Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Lazdynų sodų išbraukimas iš remiamų augalų sąrašo yra neteisėtas, nes pareiškėjas sodus užsodino dar iki Įsakymo priėmimo. Įsakymas negali veikti atbuline data, todėl buvo pažeistas lygybės principas. Reikalavimas nuo trečiųjų metų pradėti derliaus realizaciją prieštarauja gamtos dėsniams, nes vaismedžiai pradeda derėti po 7–8 metų. Be to, labai mažas derlius yra nustatomas tik iš akies. Įsakymo nuostatos stabiliai žlugdo ekologinį ūkį, nors Europos Komisijos direktyvos įpareigoja remti tokius ūkius.

4. Pareiškėjas reikalavimą priteisti 100 000 Eur žalos atlyginimą iš Agentūros grindė tuo, kad daug metų buvo žlugdomas pareiškėjo ūkis.

7. Dėl paramos neskyrimo pagal Priemonę už daugiametes žoles Agentūra nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. Paraiškoje deklaravo 18,11 ha plotą DGP (Daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau), tačiau nurodytu laikotarpi (nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.) neturėjo sutartinių gyvulių (SG), kaip reikalaujama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir EKO taisyklės) 23 punkte. Todėl parama pareiškėjui už daugiametes žoles nebuvo skirta.

8. Dėl paramos neskyrimo pagal Priemonę už sodus nurodė, kad viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ sertifikuodama kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) esančius laukus Nr. 1 ir Nr. 4, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 2, kuriuose deklaruoti riešutmedžių plotai (RŠT), juos įvardino kaip laukus, kuriuose „derliaus nėra“. Pagal EKO taisyklių 54.5 punktą, parama einamaisiais metais neskiriama, jei nustatoma, kad „neauginami kultūriniai augalai“, „ypatingai mažas derlius“, „neįdirbtas juodasis pūdymas“ ir kt. Nesant derliaus parama už pareiškėjo kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 deklaruotą 2,20 ha (RŠT) plotą, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 4 deklaruotą 4,51 ha (RŠT) plotą ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotą 0,10 ha (RŠT) plotą parama nebuvo skirta. Pareiškėjui parama už 2017 m. Paraiškoje deklaruotus RŠT plotus (10,21 ha) iš esmės nepriklauso, nes jie nepatenka į EKO taisyklių 2 priede nurodytą pagal Priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ remiamų augalų rūšių sąrašą.

9. Dėl prašomos priteisti žalos Agentūra nurodė, kad ji neatliko jokių veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai, todėl pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą.

II.

12. Teismas vadovavosi EKO taisyklėmis (2017 m. kovo 22 d. redakcija), kurių 23 punkte nustatyta, kad paramos gavėjams, įgyvendinantiems Priemonę, parama už daugiametes žoles mokama, tik auginantiems jas sertifikuotame pagal reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus plote, kurio ne daugiau kaip 2 ha tenka vienam sertifikuotam pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sutartiniam gyvuliui (SG) mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose; kitose teritorijose mokama tik auginantiems jas sertifikuotame pagal reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus plote, kurio ne daugiau kaip 1,5 ha tenka vienam sertifikuotam pagal reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus SG; paramos gavėjams, įgyvendinantiems Priemonę, parama už daugiametes žoles mokama tik laikantiems gyvulius, nurodytus šių taisyklių 1 priede, išskyrus kiaules ir paukščius.

13. Įvertinęs paminėtą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad paramai už daugiametes žoles gauti reikalinga, kad būtų išpildyta sąlyga dėl sutartinių gyvulių (SG) auginimo. Agentūra nustatė, kad pareiškėjas aktualiu laikotarpiu gyvulių neturėjo, todėl pareiškėjui šių Agentūros nustatytų aplinkybių jokiais įrodymais priešingai neįrodžius, darytina išvada, kad Agentūra turėjo teisinį pagrindą neskirti pareiškėjui paramos pagal Priemonę už daugiametes žoles (18,11 ha).

15. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujančios Agentūros, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas, pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

16. Nustatęs, kad Agentūra, atsisakydama pareiškėjui skirti paramą pagal Priemonę už daugiametes žoles (18,11 ha) ir už sodus (10,21 ha), veikė EKO taisyklių nustatyta tvarka, teismas konstatavo, kad Agentūra neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos pareiškėjui priteisimo. Atsisakymas pareiškėjui išmokėti dalį paramos pripažintinas teisėtu, todėl pareiškėjas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

6. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad teismas nustatytų, ar Įsakymas dėl lazdynų sodų išbraukimo ir remiamų augalų sąrašo, privalomo gyvulių laikymo, turint daugiamečių pievų, ir kitos nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas ištirti Įsakymo atitikimą aukštesnės galios teisės aktams (teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, kokiems norminiams teisės aktams, jų nuostatoms, Įsakymas prieštarauja), išskirtinai kildinamas iš to, kad pareiškėjas pats nebuvo tinkamai išpildęs privalomųjų sąlygų paramai pagal Priemonę už daugiametes žoles gauti (nelaikė gyvulių) bei deklaravo riešutmedžius, už kuriuos parama net nėra skiriama. Teismo vertinimu, pareiškėjui paramos dalies neskyrimą iš esmės sąlygojo paties pareiškėjo veiksmai, o tai nelaikytina teisiniu pagrindu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įsakymo nuostatų ištyrimo.

7. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo ginčijamas Agentūros 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. BR6-2731207 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nebuvo teisinio pagrindo. Sprendimą pripažinęs teisėtu, teismas nenustatė pagrindo įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui visas išmokas už ekologinį ūkininkavimą.

III.

18. Pirmosios instancijos teismas nesikreipė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įsakymo nuostatų, kuriomis iš remiamų augalų sąrašo išbraukti ekologiniai lazdynų sodai, neremiama ekologinių daugiamečių pievų priežiūra, siekiant patikrinti, ar jos atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus.

19. Minėtas Įsakymas (jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-301 daliai, kur nustatytas lazdynų ir riešutmedžių tankumas. Pareiškėjas pakartoja, kad kai pasodino minėtas naudmenas, paramos nebeliko, pagal anksčiau galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-182) už ekologinių pievų tvarkymą buvo mokama 89 Eur, o tiems, kas laiko gyvulius – 118 Eur. Pagal Įsakymą parama nemokama, o inspektavimo kaina didėja. Pareiškėjo lazdynų sodai pavirto riešutmedžiais, nes įvedė tokį naudmenos kodą. Įsakymas prieštaringas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatų, veikia atgaline data, todėl prieštarauja Konstitucijai.

20. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Agentūros atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriuose iš esmės nesutinka su reikalavimu auginti gyvulius, prašant paramos už daugiamečių pievų priežiūrą, taip pat, kad neremiami pareiškėjo pasodinti lazdynų sodai. Taip nuvertėja pareiškėjo žemė, jis jaučiasi diskriminuojamas, žlugdomas pareiškėjo ūkis. Kartu su paaiškinimais pareiškėjas pateikia VšĮ „Ekoagros“ 2020 m. liepos 23 d. raštą Nr. LSK-T-20-03952.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2018 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. BR6-2731207, kuriuo atsisakyta skirti pareiškėjui išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ už deklaruotus riešutmedžių plotus ir daugiametes žoles, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo išmokėti pareiškėjui visas priklausančias išmokas ir neturtinės žalos atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą – įvertinęs EKO taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą ir byloje nustatęs, kad pareiškėjas neaugina sutartinių gyvulių, be to, pagal EKO taisyklių 2 priedą riešutmedžiai neįtraukti į remiamų augalų rūšių, už kuriuos gali būti mokama parama, sąrašą, teismas darė išvadą, kad skundžiamas Agentūros sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Nenustatęs neteisėtų Agentūros veiksmų, teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nurodydamas, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atlikti EKO taisyklių teisėtumo tyrimą, kadangi jose nustatytos pramos skyrimo sąlygos už daugiametes pievas, neremiamas lazdynų sodų auginimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Viešojo administravimo įstatymui), žlugdo pareiškėjo ūkį ir jį diskriminuoja.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodė, jog ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

29. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje nustačius, kad pareiškėjas 2017 m. Paraiškos vertinimui aktualiu laikotarpiu nelaikė nustatyto skaičiaus sutartinių gyvulių (pareiškėjas jų neturėjo), taip pat, kad pareiškėjas prašė paramos už neremiamus augalus, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neatitiko EKO taisyklėse (šias nuostatas išsamiai savo sprendime apžvelgė pirmosios instancijos teismas, todėl jos nekartojamos) nustatytų paramos skyrimo sąlygų ir išmokos už daugiametes pievas bei už lazdynų sodus (riešutmedžius) jam pagrįstai buvo neskirtos. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina teisės aktuose nustatytos būtinos sąlygos paramai už ekologinį ūkininkavimą gauti, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti Agentūros veiksmų neteisėtumą vertinant pareiškėjo 2017 m. Paraišką.

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis šių motyvų nekartoja. Nenustačius Agentūros neteisėtų veiksmų, negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, taip pat išmokėti jam neskirtą paramą pagal 2017 m. Paraišką.

31. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka negali būti tenkinamas pareiškėjo procesinis prašymas trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Žemės ūkio ministeriją, nes ši institucija nebuvo proceso dalyviu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

32. Dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įsakymo nuostatų, kuriomis iš remiamų augalų sąrašo išbraukti ekologiniai lazdynų sodai, neremiama ekologinių daugiamečių pievų priežiūra, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

33. Pareiškėjas prašymą inicijuoti norminę bylą grindė iš esmės tuo, kad jo netenkina Įsakymu nustatytos paramos skyrimo sąlygos, pareiškėjo įsitikinimu, minėtas Įsakymas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui ir kitiems norminiams aktams. Įvertinusi šio prašymo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad be deklaratyvių teiginių pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų dėl atitinkamų Įsakymo nuostatų neteisėtumo, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

34. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie nebuvo tiriami pirmosios instancijos teisme (VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. Ekologinės gamybos tikrinimo protokolą Nr. PAG-T-17-01512 ir VšĮ „Ekoagros“ 2020 m. liepos 23 d. raštą Nr. LSK-T-20-03952. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Susipažinusi su minėtais naujai pateiktais įrodymais, teisėjų kolegija nenustatė būtinybės jų tirti, be to, pareiškėjas nenurodė, kurias bylai reikšmingas aplinkybes šiais VšĮ „Ekoagros“ surašytais dokumentais siekia įrodinėti.

35. Dėl apeliacinės instancijos teismui pateikto procesinio prašymo sujungti pareiškėjo nurodytas bylas, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nemotyvavo šio prašymo, o teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant gali būti sujungiamos kelios administracinės bylos.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.