Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. Z. ir A. Z. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Z. ir A. Z. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuotais asmenimis byloje esant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolių A. L. ir L. L. kontorai, akcinei bendrovei Šiaulių bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Ivabaltė“, uždarajai akcinei bendrovei „Rokagra“, akcinei bendrovei „East West Agro“, uždarajai akcinei bendrovei „Raudona saulė“, uždarajai akcinei bendrovei „Specagra“, uždarajai akcinei bendrovei „Agrodema“, uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (dabartinis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Ilte“), uždarajai akcinei bendrovei „Transmilk“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, A. S., P. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šioje byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, jog pareiškėjas yra nesąžiningas.

2. Pareiškėjai A. Z. ir A. Z. pateiktu teismui pareiškimu prašė iškelti jiems bankroto bylą, nemokumo administratoriumi skirti G. V., patvirtinti nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomas reikalingas lėšas: pareiškėjai A. Z. – 590 Eur, o pareiškėjui A. Z. – 1 700 Eur lėšų sumą.

3. Pareiškėjas A. Z., kad šeimos aplinkybės ir pats ūkininkavimas privedė iki nemokumo. Ūkininkauti pradėjo 1989 metais, bet tuo momentu ūkininkavimą perleido broliui. Nuo 2012 metų pats pradėjo ūkininkauti. Nuosavo žemės turėjo apie 40 hektarų, o nuomojamos žemės – apie 800 hektarų. Jis turi 18 hektarų žemės, o likusi žemė priklauso jo broliui. Vertėsi grūdinių kultūrų auginimu. Nuo 2016 metų Šiaulių bankas suteikė paskolą veiklai vykdyti, įkeičiant žemės sklypus, javų kombainą bei ratinį traktorių. Sandoris su A. S. sudarytas 2016 metais. A. S. pinigai skirti pirkti degalus ir žemę. Nuo 2016 metų nuomojamų žemių savininkai pradėjo pardavinėti savo žemes. Jų nupirkti neišgalėjo, todėl iš 800 hektarų, liko 400 hektarų. Visi planai, susiję su ūkininkavimu, buvo paremti 800 hektarų plote, o kai žemės pradėjo mažėti, viskas praktiškai sužlugo. Iš 2015 metų į 2016 metus prarado 200 hektarų rapso, kurie iššąlo. Pasėliai nebuvo drausti. Taip pat turėjo du didelius gaisrus. Vienais metais užsidegė laukai, o 2020 metais užsidegė savaeigis purkštukas laukuose. Nuostoliai buvo dideli. 2020 metais nuomininkai taip pat sukėlė žemės nuomos kainas. 2020 metais turėjo 400 hektarų nuomojamos žemės, o 2021 metais – nuomojamos žemės neturėjo. Savo turimos žemės – 40 hektarų, kiekis ūkininkavimui buvo per mažas. Nemokumo priežastys buvo ir grūdų kainos, aukštos energetinių išteklių, t. y. degalai, elektra, skyrybos. Nuo 2021 metų pabaigos gyvena skyriumi, yra inicijuojamos skyrybos. Veikla baigėsi 2021 metų rudenį, kai nuėmė derlių, nes neturėjo iš ko užsakyti trąšų. Paskutiniai grūdai buvo parduoti 2021 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais. Pagrindinės skolos prasidėjo nuo 2017-2018 metais. Pradėjo skolintis iš draugų, giminių. Ūkyje dirbo jis, jo brolis ir trys samdomi darbuotojai. Jo sutuoktinė ūkio darbų nedirbo. Nuo 2021 metų ūkyje visiškai niekas nedirbo. 2020 m. gruodžio 22 d. kreditą iš Ignalinos kredito unijos 156 000 Eur sumai ėmė tikslu atsiskaityti su nuomininkais iš kurių nuomojosi žemes ir atsiskaityti už lizinguojamą kombainą, paskutinė įmoka (26 000 Eur). Tuo metu buvo momentas ir viską galvojo pradėti iš naujo, tačiau kai viską sudėliojo, pamatė, kad jau neįmanoma atstatyti žemės ūkio. Tai patvirtintų bankų išrašai. Skolų išieškojimą vykdo antstolis. Tiksliai negali pasakyti kokią sumą. Tiksliai savo ūkio vertės negali nurodyti. Žemes ir ūkinius pastatus paveldėjo. Žemės šiuo metu dirbamos, neapleistos, neparduotos. Turimos žemės neišnuomojo, nes buvo nuo visko pavargęs ir apie nieką negalvojo. Žemę dirba J. M. už skolas. Jis J. M. buvo skolingas virš 30 000 Eur. Iš jo pinigų buvo pasiskolinęs 2017-2018 metais. 2018 metais J. M. grąžino 18 000 Eur. Susitarė, kad už likusią sumą jis naudosis jo turima žeme – 18 ha žemės sklypu. J. M. žemes dirbti leido iki bankroto prasidėjimo. Tuomet J. M. laikys, jog jam skola grąžinta. Jis žemę dirba 2 metus laiko, tai yra nuo 2022 metų. 1 ha žemės nuomos kaina 2022 metais buvo nuo 180-250 Eur. Būna, kad ir 300-350 Eur už 1 ha yra mokama. Skolų niekaip neišgalės išmokėti iš gaunamo darbo užmokesčio – 1 950 Eur. Skolų suma yra apie 1 143,770,10 Eur. Visų mokėjimų terminai yra suėję. Pareiškėjai turi nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 222 095 Eur. Šiuo metu neturi nuosavo gyvenamojo būsto. Jį nuomojasi. Pragyvenimui jam reikalingas maistas, apranga, išlaidos susiję su vykimo į darbą, sveikatai ir medikamentams. Turi su sveikata problemų. Turėjo du mikro infarktus. 2024 m. gegužės mėnesį turės operaciją, susijusią su širdimi. Vaistus nuo širdies vartoja kiekvieną dieną. Po 4 tabletes. Už vaistų dėžutę paskutinį kartą mokėjo 64 Eur. mano, kad po operacijos neužteks 100 Eur sveikatos ir medicinos išlaidoms padengti. Vaistų užtenka 1 mėnesiui laiko. Dirba kol sveikata leidžia. Dirba UAB „Delaval“ pardavimų vadybininku Kaune. Darbas yra susijęs su fermų įrangos pardavimu. Į darbą važiuoja kiekvieną dieną. Išlaidos susijusios su degalais siekia nuo 400 iki 600 Eur. Jam darbdavys suteikia tik automobilį, degalus pilasi iš savo asmeninių lėšų. Už Kėdainių miesto nuomojasi gyvenamąjį namą, už kurį moka 500 Eur. Nesinuomoja Kaune, nes Kėdainių rajone yra pigiau. Name gyvena vienas. Niekada negyveno mieste, todėl jame nenori gyventi. Namą šildo malkomis. Už šiukšles moka 24 Eur. Maisto, aprangos, poreikiai jam kiekvieną mėnesį atsieina apie 1 500 Eur, likusią sumą – 250 Eur, galėtų mokėti kreditoriams.

