Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1676-920/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-17
Bylos Nr.: e2-1676-920/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16516-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Linas Baublys
Ieškovas: E. Ž.
Atsakovas: V. Ž.
Advokatai: Valdemara Kuktienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1676-920/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16516-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 3.2.6.1; 3.2.8.5

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Linas Baublys,sekretoriaujant Einorui Šimaičiui,dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Valdemarai Kuktienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. (toliau ir – ieškovė) ieškinį atsakovui V. Ž. (toliau ir – atsakovas) ir atsakovo V. Ž. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Ieškovė ieškiniu prašo: 1) Nutraukti santuoką tarp ieškovės E. Ž. ir atsakovo V. Ž., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. Ž., kaltės; 2) Priteisti ieškovei E. Ž. iš atsakovo V. Ž. 3 000 Eur neturtinės žalos; 3) Nustatyti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalis: ieškovei E. Ž. priteisti 2/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui V. Ž. priteisti 1/3 dalį buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) Priteisti Ieškovei E. Ž. nekilnojamąjį turtą, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), visą natūra; 5) Priteisti atsakovui V. Ž. iš ieškovės E. Ž. 13 637,90 Eur dydžio kompensaciją už jai priteistiną didesnę turto dalį, kompensaciją išmokant dalimis – 5 000,00 Eur sumokant iš karto, likusią sumą išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui; 6) Įpareigoti atsakovą V. Ž. per 10 dienų pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti gyvenamosios vietos deklaraciją adresu (duomenys neskelbtini); 7) Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardės, ieškovei – Ž., atsakovui - Ž. 8) Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-7, I t.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos pradžioje viskas klostėsi gerai, tačiau vėliau atsakovas ieškovę pradėjo žeminti, užgaulioti, naudoti psichologinį smurtą, yra neištikimas, neteikė ieškovei moralinės paramos. Ieškovė dėl atsakovo nurodomų veiksmų patyrė didžiulius išgyvenimus, stresą ir pažeminimus. Atsakovas ne tik, kad nepadėjo ieškovei, tačiau savo tokiu elgesių kėlė papildomus sunkumus visai šeimai. Atsakovo nuolatiniai ieškovės žeminimai, bei naudojamas psichologinis smurtas, kelia ieškovei skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė patyrė neturtinę žalą.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo nurodė, kad 2004 m. sausio 19 d. buvo parduotas ieškovei priklausantis butas (už 32 000 Lt), o 2004 m. sausio 29 d. nupirktas butas (duomenys neskelbtini) (už 60 000 Lt). Įgytas turtas buvo pagerintas ieškovės lėšomis. Buvo pakeistos lauko durys, langai, padarytas kapitalinis remontas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prisidėjo didesne dalimi prie bendro turto įsigijimo realizuodama savo ikisantuokos turėtą turtą ir visas lėšas įdėdama į kito nekilnojamojo turto įsigijimą, taip pat viena prisidėdama prie buto pagerinimo, todėl nukryptina nuo lygių dalių principo ieškovei priteisiant 2/3 dalis bendro turto, o atsakovui - 1/3 dalį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra įdėjusi didesnes pastangas dėl paties nekilnojamojo turto išlaikymo, jo dabartinio gerbūvio sukūrimo ir buto vertės išlaikymo, taip pat ieškovės norą, kad turimas nekilnojamasis turtas atitektų dukrai, tuo tarpu atsakovo noras yra tik įgytą nekilnojamąjį turtą realizuoti, prašo, kad teismas ieškovei priteistų visą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) natūra, atsakovui priteisiant 1/3 dalies nekilnojamojo turto dydžio kompensaciją. Ieškovei priteisus nekilnojamąjį turtą, prašo įpareigoti atsakovą per 10 dienų, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti deklaraciją šiuo adresu.

