- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- AN2-455-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03184-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal I. J. (toliau – ir apeliantė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria netenkintas I. J. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-10701-2019 paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. 2019 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. nutarimu I. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2019 m. gegužės 25 d., 7.27 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Švenčionys – Zarasai 20 kilometre vairavo neblaivi, kai nustatytas lengvas, 0,57 promilės girtumo laipsnis. I. J. paskirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su nutarimu, I. J. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei iš dalies pakeisti nutarimą – 800 Eur baudą paliekant arba pagal galimybės ją sumažinant, arba mokėjimą išdėstant dalimis, tačiau neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, arba skirti teisių atėmimą kiek įmanoma trumpesniam laikui.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs I. J. skundą, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą paliko nepakeistą ir apeliantės skundo netenkino. Apylinkės teismas konstatavo, kad pareigūnas, nustatydamas nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės trukmę, iš esmės įvertino visas aplinkybes, kurias įstatymų leidėjas įpareigoja įvertinti, ir paskyrė apeliantei teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančią nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Apeliantės skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su sergančios motinos priežiūra, patiriamais nepatogumais, teismas nevertino kaip išimtinių, sudarančių pagrindą spręsti, kad paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu I. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-495-957/2019 ir priimti naują sprendimą ir teikia kelis alternatyvius prašymus: I. J. palikti paskirtą baudą, tačiau neatimti teisės vairuoti transporto priemones, arba sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bent iki 6 mėnesių, arba bent iki 10 mėnesių. Taip pat prašo jai paskirtą baudą išdėstyti dalimis.
5. Apeliantės manymu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra per griežta ir neproporcinga priemonė jos atžvilgiu. Teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes bei jos teikiamus dokumentus, nepakankamai įvertino jos asmenybę bei charakterizuojančius duomenis, dėl ko priėmė neobjektyvų sprendimą.
6. Skunde nurodo, kad kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, gailisi dėl įvykio. Niekada nevairuoja transporto priemonės išgėrusi ir taip lengvabūdiškai nesielgia, tačiau, šiuo atveju, klydo dėl savo būklės ir galimybės vairuoti, o tai, apeliantės manymu, suponuoja mažesnį veikos pavojingumą. Visos aplinkybės, nors ir nepateisina jos poelgio, tačiau leidžia teigti, kad neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ir laikosi teisės, visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų.
7. Apeliantės teigimu, yra visas kompleksas aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, t.y.: kaip minėta, ji visiškai pripažino kaltę, gailėjosi, padėjo išaiškinti nusižengimą; šį nusižengimą padarė ne piktybiškai, jautėsi esanti blaivi; teisė vairuoti jai yra būtina pagal darbo pobūdį (yra autobuso vairuotoja); turi daug kreditinių įsipareigojimų, atleidus iš darbo, neįsivaizduoja, kaip sumokėtų skolas; privalo rūpintis savo sena sergančia mama, kuri gyvena vienkiemyje už 45 km, viešasis transportas ten važiuoja tik 6 val. ir 16 val., o iki kelio, nuo kurio važiuoja autobusai, yra apie 5 km; iki šio nusižengimo per 24 vairavimo metus nebuvo padariusi jokių šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nėra teista, charakterizuojama teigiamai (teismui pateikta charakteristika iš darbovietės); niekam nepadarė žalos, nesukėlė pavojaus, jos padaryta veika yra mažareikšmė; savo iniciatyva nedelsdama išklausė ir buvo atestuota pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (4 akademinės valandos); nebuvo įrašyta į Priklausomybės ligų centro įskaitą; per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki dabar ji visiškai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas bei pažada, kad ateityje tai daugiau nepasikartos.
8. Skunde pabrėžiama būtinybė turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl apeliantės darbo pobūdžio, nurodant, kad darbo vieta jai nebus saugoma 12 mėnesių. Netekus teisės vairuoti, ji bus atleista iš darbo. Tokiu atveju, ji netektų pajamų, o tai reikštų, kad negalės pasirūpinti savimi. Nurodo turinti nemažai paskolų, jos išieškomos antstolių, yra paėmusi paskolą transporto priemonės įsigijimui. Pabrėžė ir tai, kad gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su mama, kuri yra pensininkė, apeliantė turi padėti jai atliekant ūkio darbus, nuvežti ją ir reikiamą vietą, objektą ir pan. Nuvažiuoti iki miesto be transporto priemonės yra sudėtinga.
9. Apeliantė nurodo išgyvenanti dėl administracinio nusižengimo, jai gėda prieš artimuosius, pažįstamus, draugus. Sukelti suvaržymai ir dvasinė būsena ją paveikė tiek, kad yra ryžtingai pasiruošusi laikytis įstatymų nuostatų, elgtis atidžiai ir rūpestingai, nekelti pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai, būti drausminga vairuotoja. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neatimant teisės vairuoti transporto priemones tokiam ilgam laikotarpiui, arba atimant šią teisę kuo trumpesniam laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad skundžiama 2019 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
11. Apeliantė neginčija savo veiksmų kvalifikacijos, teigia kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažįstanti bei nuoširdžiai dėl įvykio besigailinti, tačiau nesutinka su jai paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu.
12. ANK 22 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatomis, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.
13. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį asmens padėtis gali būti švelninama tik nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
14. Skundą Vilniaus apygardos teismui I. J. grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir kreipdamasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, vertindama, jog tokios aplinkybės, kaip kaltės pripažinimas, nuoširdus gailestis, darbo pobūdis, kreditiniai įsipareigojimai, rūpinamasis senyvo amžiaus, sveikatos problemų turinčia mama, teigiama asmens charakteristika bei kritiškas savo veiksmų vertinimas, sudaro pagrindą švelninti jos teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo neskirti apeliantei teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ar trumpinti jos taikymo terminą. Su tokiais argumentais aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti.