4. Pareiškėjos A. Z. pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodyti pagrindiniai argumentai: ji į ūkininkavimą nesikišo, nesigilino. Ūkininkavimas buvo sutuoktinio ir jo brolio reikalas, kurie tardavosi ir viską spręsdavo. Ji nuo 2001 metų dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. rugsėjo mėnesį įmonė bankrutavo. Perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau šioje įmonėje situacija taip pat sudėtinga. Nėra galimybės, kad atlyginimas bus pakeltas. Kol augino vaikus, tada ūkininkavo ir laikė gyvulius. Tai buvo iki 2000 metų. Gauna minimalią algą. Jos poreikiai kuklūs. 2021 m. birželio mėnesį išėjo iš savo namų. Iš pradžių nuomojosi būstą. Dabar gyvena pas savo vaikus. Pagrindinės išlaidos susijusios su maistu, higienos prekėmis, pragyvenimo išlaidomis. Prisideda prie komunalinių mokesčių 150 Eur suma. Neturi rimtų negalavimų, lėtinių ligų. Medicininės išlaidos susijusios su einamaisiais reikalais. Daugiau aplinkybių apie ūkį negali pasakyti. Dėl žemės nuomų, žemės dirbimo nesidomėjo ir į šiuos reikalus nesikišo. Kada ūkis tiksliai nustojo vykdyti veiklą pasakyti negali. Galėjo būti 2020-2021 metai.

5. Suinteresuotas asmuo P. G. savo poziciją dėl pareiškimo grindžia teismo posėdyje nurodytais argumentais: su pareiškėju yra pusbroliai. A. Z. paprašė jo paskolinti pinigų. Paskolino 50 000 Eur. pusei metų. Pasirašė raštelį, notaro nepatvirtintą. Pinigus pervedė bankiniu pavedimu. Tai galėjo būti 2019 metų ruduo. Suprato, kad pinigus skolino investicijoms į ūkį. Nesakė, kad ūkyje sunkumai. Tiesiog paprašė paskolinti pinigus. Po metų laiko skambino A. Z., klausė apie skolos grąžinimą. Vėliau išgirdo, kad jis bankrutuoja. Yra atgavęs 10 000 Eur, kuriuos jam pervedė A. Z. sūnus. Nepamena kada tai buvo. Likusi skola yra 40 000 Eur. Pareiškėjas A. Z. gyvena tuose pačiuose namuose, kuriuos iš varžytinių pardavė saviems asmenims. Visi kaimynai tai žino ir apie tai kalba. Pareiškėjas jam telefonu neatsiliepia ir dėl skolos grąžinimo bendrauti vengia.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) savo poziciją dėl pareiškimo grindžia atsiliepime nurodytais argumentais: VMI apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) 2023 m. spalio 30 d. duomenimis pareiškėja A. Z. valstybės biudžetui neskolinga. 2023 m. spalio 30 d. duomenimis, pareiškėjas A. Z. valstybės biudžetui skolingas 133 553,30 Eur (Baudos už administracinį nusižengimą – 340 Eur; gyventojų pajamų mokestis su paskaičiuotais delspinigiais – 624,55 Eur; Pridėtinės vertės mokestis su paskaičiuotais delspinigiais – 131 968,93 Eur; žemės mokestis su paskaičiuotais delspinigiais – 133,54 Eur; pagal teismo vykdomuosius dokumentus – 559,28 Eur). VMI bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.