Bendrų kreditorių neturi. Ieškovė ir atsakovas yra darbingi, todėl vienas kitam išlaikymo nereikalauja.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė 2018 m. kovo 1 d., 2018 m. lapkričio 28 d. posėdžiuose nurodė, kad šalių santuoka iširo nes atsakovas elgėsi ir elgiasi neadekvačiai, daro psichologinį spaudimą, vartoja medikamentus. Neigė, kad ieškovė vartoja alkoholį, tai patvirtina į bylą pateikta charakteristika. Ieškovė patyrė neturtinę žalą, nes atsakovas ją žemino artimųjų ir pažįstamų rate, darydamas psichologinį spaudimą, sukeldamas įtampą namuose; byloje įrodymų nėra, nes tai šalių tarpusavio santykiai. Kai atsakovas išvyko į užsienį kažkurį laiką atsakovas pinigus siųsdavo periodiškai, tačiau buvo laikas kai siųsdavo labai mažai, arba išvis nesiųsdavo. 2002 m. kovą atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą, tačiau negalėjo susirasti darbo, iš atsakovo pervestų piniginių lėšų buvo išlaikoma šeima. Atsakovas šiuo metu nedirba, yra priklausomas, registruotas atitinkame registre, tai gali įtakoti, kad negautų kredito ir negalėtų sumokėti kompensacijos. Ieškovė iš karto sumokėtų atsakovui 5 000,00 Eur įmoką, likusią sumą prašo išdėstyti 2 metų laikotarpiui, kadangi išlaiko pilnametę dukrą kuri mokosi Dublino kolegijos dieniniame skyriuje. Su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas klausimą dėl nuomos galėjo kelti iš karto išvykus į Airiją, be to šalys sutarė leisti gyventi liudytojams be nemokant nuomos mokesčio.

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, buvo atstovaujama, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį tenkinti iš dalies: 1) Nutraukti ieškovės E. Ž. ir atsakovo V. Ž. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes, ieškovei – Ž., atsakovui – Ž.; 3) Padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą taip: Priteisti atsakovui V. Ž., asmeninės nuosavybės teise 61.00 kv. m bendrojo ploto butą/patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovei E. Ž. priteisti iš atsakovo V. Ž. 22 667,00 Eur piniginę kompensaciją, kuri turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba Priteisti ieškovei E. Ž. asmeninės nuosavybės teise 61.00 kv. m bendrojo ploto butą/patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. Ž. priteisti iš ieškovės E. Ž. 18 000,00 Eur piniginę kompensaciją, kuri turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) Priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas pagal išlaidas pagrindžiančius dokumentus (e. b. l.73-77, I t.)

Šalies argumentai

Pareikštu priešieškiniu prašė: dalinant šalims priklausantį turtą priteisti atsakovui V. Ž. 3 600 Eur dydžio kompensaciją iš E. Ž. priteistino asmenine nuosavybės teise turto (e. b. l. 54-55, I t.).

Atsiliepimas

Atsiliepime, priešieškinyje nurodė, kad atsakovui nesugebant Lietuvoje uždirbti pakankamai pinigų šeimos pragyvenimui (ieškovė iš esmės nedirbo ir neturėjo jokių pajamų), atsakovas nuo 2001 m. pradėjo uždarbiauti Airijoje. Nuo 2001 iki 2005 m. kurį laiką ieškovė gyveno Lietuvoje, atsakovas Airijoje, vėliau abi šalys ir Airijoje ir Lietuvoje. Būtent tuo metu, kai atsakovas gyveno Lietuvoje ir buvo iš esmės suremontuotas šalių įsigytas butas (ką ieškinyje pripažįsta ir ieškovė). Dirbdamas Airijoje visą šeimą iki pat 2006 m. iš esmės vienas išlaikė atsakovas. Atsakovas kiekvieną mėnesį siųsdavo dideles pinigų sumas, tam jog būtų išlaikoma šeima, taip pat ir tam, jog ieškovė galėtų šalims nupirkti butą. Atsakovas pamena, jog prieš pat šalims priklausančio buto įsigijimą dar trūko trijų tūkstančių eurų, dėl ko atsakovas atitinkamą sumą pasiskolino iš savo darbdavių ir persiuntė ieškovei. Tačiau augant dukrai ir jos poreikiams atsakovui vienam išlaikyti šeimą buvo pakankamai sudėtinga. Todėl šalys 2006 metais persikėlė nuolatinai gyventi į Airiją. Atsakovas surado darbą Airijoje ir ieškovei. Nuo 2006 metų šalims priklausančiame bute Lietuvoje gyveno ieškovės draugai (Viktorija ir Andrius) už jį nuomos mokestį mokėdami tik ieškovei. Ieškovė ir atsakovas kartu (tame pačiame name) Airijoje gyveno iki 2017 m. birželio mėnesio. Tačiau santuokinio gyvenimo negyvena jau daugiau kaip 5 (penkerius) metus. Šalių santuoka iš tikrųjų iširo ne dabar, kaip teigia ieškovė, ir ne dėl atsakovo kaltės, bet prieš daugiau kaip penkerius metus dėl ieškovės pastovaus potraukio alkoholiui ir vėliau dėl to kilusių konfliktų. Visose šventėse (susitikimuose su draugais) ieškovė visada apgirsdavo pirma iš visų, o padauginusi alkoholio visada pradeda elgtis netinkamai. Atsakovas bandė įkalbinėti ieškovę, jog ji nustotų vartoti alkoholį ar jo vartotų mažiau (ne kiekvieną savaitgalį), tačiau ieškovė negali be jo gyventi. Atsakovas dėl pastovių visuose šventėse (pasisėdėjimuose) ieškovės, padauginus alkoholio, neadekvačių veiksmų, gėdydamasis ieškovės, nustojo vaikščioti į atitinkamus pasisėdėjimus (šventes). Atsakovas iš vis nustojo vartoti alkoholį (nors iki tol ir taip vartojo tik labai nedaug). Šeimoje kilo pastovūs konfliktai dėl alkoholio vartojimo, pradėjo skirtis šalių interesai, ko pasėkoje šalys viena nuo kitos nutolo ir nustojo gyventi santuokinį gyvenimą. Atsakovas nesiekia nutraukti santuokos dėl ieškovės kaltės, todėl neketina įrodinėti ieškovės kaltės ir sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės. Atmetus reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atmestinas ir reikalavimas priteisti neturtinę žalą. Be to, ieškovė visiškai neįrodinėja reikalavimo dėl tariamai patirtos žalos dydžio kaip ir atsakovo kaltės.

Atsakovas neginčija, jog šiuo metu šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas buvo įsigytas ir panaudojus lėšas, kurios buvo gautos ieškovei pardavus butą. Tačiau atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog ir atitinkamas ieškovei priklausęs butas buvo suremontuotas gyvenant santuokoje, dėl to ieškovė gavo už jį atitinkamą pinigų sumą. Be to, tikrai daugiau kaip pusę (1/2) buto įsigijimui reikalingų lėšų suteikė atsakovas. Taip pat, pažymėtina, kad įsigytas butas buvo pagerintas (tą pripažįsta ieškovė) atsakovo uždirbtomis (santuokoje gautomis) lėšomis. Be to, visą laiką nuo 2004 m. iki šiol įgytas butas buvo išlaikomas tik iš santuokoje gautų lėšų. Todėl atsakovo nuomone nebūtų teisinga, jei teismas ieškovei priteistų 2/3, o atsakovui tik 1/3 atitinkamo turto. Atsakovas mano, jog ieškovė neįrodė esant pagrindui nukrypti nuo įstatyme nustatyto lygių dalių principo atitinkamomis dalimis. Šiuo atveju nėra jokio realaus poreikio nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, kadangi ieškovė turi teisę į kompensaciją už tai, kad turtui įsigyti buvo panaudotos ir jos asmeninės lėšos (CK 3.98 str. 2 d.). Tik tuo atveju, jei ieškovės teisės negalėtų būti apgintos kitomis priemonėmis (pvz.: išmokant kompensaciją), ieškovė galėtų prašyti nukrypti nuo lygių dalių principo. O šiuo atveju, kaip minėta, ieškovės teisės gali būti apginamos kitu būdu. Todėl neturėtų būti tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo. Butą priteisus atsakovui jis kompensaciją ieškovei sumokėtų per 30 dienų, nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos. Jei visas butas natūra būtų priteistinas ieškovei, atsakovas atsižvelgdamas į visas aplinkybes sutinka su tokiu reikalavimu, jei atsakovui kaip kompensacija būtų priteista 18 000 Eur suma, kuri būtų taip pat išmokėta per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Reikalavimas panaikinti gyvenamosios vietos deklaraciją yra atmestinas. Ieškovė nenurodo, kokiu pagrindu toks reikalavimas galėtų būti tenkintas. Net ir teismui priteisus ieškovei atitinkamą butą natūrą, ieškovė kaip buto savininkė galėtų išdeklaruoti atsakovą pati. Kaip minėta, abi šalys nuo 2006 metu atitinkame bute negyvena, todėl bet kuris buto savininkas galės išregistruoti bute negyvenantį asmenį.

