- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-630-253/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05905-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- UAB „Ramsum“
- Atsakovas
- V. M.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-630-253/2016
2016 m. balandžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Ramsum“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Ramsun“ ieškinį atsakovams V. M. gamybinei–komercinei firmai ,,Stilma“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, V. D., A. M. (A. M.), L. Š., G. L., I. Ž., UAB ,,EU verslas“, suinteresuotam asmeniui antstoliui Aleksandrui Selezniovui, dėl arešto turtui panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2015-05-12 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė teismo panaikinti turto areštą žvejybos kvotoms: rytinių menkių, žvejojamų 25-32 TJTT pakvadračiuose – 100 t, vakarinių menkių, žvejojamų 22-24 TJTT pakvadračiuose – 13 t, strimelių, žvejojamų 25-27, 28.2. 32 TJTT pakvadračiuose – 203 t bei šprotų, žvejojamų 22-32 TJTT pakvadračiuose – 50 t. Nurodė, jog 2015-02-24 antstolis Aleksandras Selezniovas areštavo žvejybos kvotas, turto arešto akte nurodė, jog žvejybos kvotų savininkas V. M. gamybinė – komercinė firma ,,Stilma“, tačiau iš tiesų žvejybos kvotų savininkas yra UAB ,,Ramsun”. Ieškovė kreipėsi į antstolį su prašymu panaikinti turto areštą, tačiau antstolis atsisakė tai padaryti, kadangi remiantis CPK 603 str. tokius prašymus nagrinėja teismas. Ieškinyje nurodė, jog 2014-01-06 tarp ieškovės ir atsakovo V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ buvo sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovė V. M. gamybinė – komercinė firma ,,Stilma“ įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti perleidžiamas žvejybos teises ir 2014 m. skirtas žvejybos kvotas atvirojoje Baltijos jūroje bei sumokėti už tai 130 000,00 Eur. 2014-01-06 ieškovė sumokėjo atsakovei dalį sutarties kainos. 2014-10-07 tarp ieškovės ir atsakovės V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ buvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutarties, kurioje ieškovė ir atsakovė susitarė, jog už perleidžiamas žvejybos teises ir 2014 m. skirtas žvejybos kvotas atvirojoje Baltijos jūroje ieškovė įsipareigoja atsiskaityti iki 2014-12-30. 2014-11-14 Žvejybos Baltijos jūroje skyrimo komisija priėmė Žvejybos Baltijos jūroje posėdžio protokolą, kuriame nutarta atsižvelgiant į tarp ieškovės ir atsakovės 2014-01-06 ir 2014-10-07 sudarytas sutartis pakeisti 2013-03-25 Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V1-28 ,,Dėl žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžių patvirtinimo“, numatant, jog atsakovė žvejybos kvotų neturi, o ieškovei priklauso žvejybos kvotos procentais, analogiškais pirkimo – pardavimo sutartyje. 2014-12-11 tarp ieškovės ir atsakovės V. M. komercinės – gamybinės firmos ,,Stilma“ dalyvaujant SIA ,,Ostbaltfish“ buvo sudarytas susitarimas, kuriuo ieškovė įsipareigojo pervesti 60 000,00 Eur už perleidžiamąsias žvejybos teises ir 2014 m. skirtas žvejybos kvotas atvirojoje Baltijos jūroje į atsakovės kreditoriaus SIA ,,Ostbaltfish“ banko sąskaitą, ieškovė susitarimą įvykdė. 2015-02-10 žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija priėmė protokolą, kuriame nutarta pakeisti žvejybos kvotų skaičiavimą. Nurodo, jog pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė V. M. gamybinė – komercinė firma ,,Stilma“ perleido visą įvairių žuvų sugavimo Baltijos jūroje istoriją, priklausančią atsakovei nuo 2008 m. bei žvejybines teises. 2015-01-14 ieškovė pateikė Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijai raštą dėl kvotų skyrimo 2015 m., o Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013-03-18 įsakymu Nr. V1-24, posėdžio protokolo 3.3 p. įtvirtintas sprendimas, priimtas vadovaujantis ūkio subjektų pateiktais prašymais ir kitais dokumentais. Akivaizdu, jog apskaičiuojant kvotas 2015 m. pagal naują formulę buvo vadovautasi būtent ieškovės 2015-01-14 raštu, kadangi atsakovė pati jokio prašymo nebuvo pateikusi. Atsižvelgiant į tai, kad paskirstytos kvotos buvo suteiktos atsakovei, 2015-02-11 ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį 2015/01, kuria atsakovė V. M. gamybinė – komercinė firma ,,Stilma“ perleido ieškovei 2015 m. kvotas. Antstolis turto areštą pritaikė nepagrįstai, kadangi žvejybos kvotos atsakovei nuosavybės teise nebepriklauso. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė ieškovei žvejybos kvotas perleido dar 2014-10-07. Pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodytas sutarties galiojimo terminas, kas reiškia, jog minėta sutartis buvo sudaryta neapibrėžtam terminui. Be to 2015-02-11 buvo pasirašyta sutartis 2015/01, kurios pagrindu atsakovė ieškovei perleido ir 2015 m. žvejybines kvotas. Akivaizdu, jog areštas žvejybos kvotoms pritaikytas nepagrįstai, nes atsakovei V. M. komercinei – gamybinei firmai ,,Stilma“ žvejybos kvotos nebepriklauso, o ieškovė nėra skolininkė, dėl ko išieškojimus iš jai nuosavybės teise priklausančių žvejybos kvotų negali būti vykdomas, todėl turto areštas turėtų būti panaikintas (b. l. 1-6).
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovei V. M. gamybinei – komercinei firmai ,,Stilma“ buvo priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-30 preliminarus sprendimas. 2014-10-09 antstolių A. Selezniovo ir S. Selezniovienės kontorai buvo perduotas 2014-10-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas vykdymui. Pažymėjo, jog iš antstolio atsakymo ieškovei matyti, jog 2015-02-20 Žuvininkystės tarnyba rašte antstoliui nurodė, kad 2015-02-05 sprendimu 2015 m. skolininkei V. M. gamybinei – komercinei firmai ,,Stilma“ buvo skirtos žvejybinės kvotos, todėl antstolis areštavo skolininkei priklausančias 2015 metų žvejybines kvotas (b. l. 39-40).
Atsakovė UAB ,,EU verslas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012-11-20 priimtas Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-3870-853/2012 dėl skolos priteisimo iš skolininkės V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ atsakovės naudai. Kadangi skolininkė geruoju teismo įsakymo nevykdė, atsakovė kreipėsi į antstolius dėl skolos išieškojimo, 2014-10-09 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-8324-639/2014, kurio pagrindu priimtas turto arešto aktas Nr. S1-330700 ir areštuotas V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ skirtos žvejybos kvotos. Turto arešto akte nurodoma, jog žvejybos kvotų savininkas – V. M. gamybinė – komercinė firma ,,Stilma“. Pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą atsakovė su UAB ,,EU verslas“ neatsiskaitė, nepaisydama teismo įsakymo jai skirtas 2014 m. žvejybines kvotas pardavė ieškovei. Atsakovės V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ veiksmai yra nesąžiningi ir neteisėti, pažeidžiantys kreditorės UAB ,,EU verslas“ interesus. Ieškovės pateiktas ieškinys neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti atmestas (b. l. 51-54).
Atsakovai V. D., A. M., L. Š., G. L. ir I. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kurio su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovai dirbo V. M. gamybinėje – komercinėje firmoje ,,Stilma“, darbo santykiai yra nutrūkę, tačiau atsakovė su kreditoriais atleidimo dieną neatsiskaitė ir liko neišmokėtas darbo užmokestis. Kreditoriai su ieškove ir atsakove 2012-08-09 pasirašė skolos raštelius, kuriais patvirtintas išmokėjimo ieškovės bei atsakovės kreditoriams įsiskolinimo dydis. Kreditoriai kreipėsi į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, 2014-10-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas perduotas antstoliui A. Selezniovui vykdyti (vykdomojo dokumento Nr. 2-8324-639/2014), 2015-02-24 turto arešto aktu areštuota V. M. gamybinei – komercinei firmai ,,Stilma“ skirta visa žvejybos kvota. Mano, jog ieškovė netinkamai pasirinko atsakovus. Nurodo, jog sudarydami sutartį 2015/01 ieškovė ir atsakovė V. M. gamybinė – komercinė firma ,,Stilma“ pažeidė kreditorių interesus, ieškovė buvo nesąžininga, nes sutiko pervesti lėšas į nežinomų trečiųjų asmenų sąskaitas, nors šio susitarimo nebuvo 2015/01 sutartyje. Nesutinka su ieškovės teiginiu, jog sutartis sudaryta neapibrėžtam terminui, remiasi Žuvininkystės įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, nurodo, jog ieškovė ir atsakovė privalo pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti kiekvienais metais, atsižvelgiant į ateinantiems metams paskirstytą kvotos sugavimo dydį, taigi vyrauja apibrėžtumo laikui nuostata (b. l. 65-68).