7. Suinteresuotas asmuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Ilte“; toliau tekste – INVEGA arba UAB „Ilte“) nesutikimą su pareiškimu grindžia atsiliepime nurodytais argumentais: Ignalinos kredito unija sudarė su pareiškėju A. Z. ( toliau – paskolos gavėju) 2020 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį Nr. COVID19/IKU/202012-0113 (toliau – paskolos sutartis), kurios pagrindu paskolos gavėjui buvo suteikta 156 000 Eur paskola. Lengvatinė paskola suteikta pagal skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą, patvirtintą 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-539. Ši paskola teikta išskirtinai apyvartiniam kapitalui finansuoti. Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.18.3.6.1. papunktis numato, jog paskolos gavėjas įsipareigoja naudoti paskolą pagal paskolos sutartyje nurodytą paskirtį ir po visos paskolos panaudojimo per 10 (dešimt) darbo dienų kreditoriui pateikti paskolos panaudojimą pagal paskirtį pagrindžiančius dokumentus. 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu dėl lengvatinės paskolos panaudojimo pagal tikslinę paskirtį Nr. 2A-4652 pareiškėjas raštiškai informuotas, kad ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 27 d. turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius paskolos panaudojimo pagrįstumą, bei pažymėjo, jog nepateikus dokumentų iki numatyto termino, paskola bus pripažinta kaip panaudota ne pagal paskirtį. 2021 m. rugsėjo 27 d. paskolos gavėjas pateikė dokumentus, kuriuos patikrinus buvo nustatyta, kad pagal paskirtį panaudotos paskolos suma yra 26 055,62 Eur, tuo tarpu nepanaudotas paskolos likutis sudaro 129 944,38 Eur sumą. 2022 m. balandžio 22 d. raštu dėl lengvatinės paskolos panaudojimo pagal tikslinę paskirtį Nr. 2A-1060 pareiškėjui buvo nurodyta ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 9 d. pateikti paskolos panaudojimą pagrindžiančius dokumentus arba grąžinti 129 944,38 Eur nepanaudotą paskolos dalį. Paskolos gavėjui nevykdant įsipareigojimų, t. y. nemokant paskolos, Ignalinos kredito unija 2022 m. birželio 17 d. nutraukė paskolos sutartį ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 4R-4/2022 neatlygintinai perleido, o UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (toliau – ŽŪPGF) perėmė reikalavimo teises, kylančias iš paskolos sutarties. 2022 m. rugpjūčio 4 d. ŽŪPGF priėmė sprendimą dėl gražintinų lėšų Nr. 9G-435, kuriuo įpareigojo paskolos gavėją per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo išsiuntimo dienos grąžinti (duomenys neskelbtini) 944,38 Eur paskolos dalį, išmokėtą pagal paskolos sutartį ir panaudotą ne pagal paskolos sutartyje nurodytą paskirtį, taip pat lengvatines palūkanas (146,40 Eur). Įvykus ŽŪPGF reorganizavimui prijungimo prie UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ būdu, INVEGA yra po reorganizavimo tęsianti veiklą bendrovė, kuri nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. perėmė visą ŽŪPGF turtą, teises ir įsipareigojimus 2023 m. kovo 22 d. reorganizavimo sąlygų nustatyta tvarka. Pareiškėjo A. Z. įsiskolinimas sutarties nutraukimo dienai yra 156 146,40 Eur. Nesutinka su pareiškėjų pozicija, jog jie neturi galimybių dengti įsiskolinimus kreditoriams. Nors sutuoktiniai gyvena skyriumi, jie yra dirbantys asmenys, todėl gali dengti esamus įsiskolinimus iš gaunamų pajamų, o dalį gaunamų pajamų skirsti būtiniesiems pragyvenimo pareikiamas patenkinti. Tačiau pareiškėjai tinkamai nepagrindė fakto, jog ištiktųjų jiems būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingos 1 750 ir 590 Eur dydžio sumos. Pareiškėjai vis imdavo paskolas ūkiui ar ūkininkavo funkcijas vykdyti, tačiau numatant jog ūkininkavimo veikla tampa ar taps nuostolinga, reikėtų neteikti prašymu dėl paskolos gavimo ir stengtis padengti senesnes skolas išvengiant ateityje didesnio įsiskolinimo. Ši aplinkybė nurodo pareiškėjų nesąžiningumą ir nerūpestingumą. Pareiškėjų elgesys per 3 (trijų) metų laikotarpį nebuvo nukreiptas maksimaliai ieškoti išeičių dėl susidariusių skolų grąžinimo galimybių.

