Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Broniaus Januškos ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lazdynų sodų išbraukimas iš remiamų augalų sąrašo yra neteisėtas, nes pareiškėjas sodus užsodino dar iki Įsakymo priėmimo. Įsakymas negali veikti atbuline data, todėl buvo pažeistas lygybės principas. Reikalavimas nuo trečiųjų metų pradėti derliaus realizaciją prieštarauja gamtos dėsniams, nes vaismedžiai pradeda derėti po 7-8 metų. Be to, labai mažas derlius yra nustatomas tik iš akies. Nurodė, kad Įsakymo nuostatos stabiliai žlugdo ekologinį ūkį, nors Europos Komisijos direktyvos įpareigoja remti tokius ūkius.

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas Agentūrai 2017 m. gegužės 29 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – ir 2017 m. Paraiška), kurioje deklaravo: 32,86 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 32,86 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama žalinimo išmoka; 32,86 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė) (Parama ekologiniam ūkininkavimui už daugiametes žoles – 18,11 ha bei Parama ekologiniam ūkininkavimui už uogynus – 4,54 ha ir sodus – 10,21 ha. Bendras plotas – 14,75 ha. Pagal 2017 m. Paraišką pareiškėjui neskirta parama už daugiametes žoles – 18,11 ha ir sodus – 10,21 ha.

Dėl paramos neskyrimo pagal Priemonę už daugiametes žoles nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. Paraiškoje deklaravo 18,11 ha plotą DGP (Daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau), tačiau nurodytu laikotarpi (nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.) neturėjo sutartinių gyvulių (SG), kaip reikalaujama Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir EKO taisyklės) 23 punkte. Todėl parama pareiškėjui už daugiametes žoles nebuvo skirta.

Dėl paramos neskyrimo pagal Priemonę už sodus nurodė, kad VšĮ „Ekoagros“ sertifikuodama kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančius laukus Nr. 1 ir Nr. 4, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 2, kuriuose deklaruoti riešutmedžių plotai (RŠT), juos įvardino kaip laukus, kuriuose „derliaus nėra“. Pagal EKO taisyklių 54.5 punktą, parama einamaisiais metais neskiriama, jei nustatoma, kad „neauginami kultūriniai augalai“, „ypatingai mažas derlius“, „neįdirbtas juodasis pūdymas“ ir kt. Nesant derliaus parama už pareiškėjo kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 deklaruotą 2,20 ha (RŠT) plotą, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 4 deklaruotą 4,51 ha (RŠT) plotą ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotą 0,10 ha (RŠT) plotą parama nebuvo skirta. Pažymėjo, kad pareiškėjui parama už 2017 m. Paraiškoje deklaruotus RŠT plotus (10,21 ha) iš esmės nepriklauso, nes jie nepatenka į EKO taisyklių 2 priede nurodytą pagal Priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ remiamų augalų rūšių sąrašą.

Dėl prašomos priteisti žalos nurodė, kad Agentūra neatliko jokių veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai, todėl pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. BR6-2731207 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo išmokėti pareiškėjui visas išmokas už ekologinį ūkininkavimą.

2. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 29 d. Agentūrai pateikė 2017 m. Paraiška (reg. Nr. 17-1006019898-1), kurioje deklaravo: 32,86 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 32,86 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama žalinimo išmoka; 32,86 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (Parama ekologiniam ūkininkavimui už daugiametes žoles – 18,11 ha bei Parama ekologiniam ūkininkavimui už uogynus – 4,54 ha ir sodus – 10,21 ha). Bendras plotas – 14,75 ha (b. l. 26).

Agentūra įvertinusi Paraišką pareiškėjui apskaičiavo 10244,29 Eur paramos sumą. Pareiškėjui buvo atsisakyta skirti paramą pagal Priemonę už daugiametes žoles (18,11 ha) ir už sodus (10,21 ha). Paramos skyrimo ir atsisakymo skirti dalį paramos argumentai buvo išdėstyti 2018 m. kovo 12 d. sprendime Nr. BR6-2731207 (b. l. 5).

Pareiškėjui išsamus Sprendimas buvo įteiktas su 2018 m. rugpjūčio 24 d. lydraščiu Nr. BR6-11826, todėl pareiškėjui skundą teismui pateikus 2019 m. rugsėjo 5 d., laikytina, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas (b. l. 43).

3. Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Įsakymu, kuriose priemonė „Ekologinis ūkininkavimas“ skirstoma į dvi veiklas: „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ ir „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (2017 m. kovo 22 d. redakcija, EKO taisyklių 2 punktas).

