- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-675-343/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16516-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- E. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1676-920/2018 pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. ir atsakovo V. Ž. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškinyje ieškovė prašė: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 3000 Eur neturtinę žalą; 3) nustatyti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalis - ieškovei priteisti 2/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti 1/3 dalį buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), visą natūra; 5) priteisti atsakovui iš ieškovės 13 637,90 Eur kompensaciją už jai priteistiną didesnę turto dalį, kompensaciją išmokant dalimis – 5 000 Eur sumokant iš karto, likusią sumą išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui; 6) įpareigoti atsakovą per 10 dienų, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti gyvenamosios vietos deklaraciją adresu (duomenys neskelbtini); 7) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, ieškovei – (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini). 8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad santuokos pradžioje viskas klostėsi gerai, tačiau vėliau atsakovas prieš ieškovę pradėjo naudoti psichologinį smurtą, ją žeminti, tapo neištikimas, dėl ko ieškovė patyrė didelius išgyvenimus. 2004 metais buvo parduotas ieškovei priklausantis butas už 32 000 Lt, o 2004 metais sausio 29 d. už 60 000 Lt šalys nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Turtas buvo pagerintas ieškovės lėšomis. Butui buvo padarytas kapitalinis remontas. Kadangi ieškovė prie buto įsigijimo prisidėjo didesne dalimi, taip pat viena prisidėjo prie buto pagerinimo, todėl turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo ieškovei priteisiant 2/3 dalis bendro turto, o atsakovui - 1/3 dalį. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė nori, jog nekilnojamasis turtas atitektų jos dukrai, o atsakovas nori tik realizuoti įgytą turtą, ieškovė prašo, kad jai būtų priteistas visas butas natūra, atsakovui priteisiant 1/3 dalies nekilnojamojo turto dydžio kompensaciją. Ieškovei priteisus nekilnojamąjį turtą, prašo įpareigoti atsakovą per 10 dienų, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti deklaraciją minėtu adresu.
3. Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad šalių santuoka iširo, nes atsakovas elgėsi ir elgiasi neadekvačiai, vartoja medikamentus. Neigė, kad ieškovė vartoja alkoholį. Ieškovė patyrė neturtinę žalą, nes atsakovas ją žemino kitų asmenų akivaizdoje, darydamas psichologinį spaudimą. Byloje tai pagrįsiančių įrodymų nėra, nes tai šalių tarpusavio santykiai. Atsakovui išvykus į užsienį, jis pinigus siųsdavo periodiškai, tačiau būdavo, kad siųsdavo labai mažai arba visai nesiųsdavo. Atsakovas šiuo metu nedirba, yra priklausomas, registruotas atitinkame registre. Ieškovė iš karto sumokėtų atsakovui 5 000 Eur įmoką, likusią sumą prašo išdėstyti 2 metų laikotarpiui, kadangi išlaiko pilnametę dukrą, kuri mokosi. Su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas klausimą dėl nuomos galėjo kelti iš karto išvykus į Airiją.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį tenkinti iš dalies: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes, ieškovei – (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini); 3) padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 61.00 kv. m bendrojo ploto butą/patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti iš atsakovo 22 667 Eur piniginę kompensaciją, kuri turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 61.00 kv. m bendrojo ploto butą/patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti iš ieškovės 18 000 Eur piniginę kompensaciją, kuri turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
