- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-838-357/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01392-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių nekilnojamasis turtas“
- Ieškovas
- J. J., A. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių nekilnojamasis turtas“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. J., A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių nekilnojamasis turtas“, trečiajam asmeniui kredito unijai „Žemaitijos iždas“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. J. ir A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami patvirtinti 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovų J. J. ir A. J. bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės(toliau – UAB) „Telšių nekilnojamas turtas“ sudarymą, pagal kurią ieškovai J. J. ir A. J. nupirko ir bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priėmė butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė UAB „Telšių nekilnojamas turtas“ pardavė ir perdavė ieškovams J. J. ir A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis minėtą butą už 13000 Eur bei, kad ieškovai J. J. ir A. J. visiškai už šį butą su atsakove „Telšių nekilnojamas turtas“ atsiskaitė, sumokėjo jai 13000 Eur. Reikalavimo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – minėto buto areštą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat įeiti į butą. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovė butą gali perleisti, jį sugadinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovų J. J. ir A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
3. Teismas nurodė, kad ieškovams reiškiant reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pripažinimo, atsakovei perleidus tretiesiems asmenims ginčo nekilnojamą turtą, ar kitaip jį apsunkinus, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovai nurodė, kad atsakovė grasina išlaužti buto bei rūsio duris, todėl siekiant užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti, teismas uždraudė atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo butu, tame tarpe ir įeiti į butą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).
4. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovams teismo sprendimas bus neįvykdytas. Nagrinėjamu atveju ši grėsmė yra reali ir pagrįsta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Telšių nekilnojamasis turtas“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį, įpareigoti Telšių rajono apylinkės teismą atmesti ieškovų J. J. ir A. J. ieškinį kaip nepagrįstą ir paremtą melagingais bei tikrovės neatitinkančiais faktais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai apribojo teises patekti į atsakovei priklausantį turtą, kurį nupirko, dalinai atliko buto remontą, ketina parduoti, atsakovė yra gavusi 4000 Eur, o gavusi visus likusius pinigus sudarys pirkimo-pardavimo sutartį notarine forma.
5.2. Telšių rajono apylinkės prokuroro 2017 m. birželio 29 d. nutarime nurodyta, kad kol vyksta ikiteisminis tyrimas, atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas areštuojamas, o turto saugotoja paskiriama UAB „Telšių nekilnojamas turtas“ direktorė V. S., todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra reikalingos ir nebūtinos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai J. J. ir A. J. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, savo išvadas motyvavo. Atsakovė nepateikė įrodymų bei argumentų, kurie rodytų, jog teismas būtų suklydęs.
6.2 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) 2017-07-21 rašte „Dėl skundo“ nurodoma, kad 2017-07-18 nutarimu buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto saugotojas pakeistas, juo paskiriant SĮ Telšių butų ūkio atstovą. Taigi ir ikiteisminio tyrimo byloje teisėsaugos institucijos nusprendė, kad užtikrinant nukentėjusiojo teises bei teisėtus interesus, buto saugotoja netikslinga skirti atsakovą ar jos atstovą.
6.3. Atsakovės nuomonė, kad ikiteisminiame tyrime areštavus butą netikslinga jį areštuoti civilinėje byloje, nėra teisinga, kadangi šių procesų tikslai, sprendžiami klausimai bei atliekami procesiniai veiksmai yra netapatūs, o viename jų atliktas procesinis veiksmas tiesiogiai ir betarpiškai nenulemia (negali nulemti) kitame procese atliekamo veiksmo. Šioje civilinėje byloje aiškus būtinumas užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kurio pobūdis nulemtas ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimo. Tuo tarpu ikiteisminiame tyrime yra sprendžiama, ar asmenų atlikti veiksmai atitinka baudžiamajame kodekse įtvirtintas konkrečias nusikalstamas veikas bei pritaikius laikiną nuosavybės teisės apribojimą siekiama užtikrinti pareikštą nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
6.4. Atsakovės prašymas įpareigoti Telšių rajono apylinkės teismą atmesti ieškovų ieškinį nepagrįstas, nes pagal teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams (Teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui
8. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
9. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Telšių nekilnojamasis turtas“ apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus ? Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017 m. birelio 29 d. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kopiją. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas atsakovei apie tai nepranešus, taip pat į tai, jog ieškovei šie dokumentai išsiųsti kartu su atsakovės atskiruoju skundu, jie prijungti prie bylos ir vertintini visų rašytinių įrodymų kontekste (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-960-302/2017).
10. Naujus rašytinius įrodymus taip pat pateikė ir ieškovai J. J. ir A. J., t. y. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ji pateikė Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017 m. liepos 21 d. rašto kopiją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla ir joje keliamais klausimais, sprendžia, kad naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. 2017 m. kovo 7 d. tarp ieškovų J. J., A. J. ir atsakovės UAB „Telšių nekilnojamasis turtas“ buvo sudaryta ketinimų sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2017 m. balandžio 6 d. sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Telšių nekilnojamasis turtas“ ir yra įkeistas trečiajam asmeniui kredito unijai „Žemaitijos iždas“. 2017 m. birželio 20 d. Telšių apskrities Vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
12. Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.
13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Laikinąsias apsaugos priemone prašančiam taikyti asmeniui tenka pareiga įrodyti sąlygų, dėl kurių prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539/2014). Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybę ir, kad egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi pateikti duomenis, paneigiančius teismo nutarties pagrįstumą, t. y. įrodymus leidžiančius teigti, jog nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1722/2014).
14. Sprendžiant klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. CPK nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog galėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausio teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
16. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovės direktorės atžvilgiu 2017 m. birželio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, yra pagrįstos.
17. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad Telšių rajono apylinkės prokuroro 2017 m. birželio 29 d. nutarimu, kol vyksta ikiteisminis tyrimas turto saugotoja paskirta atsakovės UAB „Telšių nekilnojamas turtas“ direktorė V. S., todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra reikalingos ir nebūtinos. Šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes kaip matyti iš Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017 m. liepos 21 d. rašto, 2017 m. liepos 18 d. nutarimu buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto saugotojas pakeistas, juo paskiriant SĮ Telšių butų ūkio atstovą.
18. Kaip pagrįstai nurodė ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovės nuomonė, kad ikiteisminiame tyrime areštavus butą netikslinga jį areštuoti civilinėje byloje, nėra teisinga, kadangi šių procesų tikslai, sprendžiami klausimai bei atliekami procesiniai veiksmai yra netapatūs, o viename jų atliktas procesinis veiksmas tiesiogiai ir betarpiškai nenulemia (negali nulemti) kitame procese atliekamo veiksmo.
19. Pagal teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas įpareigoti Telšių rajono apylinkės teismą atmesti ieškovų J. J. ir A. J. ieškinį kaip nepagrįstą ir paremtą tikrovės neatitinkančiais faktais, prieštarauja teisingumo principams.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti ar panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.