tendovaginiai, dishormoniniai procesai, tam tikros profesinės veiklos ir daug kitų veiksnių. (duomenys neskelbtini) atsiradimai gali sukelti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) procedūra, pati savaime, nesant kitų veiksnių, lėtinių ligų, negali sukelti (duomenys neskelbtini). Pateikti medicininiai išrašai neleidžia nustatyti, kada tiksliai prasidėjo / atsirado (duomenys neskelbtini), iš jų matoma, kad dešinės rankos skausmas pasireiškė dar 2007 m. ir galimai 2016 m., (duomenys neskelbtini) priežastis neaiški. Nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) sutrikimai buvo padaryti mechaniniu būdu.

26. Taigi, tokios ekspertizės išvados paneigia aplinkybes, jog ieškovės minimi sveikatos sužalojimai ar liga atsirado būtent dėl atsakovės suteiktos (duomenys neskelbtini) paslaugos, o ne dėl kitų priežasčių.

27. Atmestinas atsakovės argumentas dėl ekspertizės netinkamumo, kadangi ją atliko ekspertas pasiūlytas ieškovės ir įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, byloje ieškovė neprašė skirti papildomos ar kompleksinės, komisijinės ekspertizės ar apklausit eksperto (kas susiję su papildomomis išlaidomis), teismas neturi pagrindo abejoti eksperto kvalifikacija. Tai, kad ekspertizėje nėra nurodyta tam tikrų duomenų bei yra formalių trūkumų, nurodytų Teismo ekspertizės įstatyme, nedaro jos negaliojančia. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dėl to ginčo pirmos instancijos teisme ieškovė nekėlė. Taip pat atmestinos ieškovės abejonės dėl nepilno duomenų pateikimo ekspertui, kadangi iš bylos matyti, kad ekspertui buvo pateikti visi byloje pateikti duomenys. Taip pat atmestinas argumentas, kad teismas vadovavosi išskirtinai eksperto išvada, kadangi pirmos instancijos teismas įvertino visų byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįsdamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių ištyrimu (CPK 185 straipsnis).

28. Iš pateiktų medicininių išrašų, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės darbuotojos veiksmais yra padaryta žala ieškovei sužalojant sveikatą, kadangi juose nėra konstatuotos jokios sužalojimų atsiradimo aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad ieškovės įvardijami sužalojimai galėjo atsirasi nuo (duomenys neskelbtini) paslaugos, t. y. nėra nustatytas priežastinis ryšis tarp ieškovės sveikatos sutrikimų ir atliktos procedūros. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad išrašuose nurodyta ligos anamnezė nepatvirtina, jog sužalojimai patirti dėl (duomenys neskelbtini) procedūros, kadangi anamnezė yra iš paciento surenkama ligos istorija, t. y. duomenys, kuriuos nurodo išimtinai pats pacientas. Tai, kad išrašuose nurodoma, jog ieškovė sužalojimus patyrė procedūros metu, yra tik pačios ieškovės nuomonė ir ieškovės nurodyta informacija, o ne gydytojų išvada dėl konkrečios sveikatos pablogėjimo priežasties. Taigi ieškovės pateikti išrašai taip pat nepatvirtina kad dėl atsakovės veiksmų atsirado ieškovės įrodinėjama žala sveikatai (CPK 177, 178 straipsniai).

29. Kaip minėta, teismas vertina įrodymų visumą. Byloje pateikti įrodymai, medicininiai išrašai, antstolio konstatuotas pokalbis telefonu, eksperto išvada nepatvirtina ieškovės nurodomų sveikatos sutrikimų ir ginčo atlikimo procedūros sąsajų, t.y. priežastinio ryšio. Nesant nustatyto priežastinio ryšio, negalima konstatuoti, kad ieškovės nurodomas nedarbingumas ir dėl to negautos pajamos, išlaidos medikamentams, kurui, atsirado dėl atsakovės kaltės.

30. Be to, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nors ieškovė prašo atlyginti 48 Eur už dvi (duomenys neskelbtini) procedūras, tačiau pati nurodo, kad po pirmosios (duomenys neskelbtini) procedūros, kuri buvo atlikta 2018 m. spalio 31 d., ieškovė nepatyrė tokių nemalonių pojūčių, nebuvo sužalota jos fizinė sveikata ir tai lėmė poreikį apsilankyti dar kartą, taip pat dalis ieškovės pateiktų medikamentų ir kuro pirkimo čekių yra neįskaitomi (sunkiai įskaitomi), nedetalizuota kokie gydytojai ir kokiu tikslu išrašė čekiuose nurodytus vaistus. Ieškovė tik abstrakčiai nurodo, kad visos jos nurodytos išlaidos buvo patirtos būtent dėl ieškovei padarytų sužalojimų, kurie buvo diagnozuoti medicinos įstaigose, rekomenduojant atitinkamus tyrimus ir medikamentinį gydymą. Kiek ir kur tiksliai važinėjo dėl gydymo, kaip ji nurodo susijusio su sveikatos sutrikimais taip pat nenurodo, ieškovės nurodomi nedarbingumo laikotarpiai taip pat niekaip nesisieja su atsakovės kalte. Taigi atsižvelgiant į šiuos pateiktus įrodymas nėra galimybės nustatyti netgi ieškovės nurodomos turtinės žalos dydžio, jis taip pat nėra įrodytas, siejant su ieškovės nurodomais sveikatos sutrikimais.

31. Neįrodžius atsakovės kaltės bei priežastinio ryšio dėl atsakovės nurodomų sveikatos sutrikimų, nėra pagrindo konstatuoti ir jos patirtą neturtinę žalą, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys nėra įrodytas (CPK 177, 178 straipsniai).

32. Atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas nesiaiškino ar galėjo (duomenys neskelbtini) procedūra būti atlikta netinkamai, kadangi iš klausimų ekspertui matyti, jog klausimai buvo susiję būtent su galimai netinkamu procedūros atlikimu, ir į juos visus kategoriškai buvo atsakyta, kad jei net procedūra ir buvo atlikta netinkamai, tai negalėjo sukelti ieškovei sveikatos sutrikimo.

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, neteisėtų veiksmų, ir priežastinio ryšio su jos nurodoma atsiradusia žala, todėl civilinė atsakomybė negalima. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovės minimi sveikatos sužalojimai ar liga atsirado būtent dėl atsakovės suteiktos (duomenys neskelbtini) paslaugos.

34. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmo instancijos teismo sprendimo, naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino ir taikė CK 6.245-6.249 straipsnius, 6.250 straipsnį, nustatančius civilinę atsakomybę bei jos sąlygas, susiklosčiusius teisinius santykius, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 602,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solandra“ iš apeliantės L. V. (CPK 93, 98 straipsniai).

36. Byloje valstybė nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo bei kitų išlaidų, todėl jos iš šalių nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. V., (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Solandra“, juridinio asmens kodas 300114793, 602,00 Eur (šešis šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė