Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. J. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10701-2019 administracinio nusižengimo byloje, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10701-2019 administracinio nusižengimo byloje I. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad ji 2019 m. gegužės 25 d., 7.27 val., (duomenys neskelbtini), ties 20 km, vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (0,57 promilės) girtumo laipsnis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pareigūnas, nustatydamas nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės trukmę, atsižvelgė į tai, jog nustatyta viena I. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jį atskleisti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors skundžiamame nutarime nenurodyta, tačiau priimto sprendimo dėl nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės kontekste teismas pažymi, kad I. J. padarė gana šiurkštų administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu, už kurį įstatymo leidėjas numato gana griežtą atsakomybę. ANK 34 straipsnio 2 dalies prasme pastebėtina, jog nors I. J. iki šio administracinio nusižengimo padarymo galiojančių nuobaudų neturėjo, kaip nurodo ir pateiktame skunde, jog nėra sisteminga KET pažeidėja, tačiau yra bausta administracine tvarka, visi jos padaryti nusižengimai išimtinai susiję su KET pažeidimais (b. l. 32-33), iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad I. J. nėra teista. Darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai, kaip darbšti, ramaus būdo, sutarianti su kolektyvo nariais (b. l. 11). I. J. yra išklausiusi 4 akademinių valandų kursą privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 13), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (duomenys neskelbtini) filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo (b. l. 14), turi deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 15), kaip nurodė teismo posėdžio metu, jau pusę metų gyvena su senyvo amžiaus pensininke mama, tą iš dalies patvirtina ir byloje esančios gimimo liudijimo ir pensijos gavėjo pažymėjimo kopijos (b. l. 16-20). Iš pateiktos transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties kopijos matyti, jog I. J. yra įgijusi automobilį, už kurį kiekvieną mėnesį moka paskolą (b. l. 21-24). Byloje esančioje 2019 m. balandžio 26 d. tikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, jog visus įsiskolinimus (skolos grąžinimus, palūkanų grąžinimus, vykdymo išlaidas ir kt.) po santuokos nutraukimo prisiima ir moka I. J. (b. l. 25-28). Taigi, vertinant nutarimo dalies dėl nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės trukmės parinkimo pagrįstumą, matyti, kad Institucijos pareigūnas atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, be to, nors nutarime ir tiesiogiai nenurodyta, tačiau ir į kitų aplinkybių turinys yra pakankamas spręsti, kad pareigūnas, nustatydamas nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės trukmę, iš esmės įvertino visas aplinkybes, kurias įstatymo leidėjas įpareigoja įvertinti, bei paskyrė I. J. teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančią nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Nepaisant to, kad I. J. vertinama pakankamai teigiamai, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą spręsti, kad paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežtos.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tuo tarpu ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir specialiosios teisės atėmimas. Skiriant administracines nuobaudas, taip pat ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos ar poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo trukmę. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių I. J. administracinio nusižengimo byloje nėra. Pareiškėja vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,57 promilės), tokiais savo veiksmais ji neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, kadangi vairavo pakankamai judriame kelyje (duomenys neskelbtini), todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, kadangi tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė, yra prievartinio pobūdžio valstybės taikomos atsakomybės priemonės, todėl jos neišvengiamai susijusios su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurias nulemia paskirtos baudos dydis ir teisės vairuoti atėmimo trukmė, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Švelnesnės nuobaudos, ar trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalyje paskyrimas, ar iš viso nuobaudos, ar administracinio poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, kitų reikšmingų ir netipinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Pažymėtina ir tai, kad taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, kylančių iš padaryto nusižengimo. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas ar gyvenimo aplinkybės siejami su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia ir išskirtinai švelnios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymą. Priešingai, vairuotojui, kuris savo darbinėje veiklos atsakingas už keleivių pervežimą, keliami gana aukšti atsakingumo reikalavimai, be to, asmuo suvokdamas, kad dirba tokį darbą, kartu žinodamas, kad prieš važiuodamas vartojo alkoholio, turi įvertinti, kad gali būti neblaivus, atitinkamai ir riziką netekti teisės vairuoti.