Atsakovė M. M. gamybinė – komercinė firma ,,Stilma“ su ieškiniu sutiko. Paaiškino, jog UAB ,,Ramsun” pirko pirmiausia teisę ir 2014 m. likusias kvotas, su teise, kad ieškovei bus perleistos 2015 metų kvotos. Kvotos skirstomos kasmet, atsižvelgiant į tai, kiek pagavo žuvies. Kuo daugiau pagauna žuvies, tuo didesnės kvotos skiriamos. Manė, jog 2014 m. sutartis yra pilnai įvykdyta. Arešto taikymo dieną visos kvotos jau buvo perleistos. Patvirtino, jog prašė pinigines lėšas pervesti P. M.. P. M. pinigų nepasisavino, restruktūrizavimo byloje pateikė visus pinigų srautus, ši byla iškelta 2014 m. balandžio 28 d. Nurodė, jog jis yra stabilus subjektas, kuris gauna tą teisę, ieškovei perleido verslą dėl šeiminės padėties, perleidimo faktą patvirtina tai, kad sutartis buvo užregistruota Žuvininkystės tarnyboje. Pagal kokias kvotas UAB ,,Ramsun“ žvejojo 2012, 2013 metais nežino, ieškovui teises perleido tik 2014 m. Prašė ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-23 sprendimu UAB ,,Ramsun“ ieškinį dėl 2015-02-24 antstolio Aleksandro Selezniovo turto arešto aktu Nr. S1-330700 pritaikyto arešto turtui panaikinimo atmetė. Priteisė iš ieškovės 121 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB ,,EU verslas“. Nurodė, jog iš 2015-02-11 sutarties Nr. 2015/01 turinio matyti, jog atsakovė V. M. gamybinė – komercinė firma ,,Stilma“ iš jai priklausančios 2015 m. kvotos perleidžia UAB ,,Ramsun“ 100 t rytinių menkių, 13 t vakarinių menkių, 203 t strimelių, 50 t šprotų (Sutarties 1 punktas). Tokiu būdu pripažįstama, jog perleidžiamos kvotos nuosavybės teise priklauso V. M. gamybinei – komercinei firmai ,,Stilma“, o ne UAB ,,Ramsun“, kaip nurodė ieškovės atstovas. Atkreipė dėmesį, jog 2013-03-25 Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V1-28 ,,Dėl žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžių patvirtinimo“, iš kurio teisę kildino atsakovas V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ vadovas, o taip pat 2014-12-08 įsakymas, kurio pagrindu UAB ,,Ramsun“ perleistos V. M. gamybinei – komercinei firmai ,,Stilma“ 2014 metams skirtos kvotos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrės 2015 05 25 įsakymu Nr. V1-65 (TAR, 2015, Nr. 2015-08914), nuo 2015-06-06 pripažintas netekusiu galios. Konstatavo, kad labiau tikėtina, jog 2014 m. tarp ieškovės ir atsakovės V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ sudarytos preliminarioji pirkimo–pardavimo ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartys neapėmė 2015 metų atsakovei skiriamų žvejybos kvotų. Kitoks 2014-01-06 ir 2014-10-06 sutarčių aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, sutarčių aiškinimo taisyklių.