5. Pareikštu priešieškiniu atsakovas prašė, dalinant šalims priklausantį turtą, priteisti atsakovui 3600 Eur dydžio kompensaciją iš ieškovei priteistino asmenine nuosavybės teise turto.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime ir priešieškinyje nurodė:
6.1. Nuo 2001 m. uždarbiavo Airijoje. Tuo metu, kai gyveno Lietuvoje, iš esmės buvo suremontuotas šalių įsigytas butas. Dirbdamas Airijoje, iki 2006 metų visą šeimą iš esmės išlaikė vienas. Kiekvieną mėnesį siųsdavo dideles pinigų sumas, kad būtų išlaikoma šeima bei, kad ieškovė šalims galėtų nupirkti butą. 2006 metais abi šalys persikėlė gyventi į Airiją. Nuo 2006 metų šalims priklausančiame bute Lietuvoje gyveno ieškovės draugai (V. ir A.), už jį nuomos mokestį mokėdami tik ieškovei. Šalys kartu Airijoje gyveno iki 2017 m. birželio mėnesio, tačiau santuokinio gyvenimo negyvena daugiau kaip 5 metus. Šalių santuoka iširo ne dabar ir ne dėl atsakovo kaltės, kaip teigė ieškovė, bet prieš daugiau kaip penkerius metus dėl ieškovės pastovaus potraukio alkoholiui ir vėliau dėl to kilusių konfliktų. Atsakovas sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės. Atmetus reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atmestinas ir reikalavimas priteisti neturtinę žalą. Atsakovas neginčija, kad šalims priklausantis butas buvo įgytas panaudojus ir lėšas, kurios buvo gautos ieškovei pardavus butą. Tačiau daugiau kaip pusę buto įsigijimui reikalingų lėšų suteikė atsakovas. Įsigytas butas buvo pagerintas atsakovo uždirbtomis (santuokoje gautomis) lėšomis, tą pripažįsta ir ieškovė. Visą laiką nuo 2004 metų iki šiol įgytas butas buvo išlaikomas tik iš santuokoje gautų lėšų. Atsakovo nuomone, nebūtų teisinga, jei teismas ieškovei priteistų 2/3, o atsakovui tik 1/3 atitinkamo turto. Pasak atsakovo, ieškovė neįrodė esant pagrindui nukrypti nuo įstatyme nustatyto lygių dalių principo atitinkamomis dalimis. Ieškovė turi teisę į kompensaciją už tai, kad turtui įsigyti buvo panaudotos ir jos asmeninės lėšos. Tik tuo atveju, jei ieškovės teisės negalėtų būti apgintos kitomis priemonėmis (pvz.: išmokant kompensaciją), ieškovė galėtų prašyti nukrypti nuo lygių dalių principo. Butą priteisus atsakovui, kompensaciją ieškovei jis sumokėtų per 30 dienų, nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos. Jei visas butas natūra būtų priteistinas ieškovei, atsakovas prašo 18 000 Eur kompensacijos, kuri turėtų būti išmokėta taip pat per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
6.2. Ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos deklaraciją, atsakovo nuomone, turėtų būti atmestas, nes ieškovė nenurodo, kokiu pagrindu toks reikalavimas galėtų būti tenkintas. Jeigu teismas ir priteis ieškovei butą natūra, tai ieškovė kaip buto savininkė galėtų išdeklaruoti atsakovą pati.
6.3. Priešieškinyje nurodė, kad, jeigu ieškovė būtų elgusis protingai ir būtų butą išnuomojusi savo pažįstamiems atlygintinai, ji būtų gavusi pajamas, kurios būtų priklausę šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vidutiniškai šalys galėjo gauti mažiausiai po 200Eur per mėnesį pajamų, todėl per paskutinius trejus metus dėl ieškovės veiksmų buvo negauta 7200 Eur pajamų.
7. Liudytojas A. I. teismo posėdyje nurodė, kad jo gyvenimo draugė V. L. yra buvusi ieškovės bendradarbė ir draugė. Šiuo metu jie gyvena ieškovei priklausančiame bute, nuomos mokesčio už jį nemoka nuo 2006 metų. Ieškovė į butą atvažiuodavo vasarą, pirkdavo medžiagas, o liudytojas darydavo remontą. Atsakovas nėra pirkęs medžiagų. Teigė, kad remontas buvo daromas etapais.
