- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-1610-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04874-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- P. M.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., R. J., uždaroji akcinė bendrovė „Smiltynės pakrantė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas 2019 m. birželio 21 d. skundu prašo panaikinti 2019 m. gegužės 22 d. antstolės V. D. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); priimti sprendimą dėl vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) užbaigimo visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, o nematant tam pagrindo, priimti sprendimą dėl skolininko P. M. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Smiltynės pakrantė“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsniu, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti suinteresuotam asmeniui R. J. 5 000 Eur baudą ir 50 procentų iš šios baudos skirti pareiškėjui P. M., priteisti pareiškėjui P. M. iš antstolės V. D. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad yra įvykdęs 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte nurodytus įpareigojimus, todėl vykdomoji byla turėtų būti užbaigta. Be to, P. M. pardavė ginčo inžinerinius tinklus UAB „Smiltynės pakrantė“, pardavimas įformintas notarine pirkimo–pardavimo sutartimi, o nuosavybės teisių perleidimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjas, esantis skolininku, turėtų būti pakeistas kitu nauju skolininku, t. y. UAB „Smiltynės pakrantė“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Suinteresuotas asmuo antstolė V. D. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2019 m. birželio 27 d. patvarkymu jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1687-512/2015 iki šiol nėra įvykdytas, vykdomoji byla nėra užbaigta, vyksta vykdymo procesas. 2018 m. gruodžio 7 d. perduotas teismui antstolės pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo, jis nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose. Teisme iki šiol sprendžiamas klausimas dėl P. M. nubaudimo už teismo sprendimo ir teisėto antstolio reikalavimo nevykdymą, o 2019 m. gegužės 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1181-904/2019 paskirta statybinė ekspertizė. Todėl pareiškėjo prašymas užbaigti vykdomąją bylą visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą yra nepagrįstas ir negali būti tenkintas jau vien dėl to, kad nėra išnagrinėtas antstolės pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes nėra pakankamai įrodytas tinkamas jo įvykdymas. Tik teismo statybos techninės ekspertizės išvados pagrindu bus sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti ar toliau vykdyti vykdomąją bylą. Prašymas dėl proceso šalies – skolininko – pakeitimo taip pat yra nepagrįstas, nes 2019 m. kovo 18 d. antstolės kontoroje užregistruotas skolininko P. M. atstovo M. I. prašymas dėl teisių perėmimo vykdymo procese, kuriame pareiškėjas be jokių teisiškai pagrįstų motyvų prašo antstolės pakeisti skolininką P. M. į naują proceso šalį UAB „Smiltynės pakrantė“, pareiškėjas nepateikė sutarties, kurios pagrindu būtų perleistinos pareigos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1687-512/2015. Nepateikus papildomų duomenų prašymas dėl teisių perleidimo negali būti išnagrinėtas. Nekilnojamojo turto pardavimas savaime nereiškia P. M. asmeninių, neįvykdytų įsipareigojimų pabaigos. Vykdomojoje byloje nėra įrodymų apie tinkamai įvykdytą teismo sprendimą apmokėtas vykdymo išlaidas. P. M. įsipareigojimai neatsiejami nuo jo asmens, jie nesusaistyti su nekilnojamojo turto – ginčo objekto – nuosavybės teisės turėjimu, todėl turtinių teisių perdavimas neatleidžia pareiškėjo nuo asmeninių įsipareigojimų vykdymo, o tai reiškia, jog pareiškėjo-skolininko pakeitimas kitu skolininku būtų visiškai neteisingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas. Teismo motyvai:
3.1. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. sprendimu įpareigojo P. M. įvykdyti 2006 m. vasario 22 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą prievolę – įrengti pirkimo–pardavimo sutarties 5.4. punkte nurodytus inžinerinių tinklų objektus – 5.4.1. įvesti 15 kW liniją iki parduodamo žemės sklypo ribos; 5.4.2. įrengti giluminį gręžinį su siurbline, kuriuo galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (išieškotoja); 5.4.3. įrengti vietinius biologinius valymo įrenginius „Traidenis“, kuriuo galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (išieškotoja); 5.4.4. įrengti priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą, kuriuo galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (išieškotoja), įregistruoti šiuos objektus Nekilnojamojo turto registre, leisti R. J. prie jų prisijungti ir jais naudotis. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-1181-904/2019 pagal antstolės V. D. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo ir baudos skolininkui P. M. skyrimo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog minėtoje byloje kilusiam ginčui dėl galbūt neįvykdyto teismo sprendimo išspręsti reikalingos specialios žinios, todėl 2019 m. gegužės 14 d. teismo nutartimi byloje paskirta statybinė techninė ekspertizė. Remiantis teismui pateiktais duomenimis nustatyta, jog išieškotoja nesutinka, kad sprendimas įvykdytas, kadangi įrengti inžineriniai tinklai tinkamai nefunkcionuoja. Teisme neišnagrinėjus antstolės pareiškimo dėl teismo sprendimo nevykdymo ir teismui nepasisakius dėl tinkamo teismo sprendimo įvykdymo, taip pat nustačius, jog teisme kilusiam ginčui išspręsti reikalingos specialios žinios (dėl to paskirta statybinė techninė ekspertizė) konstatuotina, jog antstolė neturėjo pakankamai duomenų, jog teismo sprendimas įvykdytas tinkamai, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko P. M. prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo.