Atsakovas neprieštarauja, kad būtų tenkintas ieškovės reikalavimas dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso 3.94 straipsnio 3 dalis numato, jeigu sutuoktinis, kuris vienas tvarko turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tą daro aplaidžiai ar neprotingai ir nerūpestingai, tai jis privalo kompensuoti iš savo asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Tiek pati ieškovė, tiek ir liudytojais apklausti A. I. bei V. L. patvirtino, jog ieškovė savo pažystamiems leido gyventi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintinai. Jei ieškovė būtų elgusis protingai ir rūpestingai, ji butą būtų išnuomojusi ir už tai gavusi pajamas, kurios būtų priklausę šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vidutiniškai šalys galėjo gauti mažiausiai po 200 Eur per mėnesį pajamų, todėl per paskutinius trejus metus dėl ieškovės veiksmų buvo negauta pajamų už 7 200 Eur. Ieškovui kaip kompensacija priteistina pusė šios sumos, t.y. 3 600,00 Eur (e. b. l .)

Atsakovo atstovas 2018 m. kovo 1 d. teismo posėdyje nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių atsakovo kaltę, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas neginčija, kad butui įsigyti buvo panaudota dalis ieškovės asmeninių lėšų, tačiau tai būtų pagrindas prašyti kompensacijos, tačiau ne pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Pati ieškovė pripažįsta, kad turtas buvo pagerintas ir tai jau būtų pagrindas pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe, nes buvo pagerinta iš bendrų lėšų. Atsakovui nėra skirtumo ar bus priteistas turtas, ar priteista kompensacija, svarbu, kad būtų sąžiningai. Atsakovas nesutinka, kad kompensacija jam būtų išmokėta dalimis. Jis kompensaciją galėtų sumokėti iš karto.

Atsakovas, atsakovo atstovas 2018 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta, gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti arba nagrinėti nedalyvaujant. Byla išnagrinėta atsakovui, atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas A. I. 2018 m. kovo 1 d. posėdyje nurodė, kad jo gyvenimo draugė V. L. yra ieškovės buvusi bendradarbė ir draugė. Šiuo metu liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini), butas yra ieškovės. Nuomos mokesčio nemoka nuo pat ieškovės išvažiavimo 2006 m., ieškovė pasitikėjo liudytojais, leido gyventi, prižiūrėti butą. Ieškovė parvykdavo su dukra. Atsakovas yra vieną naktį miegojęs šiame bute. Liudytojas jį yra matęs tris kartus. Ieškovė atvažiuodavo vasarą, pirkdavo medžiagas, o liudytojas darydavo remontą. Atsakovas nėra pirkęs medžiagų. Buvo ištapetuotos sienos, dvejuose kambariuose pakeistos grindys, durys keistos, virtuvėj lubos pakeistos, išdažytos sienos, vonioje keisti vamzdžiai. Viskas buvo daroma etapais.