8. Suinteresuotas asmuo UAB „Raudona saulė“ ir jų atstovė nesutikimą su pareiškimu grindžia atsiliepime nurodytais argumentais: suinteresuotas asmuo UAB „Raudona saulė“ yra pareiškėjo A. Z. kreditorius. A. Z. yra skolingas suinteresuotam asmeniui 43 476,49 Eur sumą. Tarp suinteresuoto asmens ir ūkininko A. Z. 2020 m. spalio 7 d. buvo sudaryta Atpirkimo sutartis Nr. RS-20201007, kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo iki 2021 m. spalio 31 d. atpirkti Traktorių. 2020 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta Atpirkimo sutartis Nr. 20201231-01, kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo iki 2021 m. birželio 30 d. atpirkti Javų kombainą. A. Z. neatsiskaitė laiku su suinteresuotu asmeniu, todėl buvo kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 26 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2282-995/2022, kuriuo iš pareiškėjo A. Z. suinteresuoto asmens naudai priteisė 39 770,73 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, 326,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skolos išieškojimą vykdo antstolis. 2023 m. lapkričio 6 d. iš A. Z. suinteresuoto asmens naudai yra išieškota 3 567,81 Eur. Likęs įsiskolinimas sudaro 43 476,49 Eur sumą. Pareiškėja A. Z. nėra skolinga suinteresuotam asmeniui. Nurodoma, kad pareiškėjai nebuvo ir nėra sąžiningi prieš savo kreditorius bei prieš teismą. Pareiškime nėra detalizuoti pareiškėjų turimi finansiniai įsipareigojimai, t. y. nėra aišku kada tiksliai pareiškėjai susidūrė su finansiniais sunkumais, nėra aišku kada yra susidarę įsiskolinimai kreditoriams, taip pat nėra aišku ar pareiškėjas A. Z. nėra sudaręs sandorių, kurie pažeistų kitų kreditorių interesus. Visose vykdomosiose bylose išieškojimai yra vykdomi tik iš pareiškėjo A. Z., pareiškėja A. Z. neturi nei vienos vykdomosios bylos. 2023 metais buvo užvestos 5 vykdomosios bylos, 2022 metais buvo užvestos 6 vykdomosios bylos, visos jos nėra užbaigtos. Pareiškėjai teigia, kad finansiniai sunkumai atsirado 2021 m. pabaigoje. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjų teiginį bei vykdomųjų bylų užvedimo datas, darytina išvada, kad pareiškėjai, negalėdami grąžinti esamų įsipareigojimų, finansinius įsipareigojimus toliau didino, nevykdydami jau esamų įsipareigojimų, toks veikimas negali būti laikomas sąžiningu kreditorių atžvilgiu. Nėra detaliai paaiškinta kaip pareiškėjų skyrybos lėmė nemokumo atsiradimą. Pareiškėjų nesąžiningumą rodo pareiškime nurodomos pareiškėjams reikalingos lėšos būtiniesiems poreikiams. Pareiškėjui A. Z. yra reikalinga net 1 750 Eur suma per mėnesį. Pareiškėjas A. Z. nurodo, kad vidutiniškai atskaičius mokesčius jis gauna apie 1 950 Eur atlyginimo per mėnesį ir pageidauja, kad jam, kaip bankrutuojančiam asmeniui, būtų pragyvenimui skiriamas beveik visas jo gaunamas darbo užmokestis. Kreditoriams jis pageidauja skirti tik 200,00 Eur per mėnesį. Akivaizdu, kad pareiškėjas A. Z. siekia, kad visos jo gaunamos pajamos būtų skiriamos tik jo poreikių tenkinimui – 600,00 Eur maistui, 200,00 Eur išvaizdai, 300,00 Eur transportui ir kita. Toks pareiškėjo A. Z. požiūris yra itin nesąžiningas prieš visus kreditorius. Pareiškėjos A. Z. poreikiams yra reikalinga 590 Eur suma per mėnesį. Kreditoriams būtų skiriama tik 43 Eur per mėnesį. Išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, kurios viršija 1/2 MMA, turi būti pagrįstos. Pareiškėjai jokiais duomenimis/dokumentais nepagrindė prašomų būtinųjų poreikių išlaidų dydžių. Pareiškėjų siekiai yra nukreipti tik į jų pačių asmeninę naudą – kad būtų nurašyti kreditoriniai įsiskolinimai.