8. Liudytoja V. L. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra buvusi ieškovės bendradarbė. Ieškovė jai pasiūlė gyventi bute. Bute du kartus padarytas kosmetinis remontas, kurį atliko A. I. Ieškovė vasarą atvažiavusi supirkdavo medžiagas, o liudytojai tvarkydavo. Prie liudytojos ieškovė alkoholio nevartojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas nutraukė tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo E. Ž. paliko pavardę – (duomenys neskelbtini), V. Ž. – (duomenys neskelbtini); nustatė ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė natūra butą, adresu (duomenys neskelbtini); atsakovui iš ieškovės priteisė 13 637,90 Eur kompensaciją už natūra negautą turtą; priteistos 13 637,90 Eur kompensacijos mokėjimą išdėstė dalimis, nustatant, kad ieškovė atsakovui 5 000 Eur įmoką turi sumokėti per mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusią sumą 8 637,90 Eur turi sumokėti per 10 mėnesių po 863,79 Eur; iš ieškovės valstybės naudai priteisė 183 Eur žyminį mokestį; iš atsakovo valstybės naudai priteisė 507 Eur žyminį mokestį ir 6,39 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas; iš atsakovo ieškovei priteisė 770 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Dėl santuokos nutraukimo teismas konstatavo, kad nė viena šalis neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą. Sprendė, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
11. Neturtinės žalos priteisimo klausimo ieškovės atžvilgiu nesvarstė, kadangi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
12. Teismas byloje esančių įrodymu pagrindu ir liudytojų parodymais sprendė, kad ieškovė prie turto įsigijimo prisidėjo didesne dalimi, kadangi, pardavusi asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, už naujai perkamą būstą sumokėjo 32000 Lt, o likusi 28000 Lt suma sumokėta iš abiejų sutuoktinių santuokoje įgytų lėšų (tame tarpe ir atsakovo pervesti pinigai). Atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, atitinkamas įstatyme įtvirtintas bei teismų praktikoje nurodomas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl santuokoje įgytą turtą padalijo nelygiomis dalimis – ieškovei 2/3 buto, o atsakovui 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), butą natūra priteisė ieškovei, o atsakovui 13637,90 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.
13. Dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo teismas sprendė, kad 24 mėnesių išdėstymas pažeistų atsakovo teises, tačiau ieškovė pagal turtinę padėtį taip pat neturi galimybės sumokėti visos kompensacijos iš karto, todėl 13 637,90 Eur kompensacijos mokėjimą išdėstė dalimis – 5000Eur įmoką sumokant per mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusią 8 637,90 Eur sumą sumokant per 10 mėnesių po 863,79 Eur.
14. Reikalavimą dėl įpareigojimo panaikinti gyvenamosios vietos deklaraciją teismas atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė kaip turto savininkė, įsiteisėjus teismo sprendimui, galės tą padaryti pati.
15. Teismas priešieškinio reikalavimą atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė pareigos išnuomoti butą neturėjo, o atsakovas, būdamas turto savininku, bei žinodamas, kad bute gyvenama neatlygintinai, turėjo galimybę prašyti asmenis išsikelti, sudaryti nuomos sutartį ar kt., tačiau jokių veiksmų nesiėmė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą – 1) panaikinti sprendimo dalį, kurioje nuspręsta nustatyti ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui – 1/3 dalį turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir šioje dalyje reikalavimus atmesti; 2) padidinti atsakovui iš ieškovės priteistą kompensaciją už natūra negautą turtą iki 15822,93 Eur; 3) panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas atsakovo priešieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti atsakovui iš ieškovės 3 600 Eur dydžio kompensaciją, iš ieškovei priteistino asmenine nuosavybės teise turto; 4) pagal tenkintus reikalavimus pakeisti sprendimo dalį dėl šalims ir valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1 .Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį, nuspręsdamas nukrypti nuo šalių bendro turto dalių principo. Pažymėjo, kad butas buvo pagerintas šalims gyvenant santuokoje, todėl preziumuojama, kad visos abiejų sutuoktinių gautos lėšos ir turtas, kuris buvo panaudotas buto remontui, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisti kompensaciją, o ne nukrypti nuo minėto principo.
17.2 .Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atidėjo ir išdėstė atsakovui priteistos kompensacijos išmokėjimą. Pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti kompensacijos mokėjimą, tačiau tik tuo atveju, jeigu yra pateikiamas adekvatus prievolės įvykdymo užtikrinimas. Šiuo atveju toks prievolės įvykdymo užtikrinimas pateiktas nebuvo.
17.3 .Nesutinka su teismo išvada dėl priešieškinio atmetimo. Byloje apklausti liudytojai priešingai nei nurodė teismas, nenurodė, jog atsakovui buvo žinoma, kad gyvenama neatlygintinai. Ieškovė ginčo bute savo draugams leido gyventi be atsakovo sutikimo ar įgaliojimo. Tuo tarpu teismo argumentai, kad atsakovas turėjo galimybę spręsti situaciją kitaip, yra visiškai nepagrįsti.