Liudytoja V. L. 2018 m. kovo 1 d. posėdyje nurodė, kad ji yra buvusi ieškovės bendradarbė. Ieškovė pasiūlė gyventi bute kai išvažiavo, sakė mokėti mokesčius, nuomos mokesčio nemoka. Bute du kartus padarytas kosmetinis remontas – tapetuotos sienos, kai kuriuose kambariuose lubos, grindys; vamzdynas pakeistas; balkono aptvara sutvarkyta; pakeisti langai dvejuose kambariuose; lauko durys, trys vidinės durys. Remonto darbus atliko A. I.. Ieškovė vasarą atvažiavusi supirkdavo medžiagas, o liudytojai tvarkydavo. Ieškovė atvykdavo kasmet, kartais du kartus. Su vyru yra atvažiavusi vieną kartą, bet tada negyveno bute. O kitus kartus su dukra atvykdavo. Atsakovą yra mačiusi tris kartus – po metų kai išvažiavo kartu su ieškove, paskui po keleto metų, ir šią vasarą kai vertino butą. Dėl ko šalys skiriasi nežino. Prie liudytojos ieškovė alkoholio nevartojo.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8, I t.).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nė viena iš šalių teismo posėdžiuose nedalyvavo, rašytinių įrodymų pagrindžiančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo neteikė, liudytojais to taip pat neįrodinėjo. Teismas pažymi, kad pagrindiniai įrodymai, pagrindžiantys šalių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių yra atstovų paaiškinimai. Teismo vertinimu, nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą, taip pat neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją (CPK 178 straipsnis, CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, atstovų išsakytas pozicijas, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Abi šalys pažeidė savo pareigas, abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 str.). Šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Šalys nurodė, kad sau išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja.

Dėl neturtinės žalos.

CK 3.70 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą. Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nesvarstytinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimų nėra. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – Ž., atsakovui – Ž.

Dėl kreditorinių reikalavimų.

Šalys kreditorių neturi.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Preziumuojama, kas santuokinio turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šios prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, nes bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, o nukrypti galima tik CK 3.123 str. nustatytais pagrindais.

Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Tai yra pavyzdinis aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas aptartus turto padalijimo aspektus, sąrašas. Jis nėra baigtinis. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis santuokoje yra įgytas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis šalių vardu transporto priemonių neregistruota (e. b. l. 71-72. I t.). Ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatyti, kad jai priklauso 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui 1/3, priteisti turtą natūra ieškovei, o atsakovui kompensaciją – 13 637,90 Eur; 5 000,00 Eur sumokant iš karto, likusią sumą (8637,90 Eur) išdėstant 24 mėnesių laikotarpių, po 359,91 Eur. Ieškovė savo prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo motyvavo tuo, kad buto įgijimui panaudojo dalį asmeninių lėšų, be to ieškovės lėšomis būstas buvo remontuojamas. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl abiems sutuoktiniams priklauso lygios dalys. Butas natūra priteistinas vienai kuriai nors šaliai, o kitai išmokėtina kompensacija. Taip pat nurodė, kad išvykęs dirbti į užsienį pervesdavo pinigus ieškovei buto išlaikymui, remontui.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2004 m. sausio 19 d. ieškovė pardavė butą (duomenys neskelbtini). Butas įgytas 1995 m. birželio 7 d. (tai yra iki santuokos) (e. b. l. 44-45, I t.). Duomenų, kad ieškovei priklausantis asmenine nuosavybe turtas santuokos metu buvo pagerintas, byloje nėra. Pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad turtas parduotas už 32, 000 Lt (e. b. l. 48-53, I t.). Iš 2004 m. sausio 29 d. pirkimo pardavimo sutarties, Nekilnojamojo registro duomenų matyti, kad nupirktas butas adresu (duomenys neskelbtini), už 60, 000 Lt (e. b. l. 9-16, 38-39, I t.). Kad ieškovė už butą esantį (duomenys neskelbtini) sumokėjo 32 000,00 Lt, t. y. savo asmenines lėšas, patvirtina į bylą pateiktas sąskaitos išrašas (e. b. l. 151, I t.). Atsakovas nurodė, kad ieškovė neturėjo jokių pajamų, tačiau VSDFV duomenimis ieškovės pajamos 2004 m. – 7056,84 Lt; 2005 m. – 6379,44 Lt, 2006 m. – 6964,20 Lt (e. b. l. 187-189, I t.). Atsakovas taip pat teigė, kad dirbdamas užsienyje minimu laikotarpiu pervesdavo ieškovei pinigų ir prie buto įsigijimo prisidėjo daugiau nei ½. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2001 metų iki 2004 metų pervedė į ieškovės sąskaitą 47 160,02 Lt. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad atsakovas pervesdavo pinigų, tačiau nurodė, kad tai buvo šeimos išlaikymui skirti pinigai. Teismas laiko, kad atsakovo sutuoktinei pervesti pinigai, atsižvelgiant į tai, kad šalys turėjo nepilnametę dukrą, buvo skirti ne būsto įsigijimui lygiomis dalimis, bet būsto įsigijimui ir šeimos išlaikymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip vienas iš kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių didesnis indėlis į bendrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Teismo vertinimu, aptarti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė prie turto įsigijimo prisidėjo didesne dalimi, kadangi pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą už naujai perkamą būstą sumokėjo 32 000,00 Lt, o likusi 28 000 Lt suma sumokėta iš abiejų sutuoktinių santuokoje įgytų lėšų (tame tarpe ir atsakovo pervesti pinigai). Be to, teismas remiasi ir liudytojų parodymais, kurie nurodė, kad medžiagas būsto remontui pirko ieškovė. Nors atsakovas nurodė, kad butas buvo remontuotas iš jo lėšų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas ir įvertindamas šios bylos konkrečias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į atitinkamas įstatyme įtvirtintas bei teismų praktikoje nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Santuokoje įgytas turtas dalintinas ieškovės nurodytu būdu, t. y. nelygiomis dalimis - priteisiant ieškovei 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini); butą natūra priteisiant ieškovei, o atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Iš atliktos ekspertizės akto Nr. 172 matyti, kad buto (duomenys neskelbtini) vertė 40 913,70 Eur (e. b. l. 16- 38, I t.). Todėl atsakovui priteisiama 13 637,90 Eur kompensacija (40 913,70 Eur/3).

Ieškovė nurodė, kad 5 000,00 Eur priteistos kompensacijos sumokėtų iš karto, likusią dalį prašė išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti (Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, konstatavus, jog šalies turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių įvykdyti sprendimą jam yra labai sunku. Sprendžiant prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumą, atsižvelgtina ir į lygiateisiškumo principą, šalių interesus bei šių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2006). Ieškovė nurodė, kad priteista kompensacija išdėstytina dalimis, kadangi ieškovė remia savo pilnametę dukrą, kuri mokosi kolegijoje, be to dukra savaitgaliui grįžta namo. Atsakovas su prašymu nesutiko, atsakovo atstovas nurodė, kad taip būtų pažeisti atsakovo interesai. Ieškovės nurodymu jos pajamos per mėnesį nuo 1 800,00 Eur iki 2 400,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neturi pareigos išlaikyti pilnametę dukrą. Teismo vertinimu kompensacijos mokėjimo išdėstymas 24 mėnesiams pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus, tačiau ieškovė pagal turtinę padėtį taip pat neturi galimybės sumokėti visos kompensacijos iš karto, todėl 13 637,90 Eur kompensacijos mokėjimas išdėstytinas dalimis – 5 000,00 Eur įmoką sumokant per mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusią sumą 8 637,90 Eur sumokant per 10 (dešimt mėnesių) po 863,79 Eur.