9. Suinteresuotas asmuo AB „East West Agro“ ir jų atstovė nesutikimą su pareiškimu grindžia atsiliepime ir teismo posėdžio metu tais pačiais argumentais kaip ir suinteresuotas asmuo UAB „Raudona saulė“, papildomai nurodant, kad 2020 m. gruodžio 2 d. tarp suinteresuoto asmens ir ūkininko A. Z. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. EWA-P2020/12/02-030, kurios pagrindu A. Z. buvo suteikta 86 000 Eur dydžio paskolos suma. Paskolos sumos suteikimas buvo įformintas 2020 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. P-2020/12/02-030. A. Z. įsipareigojo Paskolos sumą grąžinti iki 2021 m. vasario 1 d. A. Z. neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl piniginių lėšų priteisimo. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-821-390/2022 ieškinį tenkino ir priteisė iš A. Z. suinteresuotam asmeniui 110 998,64 Eur (86 000 Eur skola ir 24 998,64 Eur palūkanos), 35 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 720,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skolos išieškojimą vykdo antstolis. Iš pareiškėjo A. Z. Suinteresuoto asmens naudai yra išieškota 4 876,73 Eur; likęs įsiskolinimas sudaro 172 769,26 Eur (iš jų – 64 926,60 Eur palūkanos). Pareiškėja A. Z. nėra skolinga suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjai pateikė ne visą informaciją apie savo gautas/gaunamas pajamas. Pareiškėjų vardu esančių sąskaitų yra gerokai daugiau, nei nurodyta pareiškime. Taip pat yra sąskaitų, kurios atidarytos užsienio valiutai. Pareiškėjai neteikia jokios informacijos ir sąsajų dėl poreikio turėti Norvegijos kronų ar Amerikos dolerių valiutos banko sąskaitas. Faktas, jog pareiškėjai siekia nuslėpti ir neteikia privalomos teikti visos informacijos ir tai turi būti vertintina kaip nesąžiningas elgesys. Pareiškėjai nededa pastangų atkurti savo mokumą, geriau apmokamų darbų neieško. Pareiškėja A. Z. gaunama nedideles pajamas, tačiau situacija, kai bankrutuoti siekiantis asmuo ilgą laiką dirba už mažą darbo užmokestį ir nededa pastangų jo padidinti, laikytina nesąžiningo elgesio pavyzdžiu. Pareiškime nurodytas teiginys, jog „iki 2021 m. pabaigos vykdėme ūkininkavimo veiklą ir mokėjome visas įmokas kreditoriui“ yra akivaizdžiai pagrindžiantys pareiškėjų nesąžiningumą, kadangi suinteresuotam asmeniui pareiškėjai jokių įmokų nemokėjo, skolos nedengė dėl ko buvo kreiptasi į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo. A. Z. susidarę kreditoriniai įsipareigojimai yra nuo 2020 metų ir iki šiol jie yra išlikę praktiškai nepakitę, kas leidžia daryti išvadą, jog siekio atsiskaityti su kreditoriais nebuvo. Pareiškėjai turi vertybinių popierių sąskaitą AB SEB banke. Pareiškėjui A. Z. priklauso dar ir 4 ginklai. Pareiškėjams priklauso daugiau nei pareiškime nurodyta žemės ūkio technikos vienetų. Vien blogos grūdų kainos ar jų užauginimo savikainos pakilimas negalėjo nulemti pareiškėjų nemokumo. Tikėjimasis kitąmet turėti identiškas ūkininkavimo sąlygas, kaip buvusias prieš metus, nevertinant galimų rizikų, rodo, jog pareiškėjai vykdė neatsakingą ūkininkavimą, o tai negali būti pagrindu išsikelti fizinio asmens bankroto bylą.

10. Suinteresuoti asmenys AB Šiaulių bankas, UAB „Ivabaltė“, UAB „Rokagra“, UAB „Specagra“, UAB „Agrodema“, UAB „Transmilk“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, A. S., antstolių A. L. ir L. L. kontora atsiliepimų į bylą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakyta iškelti pareiškėjams A. Z. ir A. Z. fizinio asmens bankroto bylą; iš pareiškėjų A. Z. A. Z. lygiomis dalimis valstybei priteista 166,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad:

11.1. Pagal pareiškėjų pateiktus duomenis pareiškėjų neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai yra apie 1 143 770,10 Eur, t. y. suma viršija 25 MMA. Nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjų atitikimą pirmajai sąlygai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjų skolinių įsipareigojimų, kurių terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų dydį. Pareiškėjos deklaruojamo turimo turto ir gaunamų pajamų nepakanka skoloms grąžinti, o šių aplinkybių neginčijo yra byloje dalyvaujantys kreditoriai. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai A. Z. ir A. Z. yra nemokūs.

11.2. Teismo vertinimu, jau 2020 metų pareiškėjams buvo žinoma, kad yra nemokūs ir savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams įvykdyti nebepajėgs, tačiau turėdami finansinių sunkumų 2020 metų gruodžio mėnesį sudarė didelės vertės sandorius, prisiimdamas naujus finansinius įsipareigojimus (pvz.: su suinteresuotu asmeniui AB „East West Agro“ dėl 86 000 Eur dydžio paskolos; su suinteresuotu asmeniu UAB „Raudona saulė“ dėl traktoriaus ir kombaino išpirkimo; su suinteresuotu asmeniu INVEGA dėl 156 000 Eur paskolos). Pareiškėjai nenurodė kokių aktyvių veiksmų ėmėsi situacijai suvaldyti, be papildomo skolinimosi.