17.4 .Tenkinus apeliacinį skundą, turėtų būti perskirstytos valstybei ir šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinio skundo argumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
1. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
3. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
4. Kauno apygardos teisme 2019 m. balandžio 2 d. gautas ieškovės E. Ž. atstovės E. R. paaiškinimas raštu, kuriame prašoma atsakovo apeliacinį skundą atmesti, sprendimo nekeisti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš prie paaiškinimo pateiktos sąskaitos matyti, jog ji išrašyta 2019 01 25 už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš pateikto mokėjimo kvito matyti, jog ji apmokėta 2019 01 30. Iš paaiškinimo raštu turinio matyti, jog tai yra atsiliepimas į apeliacinį skundą. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą, tik pavadintas paaiškinimu raštu. CPK 318 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą turi būti paduotas per 20 dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos. Apeliacinio skundo kopijos buvo išsiųsto 2019 01 22, terminas atsiliepimui paduoti baigėsi 2019 02 12. CPK 318 straipsnio 3 dalis nustato, kad atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims. Todėl teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 2 d. gautą ieškovės E. Ž. atstovės E. R. paaiškinimą raštu atsisako priimti.
5. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys dėl santuokinio turto padalijimo tenkintas iš dalies, o priešieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1995 m. birželio 7 d. ir nuosavybės teise priklausė ieškovei. 2004 m. sausio 19 d. ieškovė jį pardavė už 32 000 Lt. Iš 2004 m. sausio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog ieškovė už 60,000 Lt nupirko ginčo butą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste butas). Į bylą pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2004 m. sausio 29 d. ieškovė minėtam butui įsigyti pervedė 32 000 Lt sumą. Nekilnojamojo turto (buto su rūsiu) rinkos vertės tyrimo ekspertizės akte Nr. 172 nustatyta, kad ginčo turto kaina 2018 m. liepos 5d. buvo 40 913,70 Eur.
7. Ieškovė prašė nustatyti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – buto nuosavybės dalis - ieškovei nustatyti 2/3 dalis, o atsakovui - 1/3 dalį; priteisti ieškovei ginčo butą natūra, o atsakovui priteisti 13 637,90 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei priteistiną didesnę turto dalį, kompensaciją išmokant dalimis – 5 000 Eur sumokant iš karto, likusią sumą išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui.
8. Atsakovas priešieškinyje iš ieškovės prašė priteisti 3 600 Eur kompensaciją už turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, aplaidų ir neprotingą tvarkymą. Nurodė, kad ieškovė šalims priklausančiame bute, savo pažįstamiems leido gyventi neatlygintinai, kai tuo tarpu per mėnesį galėjo gauti mažiausiai po 200 Eur pajamų, kas per trejus metus sudarytų 7 200 Eur.
9. Minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Nustatė ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui - 1/3 dalį turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė butą natūra, o atsakovui 13 637,90 Eur kompensaciją už natūra negautą turtą. Kompensacijos mokėjimą išdėstė dalimis: nustatė, kad ieškovė atsakovui 5 000 Eur įmoką turi sumokėti per mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusią sumą - 8 637,90 Eur turi sumokėti per 10 mėnesių po 863,79 Eur kas mėnuo. Teismas konstatavo, kad ieškovė prie buto įsigijimo prisidėjo didesne pinigų dalimi, todėl sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Kompensacijos išmokėjimo išdėstymą argumentavo tuo, jog ieškovė pagal turtinę padėtį neturi galimybės sumokėti visos kompensacijos iš karto (ieškovė finansiškai remia pilnametę dukrą, kuri mokosi), todėl išmokėjimą išdėstė dalimis. Spręsdamas priešieškinio pagrįstumą, teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas ginčo buto savininku, bei žinodamas, kad bute gyvenama neatlygintinai, turėjo galimybę prašyti asmenis išsikelti ar kt., tačiau jokių veiksmų nesiėmė.
10. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nukrypti nuo šalių bendro turto dalių principo, netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.
11. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 42 punktas).
12. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).
13. Nagrinėjamu atveju vienintelė aplinkybė, kuria ieškovė grindė reikalavimą taikyti nukrypimą nuo bendro turto lygių dalių principo yra ta, jog prie bendro turto įsigijimo ji prisidėjo didesne pinigų dalimi, panaudodama savo asmenines lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, taip pat savo lėšomis butą remontavo. Tačiau nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovės reikalavimu, nepagrindė, kiek toks nukrypimas buvo būtinas. Nors ieškovei buvo pareiga minėtą reikalavimą įrodyti, tačiau ji to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad vien ieškovės asmeninių lėšų panaudojimas bendram turtui įgyti, buvo pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.
14. CK 3.98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu, prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Šios teisės normos 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Taigi, nagrinėjamu atveju, nenustačius papildomų aplinkybių, neturėjo būti nukrypstama nuo bendro turto lygių dalių principo, bet atitinkamai turėjo būti priteisiama kompensacija (CK 3.98 straipsnio 2 dalis).
15. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad butas iš atsakovo lėšų remontuotas nebuvo, kadangi nėra tai patvirtinančių įrodymų, tačiau sutiktina su apelianto teiginiu, jog tokios teismo išvados nėra teisingos. Kaip nurodyta CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą aplinkybę, kad ieškovė neįrodė, jog buto pagerinimas buvo atliktas tik jos lėšomis, sprendžia, jog butas buvo remontuojamas abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis.
16. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, anksčiau nurodytus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju turtas - butas turi būti padalintas lygiomis, t. y. po ½ dalį, dalimis; visą butą natūra priteisiant ieškovei (tokia yra šalių valia), atsakovui priteisiant 15822,93 Eur kompensaciją. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta remiantis tuo, jog bendra ginčo turto rinkos kaina, pagal nekilnojamojo turto (buto su rūsiu) rinkos vertės tyrimo ekspertizės aktą 2018 m. liepos 5 d. sudarė 40 913,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčo turto įsigijimui sumokėjo 32 000 Lt (9 267,84 Eur) savo asmeninių lėšų, tai kompensacijos dalis, tenkanti atsakovui sudaro 15 822,93 Eur (40 913,70 – 9 267,84) / 2 = 15 822,93 Eur).
17. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, atidėdamas ir išdėstydamas kompensacijos išmokėjimą, pasielgė nepagrįstai. Pasak apelianto, turėjo būti taikomos ne CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos, bet CK 3.117 straipsnio 3 dalis, kuri yra specialioji norma taikytosios normos atžvilgiu. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.
18. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.
19. Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad 5 000 Eur sumą ieškovė atsakovui sumokėtų iš karto, o likusią dalį prašė išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 284 straipsnio 1 dalį, kompensacijos sumokėjimą išdėstė dešimčiai mėnesių, kas mėnesį mokant po 863,79 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju turėjo būti taikoma specialioji norma, t.y. CK 3.117 straipsnio 3 dalis, kadangi ginčas yra dėl sutuoktinių santuokoje bendrai įgyto turto dalių nustatymo, bei su tuo susijusios kompensacijos išmokėjimo. Nors ieškovė prašė ne atidėti, bet išdėstyti kompensacijos sumokėjimą, tačiau minėta, kad turi būti taikomos ne bendros, bet specialiosios normos. Speciali norma, t.y. CK 3.117 straipsnio 3 dalis kompensacijos išdėstymo nereglamentuoja. Be to, ieškovė turėjo pateikti į bylą prievolės įvykdymo užtikrinimą. Nustatyta, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų prievolės įvykdymo užtikrinimą, kaip to reikalauja CK 3.117 straipsnio 3 dalis. Nepateikus prievolės įvykdymo užtikrinimo, gali susiklostyti tokia situacija, kai, priteistas turtas bus parduotas, o asmuo, turintis mokėti kompensaciją, neturės galimybių kompensaciją sumokėti.
