Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedusio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, nedirbančio, neteisto, skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam V. Š. pratęstas 2 (dviem) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą – kanapių dalis, psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, laikė savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), 2014-02-10, apie 19.00 val., dalį psichotropinės medžiagos – 0,4802 g metamfetamino, kuriame yra 0,0663 g gryno metamfetamino, supakuotą viename maišelyje, atgabeno prie namo (duomenys neskelbtini) , kur už 20 Lt neteisėtai pardavė A. K..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 21.30 val., dalį psichotropinės medžiagos – 0,4642 g metamfetamino, kuriame yra 0,0455 g gryno metamfetamino, supakuotą viename maišelyje, atgabeno prie namo (duomenys neskelbtini), kur už 20 Lt neteisėtai pardavė R. J..

Likusią narkotinę medžiagą – kanapių dalis ir psichotropinę medžiagą– metamfetaminą neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs ir savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), tačiau šių medžiagų kitiems asmenims neperdavė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2014-02-10, apie 23.10 val., jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai atliko kratą, kurios metu rado ir paėmė 22 maišelius, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – 10,0353 g metamfetamino, kurio sudėtyje buvo 1,2143 g (12,1%) gryno metamfetamino, taip pat 25 maišelius ir medinę dėžutę, kuriuose buvo 43,2873 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, kuriose psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 1,9 % iki 14,1 % ir 2014-02-11, apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai atliko asmens kratą, kurios metu rado ir paėmė vieną maišelį su psichotropine medžiaga – 3,8407 g metamfetamino, kurio sudėtyje buvo 0,4455 g (11,6 %) gryno metamfetamino ir du maišelius su 3,1316 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, kuriose psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 2,2 %, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismas 2014-11-10 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014-11-10. Suėmimo terminas pratęstas nustačius pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.

Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis gauna oficialias pajamas – neįgalumo pašalpą, dėl nusikalstamos veikos visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir net padėjo atskleisti nusikaltimą, duomenų, kad gali daryti naujus nusikaltimus, byloje nėra. Teiginys, kad kaltinamasis gauna ar gali gauti pajamas iš nusikalstamos veikos, nepagrįstas, tokį teiginį paneigia ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla nėra didelės apimties ar labai sudėtinga, po kiekvienos, galimai padarytos, nusikalstamos veikos įtariamieji buvo sulaikyti policijos pareigūnų, veikos nepadarytos bendrininkavimo ar nusikalstamo susivienijimo forma, pranešimai apie įtarimus įteikti iš viso trims asmenims, iš jų dviem galimai dalyvavusiems narkotinių medžiagų pirkime, tačiau nė vienas iš jų nėra suimtas. Ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla perduota teismui, todėl BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę kardomąją priemonę. Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, o bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tokia priemonė tampa nebereikalinga. Kaltinamojo įsitikinimu, šiuo metu jam taikoma kardomąja priemone siekiama tų pačių tikslų, kaip ir dokumentų paėmimu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ar kitais įpareigojimais, todėl ir švelnesnės kardomosios priemonės taikymas būtų pakankamai efektyvus.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Apygardos teismo vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamųjų R. J., A. K. parodymuose, liudytojos J. M. parodymuose, kratų protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokoluose, iš dalies paties kaltinamojo V. Š. parodymuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymima, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Skundžiama nutartimi kaltinamajam V. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas, taip pat esant sąlygoms, nurodytoms BPK 122 str. 7 ir 8 d. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos šiuo atveju nustatytos ir įvertintos tinkamai.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. Š. suėmimo terminą, atsižvelgė iš esmės į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai jas įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Spręsdamas klausimą dėl BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimo, teismas atsižvelgė į tai, kad V. Š. yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą ir išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pratęsdamas V. Š. suėmimo terminą teismas vertino ne vien suimtajam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis nėra saistomas itin tvirtais socialiniais ryšiais, V. Š. yra nevedęs, neturi vaikų, iki sulaikymo nedirbo. Aplinkybės, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, yra tik iš dalies darbingas bei, kad gauna neįgalumo išmokas, nepaneigia pirmiau nurodytų aplinkybių, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad V. Š., būdamas nesuimtas ir suvokdamas gresiančios bausmės griežtumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. V. Š. kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). BK 260 str. 1 d. numatytas nusikaltimas patenka į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą, nusikaltimas yra itin pavojingas, ką patvirtina ir įstatymo leidėjo už tokią nusikalstamą veiką nustatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė. V. Š. kaltinamas neteisėtai disponavęs narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, šio nusikaltimo pobūdis, padarymo aplinkybės, tęstinumas bei rastų pas V. Š. narkotinių ir psichotropinių medžiagų maišelių kiekis rodo, jog V. Š. siekė iš nusikalstamos veikos padarymo gauti papildomų lėšų. Ta aplinkybė, kad V. Š. gauna pajamas – neįgalumo išmoką, šios išvados nepaneigia, o jokių kitų objektyvių duomenų, kad lėšų pragyvenimui kaltinamasis gaudavo iš legalios veiklos, byloje nėra. Kaltinamasis ne kartą yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už šiurkščius pažeidimus. Paminėtos aplinkybės kaltinamojo asmenybę charakterizuoja iš neigiamos pusės kaip linkusį nesilaikyti įstatymuose įtvirtintų reikalavimų asmenį.

Aukščiau nurodyti nusikalstamą veiką bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys apylinkės teismo buvo įvertinti tinkamai ir pagrįstai jais remiantis buvo nustatyti BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatyti suėmimo taikymo pagrindai.

Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai dėl sveikatos būklės apylinkės teismo padarytų išvadų dėl tikslingumo taikyti griežčiausią kardomąją priemonę nepaneigia. Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamojo sveikatos būklė neleistų jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. 1 d. suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. 4 d.). Šiuo atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kaltinamajam V. Š. nėra užtikrinta reikalinga ir savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra, kas būtų sąlygoję jo sveikatos būklės pablogėjimą.

Aplinkybė, kad šioje byloje kitiems kaltinamiesiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nėra besąlygiškas pagrindas kardomosios priemonės – suėmimo netaikyti kaltinamajam V. Š.. Dėl kardomosios priemonės taikymo reikalingumo, taip pat dėl to, kokios rūšies kardomąją priemonę taikyti, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia individualiai, įvertinęs visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju, nustačius BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. numatytus pagrindu, taip pat sąlygas, nurodytas BPK 122 str. 7 d. ir 8 d., kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam V. Š. buvo pratęstas pagrįstai.

Apygardos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas V. Š., pobūdį, pavojingumą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad griežčiausios kardomosios priemonės kaltinamajam taikymas prieštarauja proporcingumo principui. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be asmens teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 str. įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. pagrindu baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.