- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- eI-440-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01543-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Atsakovas
- D. S.
- Pareiškėjas
- Šilutės rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 12.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei D. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Šilutės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės D. S. (toliau – ir atsakovė) jai priteisti 84,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Prašyme nurodo, kad atsakovė nėra sumokėjusi 84,80 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos ginčo laikotarpiu už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šio nekilnojamojo turto objekto nuosavybė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis registruota M. C. vardu. Iš Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1116-733/2020 matyti, jog ginčo nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė paveldėjo (duomenys neskelbtini), mirus M. C.
Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Pareiškėjai ir atsakovei apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 7 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Šilutės rajono savivaldybės taryba 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. Tl-1046 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių patvirtinimo” patvirtino Šilutės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T1-491 patvirtinta šiam ginčui aktuali Nuostatų redakcija (su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų 4 punktą, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą – tai Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje ir privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 5 p.). Vietinė rinkliava nustatoma visiems Šilutės rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti kitų atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 14 p.). Rinkliava apskaičiuojama remiantis nekilnojamo turto plotu ir paskirtimi, Šilutės rajone taikoma dvinarė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (Nuostatų 25 p.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).
Nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išraše nurodyta, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke yra M. C., kiti bylos duomenys patvirtina, kad po M. C. mirties 2011 metais jos palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė atsakovė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo teisinių padarinių retrospektyvus taikymas reiškia ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams aktualių vietinės rinkliavos nuostatų taikymo prasme bei aptartų aplinkybių pagrindu atsakovė pripažintina disponavusi minėtu turto objektu nuo šio turto palikėjo mirties momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1785-575/2015, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2534-575/2016, kt.). Palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Po palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrą taisyklę tampa priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis.
Kadangi atsakovė priėmė M. C. palikimą, Nuostatų prasme nuo palikimo atsiradimo momento atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.
Administracinių teismų praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nesant Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) numatytas senaties terminas. Taigi, nagrinėjamu atveju taikomos MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), nustatančios, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Be to, LVAT yra išaiškinęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018).
Atsižvelgus į ginčo dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisiniams santykiams taikomą aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama tik už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal.
Kadangi su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo pareiškėja į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 21 d., vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už 2020, 2019,2018 ir 2017 metus.
Įvertinus tai, jog yra suėjęs vietinės rinkliavos išieškojimo už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. senaties terminas, šioje dalyje prašymas netenkintinas.
Iš pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo ir vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, jog už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas, taikant Nuostatuose nustatytus dydžius ir sudaro 50,88 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.
Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).
Kadangi nustatyta, jog atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nėra įvykdžiusi, 50,88 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. S. 50,88 Eur (penkiasdešimt eurų ir 88 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai Šilutės rajono savivaldybės administracijai.
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.