Šalies argumentai
Apeliantė UAB ,,Ramsun“ teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nuo 2015 m. birželio 6 d. neteko galios 2013 m. kovo 25 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. Vl-28 "Dėl žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžių patvirtinimo“, įskaitant jo visus papildymus ir pakeitimus, kurio pagrindu atsakovei buvo paskirtos žvejybos kvotos 2014 m., kurios vėliau buvo perleistos ieškovei. Mano, kad buvo būtina įtraukti į šios civilinės bylos nagrinėjimą ir pačią Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kuri būtų paaiškinusi reikšmingas aplinkybes dėl atsakovės žvejybos kvotų perleidimo ieškovei teisėtumo bei dėl 2013 m. kovo 25 d. Žuvininkystes tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. Vl-28 „Dėl žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžių patvirtinimo“ ir jo visų pakeitimų bei papildymų panaikinimo teisinės reikšmės bei pasekmių tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių atžvilgiu. Tikina, kad neišsiaiškinus šių aplinkybių, teismas negalėjo priimti išsamaus, motyvuoto ir pagrįsto sprendimo, tai reiškia, jog liko neatskleista šios civilinės bylos esmė, todėl būtina grąžinti šią civilinę bylą nagrinėti iš naujo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartis neapėmė 2015 m. atsakovei skiriamų žvejybos kvotų. Pirkimo–pardavimo sutarties 5 p. įtvirtina, jog iki 2016 m. sausio 1 d., padidėjus žvejybos Baltijos jūroje kvotoms, ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovei papildomą kainą proporcingai padidėjusiam kvotų kiekiui. Ši sutarties sąlyga patvirtina ieškovės ir atsakovės paaiškinimus apie tai, jog pirkimo–pardavimo sutartimi buvo siekiama perleisti ne tik turimas, bet ir būsimas turtines teises į žvejybos kvotas. Teismas neteisingai nustatė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina to, jog žvejybinės kvotos atsakovei buvo suteiktos pagal Ieškovės pateiktą prašymą. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog žvejybinės kvotos atsakovei buvo suteiktos pagal ieškovės pateiktą prašymą. Teigia, jog ūkio subjektas, norėdamas perleisti jam skirtas žvejybos kvotas, privalo gauti patvirtinimą iš Žuvininkystės tarnybos, reikalavimas gauti patvirtinimą negali būti tapatinamas su reikalavimu sutartį išviešinti (padaryti viešai prieinamą). Teismas nepagrįstai nustatė, jog Ieškovė, neginčydama Žuvininkystės tarnybos atsisakymo įregistruoti Sutartį Nr. 2015/01, prisiėmė tokio savo elgesio pasekmes. Teismo išvada apie tai, jog Žuvininkystės tarnyba nebuvo patvirtinusi 2015 m. Žvejybos kvotų perleidimo, neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Atsakovė Vį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog apeliantės teiginys, kad pagal 2014-01-06 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2014-10-07 pirkimo-pardavimo sutartimi jai priklauso visos žvejybos teisės ir 2015 m. žvejybinės kvotos, yra nepagrįstas. Teigia, kad dėl 2015 metų žvejybos kvotų skyrimo į Žuvininkystės tarnybą prie LR žemės ūkio ministerijos kreipėsi V. M. gamybinė-komercinė firma „Stilma“, o ne UAB „Ramsun“. Tikina, kad iš 2015-02-11 sutarties Nr. 2015/01 turinio matyti, jog V. M. gamybinė-komercinė firma „Stilma“ jai priklausančias 2015 m. kvotas perleidžia UAB „Ramsun“ (sutarties 1 p).