11.3. Pareiškėjo teigimu, skolinosi tikslu atsiskaityti su nuomininkais iš kurių nuomojosi žemes ir atsiskaityti už lizinguojamą kombainą, paskutinė įmoka (26 000 Eur), nes galvojo pradėti viską iš naujo, tačiau kai viską sudėliojo, pamatė, kad jau neįmanoma atstatyti žemės ūkio, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, t. y. pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė. Suinteresuotam asmeniui INVEGA pareiškėjas A. Z. taip pat nepateikė dokumentų, įrodančių visos gautos lengvatinės paskolos panaudojimo pagrįstumą, pagrįsdamas tik 26 055,62 Eur išleistą sumą. Pareiškėjas teismui taip pat nenurodė, kad turi dar vieną kreditorių – J. M., kuriam žodiniu susitarimu už skolą buvo atidavęs naudotis jam priklausančiu 18 ha žemės sklypu už 12 000 Eur dydžio skolą. J. M. žemes dirbti leido iki bankroto prasidėjimo. Pareiškėjas taip pat iš Lietuvos Respublikos valstybės iki 2045 metų yra išsinuomojęs apie 5 ha žemės, tačiau teismui nepateikta duomenų, kas šia žeme naudojasi ir ją dirba, deklaruoja, moka mokesčius. Toks pareiškėjų elgesys neužtikrina teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros ir neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.

11.4. Teismas atsižvelgdamas į nutartyje aptartus pareiškėjų veiksmus per paskutinių trijų metų laikotarpį, veiksmus bylos nagrinėjimo metu nenurodant visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, 2024 m. vasario 8 d. pateikiant suinteresuoto asmens P. G. vardu surašytą atsiliepimą, kad apie bylos nagrinėjimą jam yra žinoma, neprieštaravimą apie bankroto bylos pareiškėjam iškėlimą, nors pats atsiliepimas suinteresuoto asmens nebuvo pasirašytas, nurodytas ne tas suinteresuoto asmens vardas (teismui informavus suinteresuotą asmenį apie bylos iškėlimą, jis prieštaravo tokio pareiškimo tenkinimui), vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, todėl pareiškėjams atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Pareiškėjai A. Z. ir A. Z. atskiruoju skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškimą tenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas konstatavo, jog iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. ūkio pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2020 metais pareiškėjų valdomas ūkis gavo tik 5 715 Eur grynojo pelno, jau atskaičius pastovias ir einamąsias ūkio sąnaudas, todėl jau 2020 metais pareiškėjai turėjo suprati apie savo nemokumą, nors įsiskolinimai kreditoriams prasidėjo jau nuo 2017-2018 metų. Tokie teismo argumentai nepagrįsti. Priešingai nei teigia teismas, iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matoma, kad 2020 m. ūkis dirbo pelningai – patyrė 5715 Eur grynojo pelno. Todėl teiginiai, kad ūkio veikla jau 2020 m. buvo nuostolinga, o pareiškėjai nemokūs yra nepagrįsti.

12.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įsiskolinimai kreditoriams pradėjo formuotis nuo 2017-2018 m., nes byloje tokių duomenų nėra. Pareiškėjai į bylą pateikė papildomus paaiškinimus apie kiekvieno įsiskolinimo susidarymo momentą. Iš visų bylos duomenų galima matyti, kad anksčiausias įsiskolinimas kreditoriams galėjo pradėti formuotis 2019 m. pab. (pagal kreditoriaus P. G. parodymus), tačiau pagrindžiančių dokumentų nėra.

12.3. Teismas nurodo jog Pareiškėjams jau 2020 m. buvo žinoma, kad yra nemokūs ir savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams įvykdyti nepajėgs, tačiau turėdami finansinių sunkumų 2020 metų gruodžio mėnesį sudarė didelės vertės sandorius, prisiimdami naujus finansinius įsipareigojimus (pvz.: su suinteresuotu asmeniu AB „East West Agro“ dėl 86 000 Eur dydžio paskolos; su suinteresuotu asmeniu UAB „Raudona saulė“ dėl traktoriaus ir kombaino išpirkimo; su suinteresuotu asmeniu INVEGA dėl 156 000 Eur paskolos). Tačiau, kaip minėta, 2020 m. ūkis dirbo pelningai, abu pareiškėjai papildomai dirbo pagal darbo sutartis.

12.4. Teismas neatsižvelgė, kad su UAB „Raudona saulė“ sudarytų sutarčių pagrindu pareiškėjai tiesiogiai negavo jokių pajamų, jos buvo nukreiptos padengti skolą kitam kreditoriui UAB East West Agro, taigi, šiuo atveju buvo mažinamos skolos kitam kreditoriui, o ne prisiimti nauji finansiniai įsipareigojimai.