20. Teisėjų kolegija pažymi tą aplinkybę, jog teismui nebuvo pateikti duomenys apie ieškovės finansinę padėtį, turimą turtą ir pan., todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės finansinė padėtis yra tokia, kuriai esant, nebūtų galima sumokėti visą kompensaciją iš karto. Reikalavimą išdėstyti kompensacijos išmokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, ieškovė grindė aplinkybe, jog ji finansiškai remia pilnametę dukrą, kuri mokosi. Iš į bylą pateiktos pažymos matyti, kad ieškovės dukra mokosi Atlono bendruomenės koledže. Tame pačiame dokumente nurodyta, kad baigimo pažymėjimą ji turėtų gauti 2018 m. birželio mėnesį. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybes, jog ieškovės dukra yra pilnametė ir kurios, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išlaikyti ieškovė neturi pareigos, bei tai, kad šiuo metu ieškovės dukra turėtų būti mokymo įstaigą baigusi, spręstina, kad išnyko ieškovės nurodytas pagrindas dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo. Pažymėtina, kad ieškovė yra darbinga, sveikatos problemas liudijančių dokumentų į bylą nėra pateikta, todėl ji turi galimybę susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, gauti paskolą iš kredito įstaigos ar su artimųjų giminaičių pagalba atsiskaityti su atsakovu, nedėstant priteistos kompensacijos dalimis per ilgą laikotarpį. Pabrėžtina, kad ieškovė nepateikė į bylą savo finansinę padėtį apibūdinančių įrodymų. Nesant atsakovo sutikimo išdėstyti priteistos kompensacijos įvykdymą, ieškovei nepateikus prievolės įvykdymo užtikrinimo, laikytina, jog įvykdymo išdėstymas pažeistų atsakovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
21. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo priešieškinys. Nurodo, kad ieškovė šalims bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, panaudos teise leido gyventi savo draugams be atsakovo sutikimo ir įgaliojimo. Teigia, kad jam nebuvo žinoma, kad minėtame bute yra gyvenama neatlygintinai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka dėl žemiau nurodomų argumentų.
22. Pirmiausia, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neturėjo pareigos butą išnuomoti; antra – atsakovas, būdamas ginčo buto bendrasavininku, galėjo tokią susidariusią situaciją išspręsti pasirinkdamas jam pačiam priimtiną būdą (prašyti asmenų, kad iš buto išsikeltų, prašyti sudaryti nuomos sutartį ar kt.), tačiau jokie veiksmai nebuvo atlikti. Apeliantas teigia, kad nežinojo, kad bute gyvenama neatlygintinai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto priešieškinį, pasielgė teisingai. Nustatyta, kad atsiliepime į ieškinį pats atsakovas nurodė, jog su ieškove Airijoje, tame pačiame name gyveno iki 2017 m. birželio mėnesio. Nors, kaip teigia apeliantas, santuokinio gyvenimo su ieškove negyvena daugiau kaip penkerius metus, tačiau tai nereiškia, kad šalys tarpusavyje visiškai nebendrauja. Atsakovas, būdamas ginčo turto bendrasavininkiu, akivaizdu, kad turėjo domėtis kas vyksta su jo turtu, likusiu Lietuvoje. Taip pat byloje apklausti liudytojai nurodė, kad atsakovą yra matę tris kartus. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo nežinojimą apie neatlygintiną buto suteikimą gyventi ieškovės draugams, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais spręstina, kad šiuo atveju yra labiau tikėtina, kad atsakovas visgi žinojo ar turėjo žinoti apie susidariusią situaciją, todėl tenkinti priešieškinį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, įrodymus, teisinį reglamentavimą; konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį, nuspręsdamas nukrypti nuo šalių bendro turto dalių principo, todėl šioje dalyje priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė CPK 284 straipsnio 1 dalies normą, reglamentuojančią teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma specialioji norma, įtvirtinta CK 3.117 straipsnio 3 dalyje, todėl sprendimas ir šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylą galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendimo dalis, kuriose ieškovei nustatytos 2/3 dalys, o atsakovui 1/3 dalis buto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atsakovui iš ieškovės priteisiant 13 637,90 Eur kompensaciją už natūra negautą turtą, bei kompensacijos mokėjimas išdėstytas dalimis, nustatant, kad ieškovė atsakovui 5 000 Eur įmoką turi sumokėti per mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusią sumą 8 637,90 Eur turi sumokėti per 10 mėnesių po 863,79 Eur, panaikina ir šiose dalyse priima naują sprendimą: atsakovui ir ieškovei nustatyti lygias dalis, t. y. po 1/2 dalį buto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atsakovui iš ieškovės priteisti 15 822,93 Eur kompensaciją, reikalavimą išdėstyti kompensacijos mokėjimą atmesti (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimo pirmosios instancijos teisme.