3.2. Nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, jog antstolės vykdomi veiksmai yra vykdomi neteisėtai išeinant už vykdomajame dokumente nustatytų ribų. Nors ginčo inžineriniai tinklai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, priimdama 2019 m. gegužės 22 d. patvarkymą ir netenkindama skundo dėl vykdomosios bylos užbaigimo, antstolė veikė įvertinusi turimus duomenis apie netinkamą teismo sprendimo įvykdymą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose esant neišnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2VP-1181-904/2019 pagal antstolės V. D. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo ir baudos skolininkui P. M. skyrimo.
3.3. Dėl teisių perėmimo vykdymo procese ir skolininko pakeitimo kita skolininke UAB „Smiltynės pakrantė“ teismas pažymėjo, kad pareiškėjas antstolei nepateikė jokių juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, jokių sutarčių, kuriomis būtų aptartos perimamos / perduodamos teisės ir pareigos, todėl antstolė šioje proceso stadijoje neturėjo galimybės ir teisinio pagrindo spręsti dėl proceso šalies – skolininko – pakeitimo vykdymo procese. Nagrinėjant pareiškėjo skundą teisme suinteresuotas asmuo UAB „Smiltynės pakrantė“ nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą ir savo pozicijos dėl prašomų jai perkelti skolininko teisių ir pareigų neišreiškė, todėl ši P. M. skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.
3.4. Nurodė, kad pareiškėjas prašydamas paskirti baudą R. J. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nenurodė jokių tokio prašymo argumentų, šio prašymo nemotyvavo ir neįvardijo kaip, kokiais veiksmais (ar būdu) pasireiškė suinteresuoto asmens R. J. piktnaudžiavimas jos turimomis išieškotojos teisėmis. Todėl šis P. M. skundo reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
4. Pareiškėjas P. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2019 m. gegužės 22 d. antstolės V. D. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti antstolę priimti sprendimą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba priimti sprendimą dėl skolininko P. M. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Smiltynės pakrantė“. Taip pat vadovaujantis LR CPK 95 str. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti suinteresuotam asmeniui R. J. 5 000 Eur baudą ir 50 procentų iš šios baudos skirti pareiškėjui P. M.. Skundo motyvai:
4.1. Nurodo, kad pareiškimą dėl vykdomosios bylos užbaigimo pateikė dėl to, kad antstolė V. D. išeidama už vykdomojo rašto ribų ir žinodama, kad tas pats klausimas jau 2017 metais buvo išspręstas teismo, neteisėtai tęsia vykdymo veiksmus ir neužbaigia vykdomosios bylos, pradėjo naują teisminį procesą (šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-1181-904/2019), kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl to, kad vykdomasis raštas yra įvykdytas 2017 metais (Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-7503-769/2017).
4.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisako dėl 2017 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP- 7503-769/2017 priimtos nutarties teisinės reikšmės ir antstolei atsiradusių prievolių užbaigti vykdomąją bylą po šios nutarties įsiteisėjimo, kadangi išieškotoja tos nutarties neskundė.
4.3. Nurodo, kad 2006 m. vasario 22 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 5.4. punkte išvardyti inžinerinių tinklų objektai yra įregistruoti, o R. J. gali ir naudojasi valymo įrenginiais pagal tiesioginę jų paskirtį.
4.4. Nurodo, kad 2019 m. kovo 8 d. pareiškėjas pardavė, o suinteresuotas asmuo UAB „Smiltynės pakrantė“ įsigijo nuosavybėn ginčo inžinerinius tinklus (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybė į inžinerinius tinklus yra įregistruota UAB „Smiltynės pakrantė“ vardu.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Smiltynės pakrantė“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti, palaiko P. M. skunde nurodytus argumentus.