Dėl įpareigojimo panaikinti gyvenamosios vietos deklaraciją.

Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl turto padalijimo, t.y. jai priteisus butą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra, reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo per 10 dienų pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti gyvenamosios vietos deklaraciją adresu (duomenys neskelbtini), atmetamas, kadangi ieškovė kaip turto savininkė, įsiteisėjus teismo sprendimui, galės tą padaryti pati vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 3 d. 6 p., t.y. kaip savininkė deklaravimo įstaigai pateikdama prašymą panaikinti jai priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.

Dėl priešieškinio reikalavimo.

Pareikštu priešieškiniu atsakovas prašė priteisti jam 3 600 Eur dydžio kompensaciją iš E. Ž. priteistino asmenine nuosavybės teise turto. Motyvavo tuo, kad ieškovė elgėsi neprotingai leisdama turtu naudotis neatlygintinai. Jei ieškovė būtų elgusis protingai ir rūpestingai, ji butą būtų išnuomojusi ir už tai gavusi pajamas, kurios būtų priklausę šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Ieškovės atstovė, byloje apklausti liudytojai nurodė, kad atsakovui buvo žinoma apie tai, kad A. I. ir V. L. bute (duomenys neskelbtini) gyvena neatlygintinai. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad turtas buvo tvarkomas aplaidžiai, nerūpestingai. Priešingai apklausti liudytojai patvirtino, kad bute buvo atliekami remonto darbai. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybė, kad už minimą butą yra susidarę komunalinių mokesčių įsiskolinimai. Teismo vertinimu, ieškovė neturėjo pareigos minimo buto išnuomoti. Atsakovas žinodamas aplinkybę, kad bute gyvenama neatlygintinai bei taip pat būdamas turto savininku turėjo galimybę šią situaciją spręsti kitaip, t.y. prašyti asmenis išsikelti, sudaryti nuomos sutartį ir t.t., tačiau nuo ieškovės išvykimo iš minimo buto jokių veiksmų nesiėmė. Atsižvelgiant į nurodomą aplinkybę atsakovo priešieškinio reikalavimas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovei buvo atidėtas 609,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas ieškinį tenkindamas iš dalies tenkino 70 procentų ieškinio, todėl iš ieškovės valstybei priteisiama 183 Eur žyminio mokesčio (609,00 Eur x 30 proc.), iš atsakovo 426,00 Eur žyminio mokesčio (609,00 Eur x 70 proc.). Atsakovas pareikšdamas priešieškinį turėjo sumokėti 81,00 Eur žyminį mokestį, kuris priešieškinį atmetus priteisiamas iš atsakovo valstybei. Iš atsakovo valstybei taip pat priteisiama 6,39 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (9,13 Eur x 70 proc.). Iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už valstybės nustatytą išieškotiną sumą.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė byloje patyrė 600,00 Eur atstovavimo išlaidas ir 500,00 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas, viso 1100,00 Eur. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš atsakovo ieškovei priteisiama 770,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį atmesti.

Nutraukti E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. Ž. palikti pavardę – Ž., V. Ž. – Ž.

Nustatyti E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2/3 dalis, o V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 1/3 dalį turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Ieškovei E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 637,90 (trylikos tūkstančių šešių šimtų trisdešimt septynių eurų 90 ct) kompensaciją už natūra negautą turtą.

Priteistos 13 637,90 Eur kompensacijos mokėjimą išdėstyti dalimis, nustatant, kad ieškovė E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000,00 Eur įmoką turi sumokėti per mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusią sumą 8 637,90 Eur turi sumokėti per 10 (dešimt mėnesių) po 863,79 Eur.

Priteisti valstybei iš ieškovės E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 183,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 507,00 Eur (penkių šimtų septynių eurų 0 ct) žyminį mokestį ir 6,39 Eur (šešių eurų 39 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti ieškovei E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 770,00 Eur (septynių šimtų septyniasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Linas Baublys