Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. R., O. R., V. R. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotas asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujantys asmenys apie rašytinį procesą buvo informuoti pranešimu, CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbtu interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Dėl skundo dėl antstolio veiksmų (neveikimo).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks kompetenciją viršijantis (ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal B. J. ir kt. skundą, bylos Nr. 3K-7-273/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/15/01705. Antstoliui 2015-08-26 pateiktas vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-30 vykdomasis raštas Nr. 2-6242-599/2012 dėl 36649,39 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. R., išieškotojo antstolio V. Č. naudai. Vykdymo proceso metu išieškotojas mirė. 2022-06-17 patvarkymu Nr. S-22-8-23719 išieškotojas antstolis V. Č. pakeistas į išieškotojus J. Č. ir J. Č.. 2022-09-26 patvarkymu Nr. S-22-8-36071 dalyje dėl 36338,83 Eur išieškojimo išieškotojas pakeistas į Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Ištyrus pareiškėjų skundo argumentus darytina išvada, kad jų pagrindą sudaro teismų sprendimų vertinimas (kvestionavimas, interpretavimas), taip pat kitų institucijų (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos) veiksmų (neveikimo (sprendimų) vertinimas (kvestionavimas, interpretavimas). Teismų sprendimų vertinimui yra nustatyta teismų instancinė sistema (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo III skyrius), todėl teismų sprendimų vertinimas nepriskirtinas nei antstolio, nei teismo, nagrinėjančio skundą dėl antstolio veiksmų ypatingosios teisenos tvarka, kompetencijai. Dėl kitų valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) sprendimų) pareiškėjai turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo arba CPK nustatyta tvarka kreiptis atitinkamai į administracinius arba bendrosios kompetencijos teismus.

Antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6242-599/2012 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Šia nutartimi nutarta: ,,Išieškoti solidariai iš skolininkų V. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), antstolio V. Č. naudai 126543,00 Lt vykdymo išlaidų.“ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1871-553/2012, priimtoje 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje, kuria išnagrinėtas V. R. ir J. R. atskirasis skundas dėl 2012-05-16 nutarties Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6242-599/2012 yra konstatuota ,,<...>jog skolininkai V. R. ir J. R., kurie perėmė M. P. pareigą apmokėti vykdymo išlaidas, už šią M. P. skolą turi atsakyti visu savo asmeniniu turtu“; ir nutarta ,,V. R. ir J. R. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-16 nutartį palikti nepakeistą“.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad pareiškėjų argumentai dėl išieškojimo iš V. R. turto apimties yra nepagrįsti, nes vykdymo veiksmai (turto areštas) atliekami įsiteisėjusių teismų nutarčių pagrindu ir remiantis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1871-553/2012, priimtoje 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu, kad V. R. ir J. R., kurie perėmė M. P. pareigą apmokėti vykdymo išlaidas, už šią M. P. skolą turi atsakyti visu savo asmeniniu turtu“ t.y. ne tik paveldimo turto apyraše nurodytu turtu. Pažymėtina, kad pagal CPK 18 įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pareiškėjai prašo nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01705.

Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalį Vykdomoji byla nutraukiama:1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma;

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašydami nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01705 nenurodė nei vieno iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, taip pat jų nenustatyta ištyrus vykdomosios bylos dokumentus, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01705.

Pareiškėjai taip pat prašo pripažinti antstolio V. Č. vykdymo veiksmus ir neveikimą, vykdant vykdomąją bylą Nr. 0116/08/01068 neteisėtais.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad antstolio V. Č. vykdomoji byla Nr. 0116/08/01068 buvo užbaigta ją visiškai įvykdžius 2010-10-27, todėl darytina išvada, kad pareiškėjų reikalavimas dėl veiksmų ir neveikimo, atliktų V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0116/08/01068 negali būti reiškiamas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl antstolių veiksmų teisėtumo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka. Tokia išvada aiškinama tuo, kad pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Taigi kasacinio teismo pateikti išaiškinimai dėl negalėjimo skųsti antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnio nuostatas po vykdomosios bylos užbaigimo yra siejami su tuo, jog antstolis realiai nebegali ištaisyti skundo nagrinėjimo metu nustatytų trūkumų, nes vykdomąjį dokumentą grąžinus ją išdavusiai institucijai, be vykdomojo dokumento draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 631 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Tai reiškia, jog nagrinėjant pareiškėjų skundus po vykdomosios bylos įvykdymo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ją išdavusiai institucijai, nebūtų pasiekti skundo tikslai ir pareiškėjų teisės realiai nebūtų apgintos. Be to, kasacinis teismas pateikdamas tokį aiškinimą taip pat numatė galimybę pareiškėjams pasinaudoti teismine gynyba reiškiant reikalavimus specialia tvarka.

Kaip minėta, jeigu vykdomoji byla yra užbaigta, tai reiškia, kad vykdymo procesas pasibaigęs, todėl antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka realiai negalimas, ir asmuo turėtų pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdomosios bylos nutraukimas taip pat yra antstolio vykdomasis veiksmas, kuris gali būti apskųstas CPK XXXI skyriuje nustatytais terminais ir tvarka. Jeigu asmuo, laikydamasis šių reikalavimų, apskundžia atliktą vykdomosios bylos nutraukimą ir prašo pripažinti vykdomosios bylos nutraukimą neteisėtu, taip pat pripažinti neteisėtais antstolio kitus toje vykdomojoje byloje atliktus veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, tai teismas ypatingosios teisenos tvarka ir pagal CPK XXXI taisykles turi teisę išnagrinėti visus pareikštus reikalavimus ir juos išspręsti pagal nustatytas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde dėl antstolio veiksmų nesuformulavo konkretaus reikalavimo, kuriuo ginčitų antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0116/08/01068 užbaigimo, todėl darytina išvada, kad toks reikalavimas šioje byloje nebuvo pareikštas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad toks reikalavimas būtų buvęs pareikštas anksčiau.

Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio, 13 straipsnio, 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 4 punkto normos nustato, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo (pareiškėjo) pareiga tiksliai suformuluoti faktinį ieškinio (skundo) pagrindą (nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą) ir dalyką (ieškovo (pareiškėjo) reikalavimą), t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą (teikiant skundą), kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio (skundo) dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo (pareiškėjo) pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą veikė laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Pareiškėjas J. R. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Irmanto Gaidelio 2023-06-08 paskelbto areštuoto turto varžytines iki bus galutinai išspręstas skundas dėl šio antstolio veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) suteikia teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio atliekamų vykdymo veiksmų paskirtis – įvykdyti vykdomąjį dokumentą, kai skolininkas geranoriškai to nepadaro. Be to, siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymu yra įtvirtintas teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumas (CPK 18 straipsnis). Nors vykdymo procese būtina atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus, nes CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, tačiau vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, nes teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės.

Teismas pažymi, jog vien faktas, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės – nustatęs akivaizdžią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat dar neišnagrinėjus skundo iš esmės, išryškėjusius antstolio veiksmų neteisėtumo požymius. Tai paaiškinama tuo, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, neapibrėžtam laikui nukeliamas vykdomojo dokumento realus vykdymas, todėl ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo (CPK 2 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nors ir laiko antstolio veiksmus neteisėtais, tačiau nepateikė pakankamai nurodytas aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų, todėl skundas dėl antstolio veiksmų šia nutartimi buvo atmestas. Pažymėtina, kad vien tik pareiškėjo teiginių apie galimą grėsmę jo interesams nepakanka, siekiant įvertinti, ar yra pagrindas prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Tai reiškia, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad prašyme nurodytos aplinkybės, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 straipsniais,

nutaria:

Skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.