EKO taisyklių 23 punkte nustatyta, kad paramos gavėjams, įgyvendinantiems Priemonę, parama už daugiametes žoles mokama tik auginantiems jas sertifikuotame pagal reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus plote, kurio ne daugiau kaip 2 ha tenka vienam sertifikuotam pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sutartiniam gyvuliui (SG) mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose. Kitose teritorijose mokama tik auginantiems jas sertifikuotame pagal reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus plote, kurio ne daugiau kaip 1,5 ha tenka vienam sertifikuotam pagal reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus SG. Jei pareiškėjas prašo paramos už sertifikuotą daugiamečių žolių plotą pagal abi Priemonės veiklas, o daugiamečių žolių hektarui tenka mažiau SG nei nustatyta šiame punkte, pirmiausia parama skiriama už daugiametes žoles pagal Priemonės veiklą „Parama ekologiniam ūkininkavimui“. Jei dalis pareiškėjo laukų, kuriuose deklaruojamos daugiametės žolės, patenka į mažiau palankias ūkininkauti teritorijas, o atitinkančių pagal paramos taisykles hektarui tenka mažiau SG nei nustatyta šiame punkte, pirmiausia parama skiriama už daugiametes žoles, patenkančias į mažiau palankias ūkininkauti teritorijas. Tais atvejais, kai pareiškėjai paramos paraiškoje prašo paramos už daugiametes žoles, tačiau šiam plotui tenka mažiau SG, nei nustatyta šiame punkte, išmoka mokama tik už tą daugiamečių žolių plotą, kuriam tenka šiame punkte nustatytas SG skaičius.

Skaičiuojant SG imami sertifikavimo įstaigos išduotame nutarimo dėl ekologinės gamybos išraše nurodyti tų metų, už kuriuos skaičiuojama parama, duomenys apie valdytojo ir (ar) partnerio vardu sertifikuotus gyvūnus. Įsipareigojimų laikotarpiu, nustatant ploto priskyrimą prie mažiau palankių ūkininkauti teritorijų, imami 2015 m. duomenys. Paramos gavėjams, įgyvendinantiems Priemonę, parama už daugiametes žoles mokama tik laikantiems gyvulius, nurodytus šių taisyklių 1 priede, išskyrus kiaules ir paukščius.

Iš paminėtų teisės nuostatų matyti, kad paramai už daugiametes žoles gauti reikalinga, kad būtų išpildytą sąlyga dėl sutartinių gyvulių (SG) auginimo. Agentūra nustatė, kad pareiškėjas aktualiu laikotarpiu gyvulių neturėjo, todėl pareiškėjui šių Agentūros nustatytų aplinkybių jokiais įrodymais priešingai neįrodžius, darytina išvada, kad Agentūra turėjo teisinį pagrindą neskirti pareiškėjui paramos pagal Priemonę už daugiametes žoles (18,11 ha).

4. EKO taisyklių 2 priede nurodytos augalų, už kuriuos gali būti mokama parama, sąrašas. Sąraše nėra nurodyta, kad ekologinio ūkininkavimo parama galėtų būti teikiama už riešutmedžius. Pareiškėjas Paraiškoje deklaravo 10,21 ha riešutmedžių (RŠT) (b. l. 27). Atsižvelgiant į tai, kad EKO taisyklės nenumato paramos už riešutmedžius, todėl Agentūra pagrįstai nusprendė, kad parama už 2017 m. Paraiškoje deklaruotus 10,21 ha RŠT pareiškėjui nepriklauso. Pastebėtina, kad riešutmedžiai nebuvo nurodyti ir ankstesnėse EKO taisyklių redakcijose.

5. Pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujančios Agentūros, priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Agentūra, atsisakydama pareiškėjui skirti paramą pagal Priemonę už daugiametes žoles (18,11 ha) ir už sodus – RŠT (10,21 ha), veikė EKO taisyklių nustatyta tvarka, todėl nenustačius Agentūros neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos pareiškėjui priteisimo. Atsisakymas pareiškėjui išmokėti dalį paramos pripažintinas teisėtu, todėl pareiškėjas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

6. Pareiškėjas taip pat suformulavo procesinio pobūdžio reikalavimą, kuriuo jis prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad teismas nustatytų, ar Įsakymas dėl lazdynų sodų išbraukimo ir remiamų augalų sąrašo, privalomo gyvulių laikymo, turint daugiamečių pievų ir kitos nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas ištirti Įsakymo atitikimą aukštesnės galios teisės aktams (atkreiptina, kad pareiškėjas nenurodė, kokiems norminiams teisės aktams, jų nuostatoms, Įsakymas prieštarauja) išskirtinai kildinamas iš to, kad pareiškėjas pats nebuvo tinkamai išpildęs privalomųjų sąlygų paramai pagal Priemonę už daugiametes žoles gauti (nelaikė gyvulių) bei deklaravo riešutmedžius, už kuriuos parama net nėra skiriama. Taigi, pareiškėjui paramos dalies neskyrimą iš esmės sąlygojo paties pareiškėjo veiksmai, o tai nėra teisinis pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įsakymo nuostatų ištyrimo.

7. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo ginčijamas Agentūros 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. BR6-2731207 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Sprendimą pripažinus teisėtu, atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui visas išmokas už ekologinį ūkininkavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.