12.5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė kokių aktyvių veiksmų, be papildomo skolinimosi, jie ėmėsi situacijai suvaldyti, kodėl vieniems kreditoriams suteikė galimybę atgauti skolą suteikiant dirbti nuosavybės teise turimą žemę, o su kitais kreditoriais vengiant bendrauti ir bendradarbiauti. Toks teismo argumentas nepagrįstas, nes bylos duomenys rodo priešingai, pareiškėjai ne tik iki 2021 m. pabaigos aktyviai ūkininkavo, tačiau ir dirbo pagal darbo sutartis, iki 2021 m. mokėjo skolinius įsipareigojimus, neturėjo jokių bylų ar priverstinių išieškojimų. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai vengė bendrauti su kreditoriais. Pareiškėjai visada bendravo su kreditoriais, aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė papildomus paaiškinimus.

13. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjo bankroto bylą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).

15. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą, vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, konstatuodamas, jog pareiškėjai buvo nesąžiningi. Taigi, šiuo atveju yra būtina išsiaiškinti ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šią teisės normą.

16. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

18. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik nesutinkančių su bankroto bylos iškėlimu kreditorių INVEGA, AB „East West Agro“, UAB „Raudona saulė“ argumentais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad kiti kreditoriai neprieštaravo dėl bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka. Pažymėtina, kad svarstant ar yra pagrindas fiziniams asmenims iškelti bankroto bylą ir vertinant pareiškėjų sąžiningumą, yra būtina ištirti visas bylai svarbias aplinkybes ir įvertinti visus tų asmenų sudarytus sandorius, o ne tik tokius, kurie pagrįstų vieną ar kitą poziciją. Šioje byloje taip ir buvo padaryta – pirmosios instancijos teismas vertino ar pareiškėjai apkritai elgėsi sąžiningai per trejus metus iki pareiškimo iškelti jiems bankroto bylą pateikimo. Šiuo atveju svarbu buvo pats sąžiningumo/nesąžiningumo faktas, o ne kokie kreditoriai prieštaravo bankroto bylos iškėlimui.

19. Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, jog su INVEGA buvo sudaryta paskolos sutartis, nes tai buvo ne paskola, o parama skirta ūkio veiklai. Toks pareiškėjų teiginys yra visiškai nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad Ignalinos kredito unija su pareiškėju A. Z. 2020 m. gruodžio 22 d. sudarė kredito sutartį Nr. COVID19/IKU/202012-0113, kurios pagrindu paskolos gavėjui buvo suteikta 156 000 Eur paskola. Paskolos gavėjui nevykdant įsipareigojimų, t. y. nemokant paskolos, Ignalinos kredito unija 2022 m. birželio 17 d. nutraukė paskolos sutartį ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 4R-4/2022 neatlygintinai perleido, o UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (toliau – ŽŪPGF) perėmė reikalavimo teises, kylančias iš paskolos sutarties. Įvykus ŽŪPGF reorganizavimui prijungimo prie INVEGA būdu, INVEGA yra po reorganizavimo tęsianti veiklą bendrovė, kuri nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. perėmė visą ŽŪPGF turtą, teises ir įsipareigojimus. Taigi, INVEGA yra perėmusi visas skolos davėjo Ignalinos kredito unijos teises ir pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų sąžiningumą, pagrįstai atsižvelgė į 2020 m. gruodžio 22 d. kredito sutarties sudarymo aplinkybes.

20. Pažymėtina, kad atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja.

21. Be argumentų, nurodytų skundžiamoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į kitas aplinkybes, dėl kurių pasisakys išsamiau. Pats pareiškėjas A. Z. savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nuo 2016 metų nuomojamų žemių savininkai pradėjo pardavinėti savo žemes. Jų nupirkti neišgalėjo, todėl iš 800 hektarų, liko 400 hektarų. Visi planai, susiję su ūkininkavimu, buvo paremti 800 hektarų plote, o kai žemės pradėjo mažėti, viskas praktiškai sužlugo. Iš 2015 metų į 2016 metus prarado 200 hektarų rapso, kurie iššąlo. Pasėliai nebuvo drausti. Taip pat turėjo du didelius gaisrus. Vienais metais užsidegė laukai, o 2020 metais užsidegė savaeigis purkštukas laukuose. Nuostoliai buvo dideli. 2020 metais nuomininkai taip pat sukėlė žemės nuomos kainas. 2020 metais turėjo 400 hektarų nuomojamos žemės, o 2021 metais – nuomojamos žemės neturėjo. Pareiškėjas A. Z. taip pat nurodė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. kreditą iš Ignalinos kredito unijos 156 000 Eur sumai ėmė tikslu atsiskaityti su nuomininkais iš kurių nuomojosi žemes ir atsiskaityti už lizinguojamą kombainą, paskutinė įmoka (26 000 Eur). Tuo metu buvo momentas ir viską galvojo pradėti iš naujo, tačiau kai viską sudėliojo, pamatė, kad jau neįmanoma atstatyti žemės ūkio. Taigi, vien iš šių pareiškėjo A. Z. teiginių galima daryti išvadą, jog jis apie savo blogėjančią finansinę situaciją žinojo bent jau nuo 2016 metų. Todėl, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, jis privalėjo įvertinti savo galimybes toliau skolintis ir grąžinti paskolas.