6. Antstolė V. D. ir suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
9. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1687-512/2015 (v. b. l. 2). Remiantis vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. sprendimu įpareigojo P. M. iki 2016 m. lapkričio 1 d. įvykdyti 2006 m. vasario 22 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą prievolę – įrengti pirkimo – pardavimo sutarties 5.4. punkte nurodytus inžinerinių tinklų objektus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, leisti R. J. prie jų prisijungti ir jais naudotis (v. b. l. 23–31). Skolininkui nevykdant įpareigojimo, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-1687-512/2015. Minėtas vykdomasis raštas antstolei pateiktas vykdyti 2016 m. lapkričio 11 d., nurodant, kad teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, komunikacijų užbaigtumas ir būklė atitinka 2015 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotą būklę. Nustatyta, jog dėl P. M. įpareigojimo įvykdyti 2006 m. vasario 22 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą prievolę – įrengti pirkimo–pardavimo sutarties 5.4 punkte nurodytus inžinerinių tinklų objektus, įregistruoti juos NT registre bei leisti iškovei R. J. prie jų prisijungti ir jais naudotis, atliekami priverstinio pobūdžio vykdymo veiksmai, kadangi skolininkas įsiteisėjusio teismo sprendimo gera valia per nustatytus terminus jam įvykdyti nevykdo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog 2017 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi c. b. Nr. 2VP-1130-642/2016 P. M. už teismo sprendimo nevykdymą paskirta bauda (v. b. l. 51–52). 2017 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi c. b. Nr. 2VP-7503-769/2017 antstolės pareiškimas dėl sprendimo nevykdymo netenkintas nurodant, jog teismo sprendimas yra įvykdytas (v. b. l. 174–175). 2018 m. gruodžio 7 d. antstolė V. D. pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą (v. b. l. 212–213). Antstolės pareiškimas parengtas atsižvelgiant į 2018 m. rugsėjo 12 d. išieškotojos R. J. pareiškimą, jog P. M. ignoruoja teismo sprendimą, nevykdo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų prievolių, t. y. įregistravo tik inžinerinius tinklus (vamzdynus), o statiniai – valymo įrenginys, gręžinys, siurblinė, priešgaisrinis rezervuaras – yra neįregistruoti, išieškotoja negali valymo įrenginių naudoti pagal tiesioginę paskirtį, kadangi jie neveikia, o atlieka tik nuotekų rezervuaro funkciją, iš kurio nevalytos nuotekos išsiurbiamos ir išvežamos (v. b. l. 179–182). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2019 m. kovo 6 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2019 m. vasario 18 d. buvo pradėtas neplaninis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), yra įrengtas biologinis nuotekų valymo įrenginys HNV-P-11. Patikrinimo metu biologinis nuotekų valymo įrenginys nebuvo eksploatuojamas. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, užbaigus nesudėtingų statinių statybą, statytojas ar jo teises ir pareigas perėmęs asmuo surašo deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją pateikia VĮ Registrų centrui dėl statinio ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. 2017 m. liepos 12 d. statytojas yra pateikęs deklaracijas apie inžinerinių statinių statybos užbaigimą. Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai pakloti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra nurodyta, kad 2019 m. vasario 26 d. paskutinis įregistruotas vandentiekio gręžinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2019 m. gegužės 28 d. įregistruotas vandens gręžinio valdymo pulto pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 35–36).
11. Apeliantas nurodo, kad pareiškimą dėl vykdomosios bylos užbaigimo pateikė dėl to, kad antstolė V. D. išeidama už vykdomojo rašto ribų ir žinodama, kad tas pats klausimas jau 2017 metais buvo išspręstas teismo, neteisėtai tęsia vykdymo veiksmus ir neužbaigia vykdomosios bylos, pradėjo naują teisminį procesą (šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-1181-904/2019), kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl to, kad vykdomasis raštas yra įvykdytas 2017 metais (Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-7503-769/2017).
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su antstolės V. D. užvesta vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1687-512/2015, negali nesutikti su apelianto argumentais, kad antstolė žinodama, kad klausimas dėl vykdomojo dokumento įvykdymo jau išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi, neteisėtai tęsia vykdymo veiksmus ir neužbaigia vykdomosios bylos.
13. Pritartina ir apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisako dėl 2017 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-7503-769/2017 priimtos nutarties teisinės reikšmės ir antstolei atsiradusių prievolių užbaigti vykdomąją bylą po šios nutarties įsiteisėjimo, kadangi nei išieškotoja, nei antstolė tos nutarties neskundė.
14. Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia.
15. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., registro funkcijas atliekanti įmonė privalo įregistruoti teismo sprendimu nustatytus reikšmingus faktus; sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu yra privalomas visiems asmenims, kuriems reikalinga nustatyti asmens statusą, ir pan.). Tačiau teismo sprendimo privalomumo principas nereiškia, kad teismo sprendimu gali būti nuspręsta dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimo privalomumas ir res judicata galia nėra tapatūs. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimo res judicata galia yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje.
16. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (pvz., teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo mirusiu ar neveiksniu sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims). Tačiau pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus.
17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 18 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika bei įvertinęs Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties turinį, konstatuoja, kad įsiteisėjusi teismo nutartis nagrinėjamu atveju turi res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas (įvykdytas ar ne yra 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1687-512/2015) yra galutinai išspręstas ir ši teismo nutartis šalims turi įstatymo galią.
19. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartyje konstatavo, kad P. M. pateikė teismui įrodymus – 2017 m. spalio 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, patvirtinantį tai, kad 2006 m. vasario 22 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 5.4 punkte nurodyti inžinerinių tinklų objektai yra įregistruoti, R. J. prie inžinerinių tinklų prisijungė ir jais naudojasi. Nustačius, jog 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-1687-512/2015 yra įvykdytas, pagrindo skirti baudą skolininkui P. M. nebeliko, todėl antstolės prašymas atmestinas.
20. Vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Tam, kad vykdomoji byla būtų užbaigta šiuo pagrindu, antstoliui turi būti pateikti duomenys, jog vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas.
21. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, nustatyta, kad 2017 m. spalio 4 d. apeliantas antstolei pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, kartu su prašymu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad šis prašymas būtų išspręstas. 2017 m. spalio 13 d. antstolės kontoroje gautas Klaipėdos apylinkės teismo raštas dėl dokumentų persiuntimo, jis patvirtina, kad antstolė gavo neįsiteisėjusią Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas. 2017 m. lapkričio 10 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2017 m. lapkričio 28 d. apskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurias sudarė 570,19 Eur. Išieškota buvo 498,69 Eur, likusi neišieškota vykdymo išlaidų suma – 71,50 Eur. 2018 m. birželio 22 d. surašytas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas – 71,50 Eur sumai.
22. Pažymėtina, jog vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolė, gavusi duomenis (2017 m. spalio 4 d. apelianto prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį), kad vykdomasis dokumentas įvykdytas, pradėjo vykdymo išlaidų išieškojimo veiksmus, kad tikėtina skolininkui padengus susidariusias vykdymo išlaidas, galėtų užbaigti vykdomąją bylą.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad klausimas dėl vykdomojo dokumento įvykdymo jau buvo išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi, todėl tolimesni antstolės veiksmai (nesusiję su vykdymo išlaidų išieškojimu) priimant procesinius dokumentus ir nurodant juose, kad vykdomasis dokumentas vis dar yra neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas, laikytini neteisėtais (tarp jų ir 2019 m. gegužės 22d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi antstolė turi paisyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi nustatytų faktinių aplinkybių.
24. Klaipėdos apylinkės teismas, 2017 m. spalio 11 d. nutartimi konstatuodamas, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatos nurodo, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog apelianto pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys būtų nuginčyti.
25. Pažymėtina, kad teismo procesiniu sprendimu konstatuotos faktinės aplinkybės gali būti nuginčijamos tik instancine tvarka ginčijant teismo nutartį / sprendimą arba inicijuojant proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnyje nurodytais pagrindais (Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties nei antstolė, nei išieškotoja neskundė). Kitoje civilinėje byloje vertindamas tuos pačius šalių argumentus teismas negali nustatyti kitokių faktinių aplinkybių. Dėl nurodytų priežasčių ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas negalėjo netenkinti apelianto reikalavimo dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nes vykdomasis dokumentas įvykdytas ir tai konstatuota įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, ar apeliantas visiškai padengė susidariusias antstolės vykdymo išlaidas, antstolė įpareigotina užbaigti vykdomąją bylą, kai apeliantas P. M. padengs neapmokėtų vykdymo išlaidų likutį.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
26. Apeliantas taip pat prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti suinteresuotam asmeniui R. J. 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos paskiriant jam.
27. Prašydamas paskirti baudą R. J. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nenurodė jokių tokio prašymo argumentų, šio prašymo nemotyvavo ir neįvardijo, kaip, kokiais veiksmais (ar būdu) pasireiškė suinteresuoto asmens R. J. piktnaudžiavimas jos turimomis išieškotojos teisėmis. Todėl šis apelianto reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių vykdomosios bylos aplinkybių ir dėl to netinkamai taikė CPK 18, 182, 279 straipsnius, todėl išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo P. M. skundas dėl antstolės V. D. veiksmų tenkintinas iš dalies; panaikintinas antstolės V. D. 2019 m. gegužės 22 d. patvarkymas dėl P. M. prašymų Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjui P. M. padengus neapmokėtų vykdymo išlaidų likutį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė V. D. įpareigotina pažymėti vykdomajame dokumente apie bylos visišką įvykdymą ir patvarkymu konstatuoti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1687-512/2015 užbaigimą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Kadangi kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nedaro įtakos šios bylos teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjo P. M. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolės V. D. 2019 m. gegužės 22 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. M. prašymų.
Pareiškėjui P. M. padengus neapmokėtų vykdymo išlaidų likutį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti antstolę V. D. pažymėti vykdomajame dokumente apie bylos visišką įvykdymą ir patvarkymu konstatuoti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1687-512/2015 užbaigimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.
Skubiai vykdyti nutarties dalį dėl vykdomosios bylos grąžinimo.