Atsakovė UAB „EU verslas“ atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo tarp ieškovės ir atsakovų matyti, kad šio ginčo teisinis išsprendimas neturi jokio ryšio su Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Mano, kad V. M. gamybinė - komercinė firma „Stilma“ 2014 metais sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį negalėjo parduoti UAB „Ramsun“ 2015 m. jai skiriamų kvotų, kadangi tuo metu 2015 m. kvotos jai pačiai nebuvo paskirtos. Daro išvadą, kad toks susitarimas atsirado tik antstoliui taikius turto areštą, siekiant išvengti V. M. gamybinei - komercinei firmai „Stilma“ skirtų kvotų arešto bei prievolės atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, antstolis Aleksandras Selezniovas vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/04304, vykdydamas 2014-10-09 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-8324-639/2014 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ išieškotojų VĮ ,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, V. D., A. M., L. Š., G. L., I. Ž., UAB ,,EU verslas“ naudai areštavo skolininkei V. M. gamybinei – komercinei firmai ,,Stilma“ skirtas žvejybos kvotas: rytinių menkių, žvejojamų 25-32 TJTT pakvadračiuose – 100 t, vakarinių menkių, žvejojamų 22-24 TJTT pakvadračiuose – 13 t, strimelių, žvejojamų 25-27, 28.2. 32 TJTT pakvadračiuose – 203 t bei šprotų, žvejojamų 22-32 TJTT pakvadračiuose – 50 t, žvejybos kvotų savininku turto arešto akte nurodoma V. M. gamybinė – komercinė firma ,,Stilma“. Atsakydamas į UAB ,,Ramsun“ prašymą dėl turto arešto panaikinimo, antstolis nurodė, jog Žuvininkystės tarnybos 2015-02-05 sprendimu 2015 m. skolininkei V. M. gamybinei – komercinei firmai ,,Stilma“ buvo skirtos žvejybinės kvotos, antstolis, atsižvelgdamas į Žuvininkystės tarnybos raštą, areštavo skolininkei priklausančias žvejybines kvotas, nurodė, jog turto arešto panaikinti negali. Ieškovė teismui pateikė 2014-01-06 preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, Žuvininkystės tarnyboje registruotą 2014-11-06, iš jos matyti, jog V. M. gamybinė – komercinė firma ,,Stilma“ (pardavėja) įsipareigojo ateityje atlygintai perleisti (parduoti), o UAB ,,Ramsun“ (pirkėja) įsipareigoja nupirkti perleidžiamas žvejybos teises ir 2014 metais skirtas žvejybos kvotas atviroje Baltijos jūroje (sutarties 1 punktas), teisės parduodamos už bendrą 130 000,00 Eur sumą. Iš byloje pateiktų tarptautinių bankinių mokėjimo pavedimų matyti, jog ieškovė atsakovei V. M. gamybinei – komercinei firmai ,,Stilma“ pagal preliminariąją sutartį sumokėjo 70 000,00 Eur. 2014-10-07 ieškovė ir atsakovė V. M. gamybinė – komercinė firma ,,Stilma“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė perleido, o ieškovė pirko žvejybos teises ir 2014 metais skirtas žvejybos kvotas atviroje Baltijos jūroje: visą įvairių žuvų sugavimo Baltijos jūroje istoriją, priklausančią V. M. gamybinei – komercinei firmai ,,Stilma“ ir jos naudotam laivui, pradedant nuo 2008 metų, visas žvejybos teises pagal Žuvininkystės Tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos 2013-03-25 įsakymą Nr. V1-28 ,,Dėl žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžio patvirtinimo“ procentine išraiška, visas V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ 2014 metais skirtų žvejybos kvotas, likusias pas pardavėją (Sutarties 1 punktas). Iš Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-05-08 įsakymu Nr. V1-48, posėdžio protokolo Nr. ŽKB-31 (6.1) matyti, jog atsižvelgiant į 2014-01-06 ir 2014-10-07 UAB ,,Ramsun“ ir V. M. gamybinės komercinės firmos ,,Stilma“ susitarimus, kuriais V. M. gamybinė komercinė firma ,,Stilma“ perduoda savo perleidžiamųjų teisės dydžius UAB ,,Ramsun“, vadovaujantis 2013-03-15 įsakymo Nr. 3D-197 ,,Dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1 punktu nutarta siūlyti Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pakeisti 2013-03-25 Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V1-28 ,,Dėl žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžių patvirtinimo“ ir padaryti pakeitimus, numatant, jog V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ žvejybos kvotos yra lygios 0, o UAB ,,Ramsun“ nurodomos V. M. gamybinės komercinės firmos ,,Stilma“ turėtos kvotos, atitinkamai 2014-12-08 pakeistas 2013-03-25 įsakymas Nr. V1-28 dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžių. Iš Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-03-18 įsakymu Nr. V1-24, posėdžio protokolo Nr. ŽKB-1 (6.1) 3.3 punkto matyti, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-01-23 įsakymu Nr. 3D-38 ,,Dėl individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklių patvirtinimo“ bei atsižvelgiant į ūkio subjektų pateiktus prašymus ir kitus dokumentus pirmuoju etapu skirstant žvejybos kvotas V. M. gamybinei – komercinei firmai ,,Stilma“ skirtos žvejybos kvotos sudarė: rytinių menkių, žvejojamų 25-32 TJTT pakvadračiuose – 100 t, vakarinių menkių, žvejojamų 22-24 TJTT pakvadračiuose – 13 t, strimelių, žvejojamų 25-27, 28.2. 32 TJTT pakvadračiuose – 203 t bei šprotų, žvejojamų 22-32 TJTT pakvadračiuose – 50 t, žvejybos kvotos taip pat skirtos ir UAB ,,Ramsun“. UAB ,,Ramsun“ teikė Žuvininkystės tarnybai prašymą skirstant kvotas UAB ,,Ramsun“ žvejybai 2015 metams Baltijos jūroje, vadovautis 2012, 2013, 2014 metų UAB ,,Ramsun“ sugavimais.