15. Skunde nurodomas aplinkybės, kad dėl I. J. veiksmų jokia žala nebuvo padaryta ir niekam nebuvo sukeltas pavojus, neleidžia daryti išvados, jog veika yra mažiau pavojinga. I. J. padarytas teisės pažeidimas yra šiurkštus, keliantis grėsmę eismo saugumui, tiek pačios pažeidėjos, tiek ir kitų žmonių sveikatai ir net gyvybei. Apeliantė, būdama neblaivi, važiavo ryte (tokiu metu, kuomet dauguma žmonių važiuoja į darbus), gana judriame keletą miestų jungiančiame kelyje. Tai, kad I. J. vairuojant nebuvo sukelta padarinių ir nepadaryta žala nei kitų asmenų sveikatai, nei turtui, jokiu būdu veikos pavojingumo nesumažina, o skaudžių pasekmių nekilo iš esmės tik dėl laimingo atsitiktinumo.
16. Apeliantė pabrėžė turinti daug finansinių įsipareigojimų, nurodė, kad ją slegia skolos antstoliams, o praradus pajamų šaltinį (neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, darbo vietos ji netektų), neturės galimybės dengti įsiskolinimus. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. J. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirašiusi Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, pagal kurią yra įsipareigojusi mokėti kiekvieną mėnesį po 215,69 Eur iki 2022 m. balandžio 26 d. (b.l. 21-23, 24). Kartu su apeliaciniu skundu I. J. teismui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo kopiją, iš kurio matyti, po santuokos nutraukimo dalį skolinių įsipareigojimų pagal antstolių kontorose esančias vykdomąsias bylas po santuokos nutraukimo prisiima ir moka I. J. iš savo asmeninių lėšų (b.l. 68-72). Iš tokių duomenų matyti, kad apeliantės turimi finansiniai įsipareigojimai bei įsiskolinimai yra pakankamai dideli, tačiau nuo jos valios priklausantys ekonominiai sprendimai, lėšų tvarkymas negali tapti priežastimi švelninti pastarosios teisinę padėtį šiuo nagrinėjamu atveju. Dar daugiau, siekiant turėti nuolatinį pajamų šaltinį, tiek pragyvenimui, tiek ir skolų dengimui, apeliantė turėjo būti itin suinteresuota išsaugoti darbo vietą, todėl turėjo atsakingai įvertinti savo veiksmus, kuomet sėdo už automobilio vairo iš vakaro vartojusi alkoholinius gėrimus.
17. Būtinumą išsaugoti teisę vairuoti transporto priemones I. J. grindžia ir tuo, kad tai yra vienintelis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Aukštesnysis teismas pastebi, kad apeliantė yra darbingo amžiaus. Teigdama, kad vairuotojos darbas jos vienintelis pragyvenimo šaltinis, nepateikė jokių duomenų, kad dėl sveikatos problemų ar kitokių aplinkybių ji negalėtų dirbti kitokio pobūdžio darbo, kuriame vairuotojo pažymėjimas nebūtų reikalingas. Taigi ir ta aplinkybė, kad praradus vairuotojo pažymėjimą apeliantė, tikėtina, neteks ir darbo vietos, nėra tokia, kuri pagrįstų galimybę aptariamos administracinio poveikio priemonės neskirti ar nustatyti trumpesnį jos taikymo terminą.
18. Skunde nurodoma ir tai, kad apeliantė rūpinasi senyvo amžiaus, sergančia mama, su kuria kartu gyvena vietoje, nuo Vilniaus nutolusioje apie 45 km, o iki viešojo transporto stotelės yra apie 5 km atstumas. Apeliantės teigimu, nuvažiuoti iki miesto be transporto priemonės yra sudėtinga. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad specialiosios teisės neturėjimas sukelia tam tikrus nepatogumus. Vis dėl to, byloje esantys apeliantės mamos sveikatos būklę apibūdinantys duomenys nepagrindžia būtinybės kiekvieną dieną teikti moteriai pagalbą, pristatant ją į gydymo įstaigas. Be to, kaip pabrėžiama teismų praktikoje ir kas buvo akcentuojama ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).
19. Atsižvelgiant į I. J. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, nustatytą neblaivumo laipsnį, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, į teigiamai apeliantę charakterizuojančius duomenis, pateiktus iš pastarosios darbovietės, į išreikštą kritišką savo priešingų teisei veiksmų vertinimą, darytina išvada, jog minimalus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas (12 mėnesių) yra proporcingas padarytam pažeidimui, nėra per griežtas, atitinka ANK 22 straipsnio 1 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Taigi nėra pagrindo nei trumpinti šį terminą iki prašomo 6 ar 10 mėnesių, nei, juo labiau, apskritai šios administracinio poveikio priemonės netaikyti.
20. Apeliacinius skundu I. J. prašė jai paskirtą baudą išdėstyti dalimis bent 8 mėnesiams. Aukštesnysis teismas pastebi, kad analogišką prašymą ji suformulavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje yra išdėstyti išsamūs tokio prašymo atmetimo motyvai. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prašymas dėl baudos išdėstymo yra pateikiamas teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai. Tuo tarpu, klausimai dėl baudos išdėstymo po nutarimo priėmimo yra sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Taigi teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl baudos išdėstymo skundą dėl policijos institucijos priimto nutarimo nagrinėjantis teismas neturi.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį nepakeistą ir I. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.