22. Tarp AB „East West Agro“ ir A. Z. 2020 m. gruodžio 2 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. EWA-P2020/12/02-030, kurios pagrindu A. Z. buvo suteikta 86 000 Eur dydžio paskola. Paskolos sumos suteikimas buvo įformintas 2020 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. P-2020/12/02-030. A. Z. įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2021 m. vasario 1 d. Nustatytu terminu skola nebuvo grąžinta, todėl AB „East West Agro“ kreipėsi į teismą dėl jos priteisimo. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-821-390/2022 ieškinį tenkino ir priteisė iš A. Z. suinteresuotam asmeniui AB „East West Agro“ 110 998,64 Eur (86 000 Eur skola ir 24 998,64 Eur palūkanos), 35 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 720,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

23. Tarp UAB „Raudona saulė“ ir ūkininko A. Z. 2020 m. spalio 7 d. buvo sudaryta Atpirkimo sutartis Nr. RS-20201007, kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo iki 2021 m. spalio 31 d. atpirkti Traktorių. Tarp UAB „Raudona saulė“ ir ūkininko A. Z. m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta Atpirkimo sutartis Nr. 20201231-01, kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo iki 2021 m. birželio 30 d. atpirkti Javų kombainą. A. Z. neatsiskaitė laiku su UAB „Raudona saulė“, todėl buvo kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 26 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2282-995/2022, kuriuo iš pareiškėjo A. Z. UAB „Raudona saulė“ naudai priteisė 39 770,73 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, 326,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

24. Ignalinos kredito unija sudarė su pareiškėju A. Z. 2020 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį Nr. COVID19/IKU/202012-0113, kurios pagrindu A. Z. buvo suteikta 156 000 Eur paskola. A. Z. nevykdant įsipareigojimų, t. y. nemokant paskolos, Ignalinos kredito unija 2022 m. birželio 17 d. nutraukė paskolos sutartį ir 2022 m. rugpjūčio 1 d.

25. Taigi, iš visų čia išvardintų paskolos sutarčių sudarymo ir grąžinimo aplinkybių darytinos tokios išvados: 1) paskolos buvo suteiktos sąlyginai trumpam arba netgi labai trumpam laikotarpiui (pavyzdžiui paskolos sutartis su AB „East West Agro“ buvo sudaryta tik dviejų mėnesių laikotarpiui); 2) pareiškėjas nesugebėjo pradėti grąžinti paskolų beveik iš karto po sutarčių sudarymo.

26. Pažymėtina, kad pareiškėjas A. Z. yra ūkininkas, tam tikru laikotarpiu dirbęs net 800 ha žemės plotą, todėl tokiam asmeniui keliami didesni rūpestingumo, atidumo ir finansinio išprusimo reikalavimai. Ūkininkavimas yra specifinė veiklos sritis, kuriai yra būtinas kruopštus planavimas, t. y. ūkininkas tu planuoti ne tik einamųjų, bet ir ateinančių metų darbus, būsimų pasėlių vietas bei plotus, todėl žemės nuomos sutartys turi būti sudaromos keliems metams į priekį. Taigi, ūkininkas turi įsivertinti ir kelių ateinančių metų finansines perspektyvas, atsižvelgdamas į tai, kad grūdų supirkimo kainos nuolat kinta bei į tai, kad visada egzistuoja prasto derliaus rizika.

27. Šiuo atveju A. Z., sudarydamas paskolos sutartis, turėjo įsivertinti savo finansines galimybes tas paskolas grąžinti, t. y. ar iki galutinio termino grąžinti paskolas jis iš savo ūkio bei darbo santykių gaus pakankamai pajamų pragyventi bei atsiskaityti su paskolų davėjais. Atsižvelgus į tai, kad paskolos buvo paimtos per trumpą laikotarpį (per 2020 m. gruodžio mėnesį) bei į tai, kad paskolų sutartys iš esmės iš karto nebuvo tinkamai vykdomos, darytina išvada, jog A. Z. tinkamai neįvertino savo esamos ir būsimos finansinės padėties bei galimybių tas paskolas grąžinti. T. y. A. Z., elgdamasis neatsakingai, leido susidaryti dar didesniems įsiskolinimams kreditoriams.

28. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjų nesąžiningumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai jau nuo pat ūkio skolinių įsipareigojimų pradžios žinojo apie didėjančius ūkio skolinius įsipareigojimus, todėl turėjo imtis tam tikrų veiksmų, kad šie įsipareigojimai nedidėtų, tačiau kaip matyti, to nedarė ir leido jiems vis didėti, priimdami papildomus finansinius įsipareigojimus.

29. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, tiek su šia norma susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl pagrįstai atsisakė pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.