25. Atsakovas apeliaciniame skunde be aukščiau aptartų reikalavimų nurodė, kad šiuo atveju turi būti pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidos, priteistos šalims ir valstybei, pirmosios instancijos teisme perskirstytos. Pagal nekilnojamojo turto (buto su rūsiu) rinkos vertės tyrimo ekspertizės aktą Nr. 172, buvo nustatyta, kad ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. liepos 5 d. yra 40 913,70 Eur. Šalys su šia išvada sutiko. Ieškovė prašė priteisti 2/3 dalis buto, kas sudarė 27 275,80 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliacinio skundo reikalavimą, šalims priteisė po 1/2 dalį buto, kas sudaro po 20 456,85 Eur. Taigi šiuo atveju buvo tenkinti 75 % (20 456,85 x 100% : 27275,80) ieškinyje pareikšto reikalavimo. Kadangi ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimas, kuris sudarė 609 Eur sumą buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, o ieškinį tenkinus iš dalies, valstybei iš ieškovės priteistinas 152,25 Eur žyminis mokestis (609,00 Eur x 25 proc. : 100), o iš atsakovo 471,75 Eur (609 Eur x 75 %) plius 81 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, nes priešieškinys priimtas už jį nesumokėjus žyminio mokesčio, viso 552,75 Eur. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei viso sudaro 9,13Eur, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 6,847 Eur (9,13 x 75% :100). Iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis neviršija valstybės nustatytos išieškotinos sumos. Taip pat nustatyta, kad ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė 600 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 500 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, viso 1100 Eur. Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteistina 825 Eur bylinėjimosi išlaidos (1100 x 75 :100) (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
26. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu ginčijama 5785,03 Eur suma. Teikdamas apeliacinį skundą atsakovas jo neapmokėjo žyminiu mokesčiu, kuris yra 130,20Eur. Apeliacinės instancijos teismas patenkino 38 % apeliacinio skundo reikalavimų, todėl proporcingai žyminis mokestis patenkintų reikalavimų dalyje yra 49,20 Eur. Ši suma valstybės naudai priteistina iš ieškovės. Tuo tarpu atmestų reikalavimų dalis sudaro 62 %, žyminis mokestis šioje dalyje yra 81 Eur. Ši suma valstybei priteistina iš atsakovo.
27. Be to apeliaciniame skunde apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Išlaidas pagrindžiantys įrodymai nepateikti, todėl išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė „Nustatyti E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2/3 dalis, o V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 1/3 dalį turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje“; „Priteisti atsakovui V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 637,90 (trylikos tūkstančių šešių šimtų trisdešimt septynių eurų 90 ct) kompensaciją už natūra negautą turtą“; „Priteistos 13 637,90 Eur kompensacijos mokėjimą išdėstyti dalimis, nustatant, kad ieškovė E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000,00 Eur įmoką turi sumokėti per mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusią sumą 8 637,90 Eur turi sumokėti per 10 (dešimt mėnesių) po 863,79 Eur“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
Nustatyti E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalį turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Priteisti atsakovui V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 822,93 Eur kompensaciją už natūra negautą turtą.
Ieškovės E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą išdėstyti kompensacijos mokėjimą atmesti.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 825 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 552,75 Eur žyminį mokestį, 6,847 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660. Sumokėjus, kvitą nedelsiant pateikti pirmosios instancijos teismui.
Priteisti iš ieškovės E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 152,25 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660. Sumokėjus, kvitą nedelsiant pateikti pirmosios instancijos teismui.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas:
Iš ieškovės E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 49,20 Eur, o iš atsakovo V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81 Eur žyminį mokestį. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660. Sumokėjus, kvitus nedelsiant pateikti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.