Nagrinėjamu atveju, nors I. J. skunde nurodė, kad šiuo metu teisė vairuoti reikalinga vežioti sergančius vaikus pas gydytojus, specialistus, į mokyklą, į darželį, lankyti kitame mieste gyvenantį vaiką, tačiau teismo posėdyje teigė, kad vaikų neturi, o skunde padaryta klaida. Tuo tarpu I. J. skundo teiginiai, kad teisė vairuoti tiesiogiai susijusi su jos darbo pobūdžiu ir netekus teisės ji galimai neteks ir darbo, nėra pakankami neskirti ar švelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju negalima teigti, kad praradusi teisę vairuoti ji visiškai praranda galimybę įsidarbinti, I. J. yra darbingo amžiaus ir turi visas galimybes susirasti kitą darbą, kuris nereikalautų transporto priemonės vairavimo. Kita vertus, teismo posėdyje I. J. pati nurodė, kad darbdavys yra suinteresuotas ją išsaugoti, todėl teismas neatmeta galimybės, kad darbdavys, įvertinęs jos darbo patirtį, ras galimybę išsaugoti I. J. darbo vietą. Be kita ko, teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės I. J. taps sunkiau ir nepatogiau naudotis judėjimo laisve, nuvežti senyvo amžiaus motiną į reikiamus objektus, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyrusi pažeidėja ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Pažymėtina, kad I. J. pateikė teismui dokumentus, apibūdinančius motinos J. J. sveikatos būklę, tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pagrindas trumpinti jai specialiosios teisės atėmimo terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš minėtų dokumentų matyti, jog tokia motinos būklė tęsiasi ne vienerius metus, ji kviečiasi Greitąją medicinos pagalbą, todėl akivaizdu, jog neliks be medicininės priežiūros. Motinai gydytojų pateiktos rekomendacijos nėra susijusios su kasdiene jos priežiūra ir pristatymu į gydymo įstaigas, rekomenduotos pavienės reabilitacijos priemonės ambulatoriškai. Akivaizdu, kad dėl ne vienerius metus besitęsiančių negalavimų pareiškėja dėl savo darbinės veiklos negalėjo kasdien vežioti motinos į jos nurodomas gydymo įstaigas, tam ir nebuvo poreikio. I. J. taip pat nurodo, kad gyvena vienkiemyje už 45 km, ten važiuoja viešasis transportas, tačiau 6.00 val. ryte ir 16.00 val. vakare, o iki kelio, kur dažniau važiuoja autobusai, atstumas 5 km, be to jos darbas prasideda nuo 4.00 val. ryto, o po 3.00 val. ji išvažiuoja iš namų. Vis tik tai nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti švelninti jai nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad nors ir retai, tačiau viešasis transportas vis tik vyksta ir nemaža visuomenės dalis juo važinėja. Be to, I. J. darbinės funkcijos dėl specialiosios teisės atėmimo bus apribotos, todėl tai, kad jos, kaip autobuso vairuotojos, darbas prasideda anksti ryte, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes akivaizdu, jog dėl taikomos administracinio poveikio priemonės ji šio darbo atlikti kurį laiką negalės. Visos kitos I. J. skunde nurodytos aplinkybės ją charakterizuoja labiau teigiamai, tačiau nėra netipinės ir išskirtinės, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kadangi apie neigiamas pasekmes I. J. buvo iš anksto informuota įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, ji privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios I. J. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal I. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10701-2019 administracinio nusižengimo byloje, konstatuoja, kad šis nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl prašymo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį <...> Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad I. J. skunde išdėstė nemažai aplinkybių bei pateikė ne vieną dokumentą, kurie leidžia spręsti apie jos turtinę padėtį ir svarstyti dėl galimybės išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Vis tik pažymėtina, kad teismas šiuo atveju nesprendžia I. J. kaltės klausimo nutarimu, be to, jos skundą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies atmeta, todėl neturi teisinio pagrindo priimama nutartimi išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Pažymėtina, kad toks sprendimas neatima iš pareiškėjos teisės motyvuotą prašymą dėl baudos išdėstymo bei šį prašymą pagrindžiančius įrodymus pateikti mokesčių administratoriui, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kaip tai numato ANK 675 straipsnio 3 dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,646 straipsniu,

nutaria:

I. J. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10701-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.