Byloje kilo ginčas dėl areštuoto turto nuosavybės. Ieškovė teismo prašo panaikinti žvejybos kvotoms pritaikytą turto areštą, jos nuomone žvejybos kvotos priklauso ieškovei.
Apeliantė skunde nurodo, kad nuo 2015 m. birželio 6 d. neteko galios 2013-03-25 Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V1-28 „Dėl žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamų žvejybos teisių dydžio patvirtinimo, kurio pagrindu atsakovui buvo paskirtos žvejybos kvotos 2014 m., todėl, anot apeliantės, buvo būtina įtraukti į šios civilinės bylos nagrinėjimą ir pačią Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kuri būtų paaiškinusi reikšmingas aplinkybes dėl žvejybos kvotų perleidimo ieškovei.
Aktualu tai, jog pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sisteminis nurodytų proceso teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tik konstatavo faktinę aplinkybę, kad Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-12-08 įsakymas, kurio pagrindu UAB ,,Ramsun“ perleistos V. M. gamybinei – komercinei firmai ,,Stilma“ 2014 metams skirtos kvotos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrės 2015 05 25 įsakymu Nr. V1-65 (TAR, 2015, Nr. 2015-08914), nuo 2015-06-06 pripažintas netekusiu galios. Nagrinėjamos bylos dalyką sudarė areštuoto turto – žvejybos kvotų nuosavybės nustatymo klausimas, tačiau nebuvo sprendžiama dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos funkcijų, todėl, teismui atmetus ieškovės ieškinį atsakovei dėl arešto panaikinimo, jokių teisių ar pareigų Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos neatsirado. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tik faktas, jog Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos buvo tam tikro civilinio teisinio santykio, ne dėl kurio yra kilęs nagrinėjamas ginčas, subjektas, tačiau tas civilinis teisinis santykis nurodomas teismo sprendime, negali būti pagrindas pripažinti, kad yra nuspręsta dėl tokio subjekto teisių ir pareigų. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos turėtų būti įtraukta į šią bylą. Priešingai, iš šioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo tarp ieškovės ir atsakovų matyti, kad šio ginčo teisinis išsprendimas neturi jokio ryšio su šios tarnybos materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu suinteresuotas asmuo turi teisę pateikti teismui iki baigiamųjų kalbų pradžios. Tai reiškia, kad toks prašymas gali būti paduodamas pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Ieškovė tokio prašymo pirmosios instancijos teismui neteikė, todėl galima daryti išvadą, kad jai yra (arba turi būti) žinomos nagrinėjamos bylos aplinkybės ir ji privalo domėtis visomis aplinkybėmis, susijusiomis ir darančiomis įtaką turto areštui. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl ieškovės prašymo įtraukti Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad „teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis neapėmė 2015 m. atsakovei skiriamų Žvejybos kvotų. < > Šiuo atveju teismas be jokio teisinio pagrindo ignoravo atsakovės ir ieškovės paaiškinimus dėl tikrosios šalių valios sudarant žvejybos teisių perleidimo sutartį bei nevertino Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų“. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog 2014-01-06 tarp UAB „Ramsun“ ir V. M. gamybinės - komercinės firmos „Stilma“ sudarytos preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties 5 punkte numatyta, kad pardavėjas pirkėjui perduoda visą įvairių žuvų sugavimo Baltijos jūroje istoriją, priklausančią pardavėjui ir/ar jo naudotam laivui, pradedant nuo 2008 metų iki pagrindinio susitarimo pasirašymo, visas pardavėjo žvejybines teises pagal Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-03-25 įsakymą Nr. VI-28 „Dėl žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių ir dydžio patvirtinimo“, kurios procentais sudaro: menkė 3,590068 proc.; šprotai 0,061731 proc.; strimelė 2,891648 proc., visas pardavėjo skirtų žvejybos kvotų likusių pas pardavėją pagrindinio pasirašymo dienai. Šios preliminariosios sutarties nuostatos atkartotos pagrindinėje 2014-10-07 pirkimo–pardavimo sutartyje. Kadangi nei preliminariojoje, nei pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra apibrėžtas jos galiojimas laiko atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, siekdamas nustatyti, kokį laikotarpį apima tarp šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, vertino byloje ne tik šalių pateiktus rašytinius įrodymus, kaip teigia apeliantė, bet ir šalių atstovų paaiškinimus. Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, V. M. gamybinės–komercinės firmos „Stilma“ vadovas V. M. nepaaiškino kokios apimties teises perleido ieškovei preliminariąja ir pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimis, iš pradžių nurodydamas, kad perleido teisę žvejoti, vėliau teigdamas, jog perleido žuvininkystės verslą. Sutiktina su atsakove UAB „EU verslas“, jog Žuvininkystės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad verslinės žvejybos leidimai išduodami tik vieneriems metams, Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklės, numato, kad žvejybos kvotos ūkio subjektams skirstomos kiekvienais metais, todėl V. M. gamybinė - komercinė firma „Stilma“, 2014 metais sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, negalėjo parduoti UAB „Ramsun“ 2015 m. jai skiriamų kvotų, kadangi tuo metu 2015 m. kvotos jai pačiai nebuvo paskirtos. 2015-02-11 sutartis Nr. 2015/01, kuria V. M. gamybinė - komercinė firma „Stilma“ iš jai priklausančios 2015 m. kvotos perleido UAB „Ramsun“ 100 t rytinių menkių, 13 t vakarinių menkių, 203 t strimelių, 50 t šprotų, patvirtina, kad 2014-01-06 ir 2014-10-07 sutartimis 2015 metų žvejybos kvotų V. M. gamybinė - komercinė firma „Stilma“ ieškovei UAB „Ramsun“ nepardavė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovės ir V. M. gamybinės - komercinės firmos „Stilma“ sudarytos preliminarioji ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartys neapėmė 2015 metų atsakovei skiriamų žvejybos kvotų, yra pagrįsta ir teisėta, padaryta atsižvelgiant j byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus (CPK 12, 178 straipsniai).
Be to, bylos duomenys patvirtina, jog antstoliui Aleksandrui Selezniovui kreipusis į Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl žvejybos kvotų skyrimo V. M. gamybinei - komercinei firmai „Stilma“, Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015- 02-20 raštu Nr. R18-218 (2.22) patvirtino, kad jos 2015-02-05 sprendimu 2015 m. V. M. gamybinei- komercinei firmai „Stilma“ buvo skirtos 2015 m. kvotos. Duomenų apie tai, kad šios kvotos buvo perleistos ieškovei, Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nepateikė, nors kaip nurodyta Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklių 57 punkte, kvotų perleidimą privalo pripažinti minėta tarnyba. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog žvejybos kvotų perleidimas nebuvo patvirtintas Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, todėl tarp atsakovės ir ieškovės sudaryta sutartis Nr. 2015/1 įstatymo galią turi tik ją sudariusioms šalims, tačiau prieš sąžiningus trečiuosius asmenis negali būti panaudota, yra teisėta ir pagrįsta. Nors apeliantė teigia, jog 2015-02-11 sutartis yra ankstesnių sutarčių tęsinys (2014-01-06 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties ir 2014-10-07 pirkimo-pardavimo sutarties), tačiau iš 2015-02-11 sutarties Nr. 2015/01 turinio matyti, jog V. M. gamybinė-komercinė firma „Stilma“ jai priklausančias 2015 m. kvotas perleidžia UAB „Ramsun“ (sutarties 1 punktas). Tokiu būdu pripažįstama, jog perleidžiamos kvotos nuosavybės teise priklauso V. M. gamybinei-komercinei firmai „Stilma“, o ne UAB „Ramsun“. Šias aplinkybes pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė UAB „EU verslas“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti 302,50 EUR už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamą priteisti užmokestį. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo atsakovei UAB „EU verslas“ iš apeliantės priteistina 302,50 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovei UAB „EU verslas“ priteisti iš ieškovės UAB ,,Ramsun“ 302,50 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.