- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-15
- Bylos Nr.
- 1S-5/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
- Kategorijos
- 2.1.15.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo E. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria įtariamajam E. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. gruodžio 15 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bei išnagrinėjęs įtariamojo gynėjo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. S., T. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2009 m. birželio 5 d., apie 20.00 val., prie namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudodamas fizinį smurtą A. B. atžvilgiu – užmaudamas jam maišą ant galvos, jėga įstumdamas jį į automobilį VW Transporter bei kitaip – kratydamas elektros šoku, atimdamas galimybę nukentėjusiajam A. B. priešintis – užlauždamas rankas už nugaros, uždėdamas ant rankų antrankius, nuveždamas jį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą rūsį, kuriame laikė iki 2009 m. birželio 6 d., 05.00 val., ir taip neteisėtai atėmė laisvę A. B., t.y., įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 146 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Be to, jis įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkių grupe su A. S., T. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 5 d., apie 20.00 val. iki 2009 m. birželio 15 d. 16.50 val., nenustatytoje vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, grasindamas prieš nukentėjusįjį A. B. bei jo šeimos narius panaudoti fizinį smurtą, panaudodamas psichinę prievartą A. B. atžvilgiu – grasindamas sudeginti automobilį BMW 645 v/n (duomenys neskelbtini) savo bei A. S. , T. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai vertė A. B. perduoti didelės vertės turtą – 50 000 eurų, kas atitiktų 172 500 litų, t.y. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 3 dalyje padarymu
Be to, įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu iki 2009 m. birželio 15 d., 16.50 val., veikdamas bendrininkių grupe su A. S., T. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo įgijo 9 mm kalibro šaunamąjį ginklą – pistoletą ??-79-9T ir ne mažiau 5 vnt. šovinių, kuriuos iki 2009 m. birželio 15 d. 16.50 val., gabeno automobiliu Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) iki namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose, t.y. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2009-06-17 nutartimi E. K. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, vėliau to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi įtariamajam E. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. gruodžio 15 d. Nutartyje nurodoma, jog E. K. įtarimas trijų tyčinių, vieno sunkaus ir dviejų apysunkių, nusikaltimų padarymu, o už sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik realią ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Be to, nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariamas E. K., yra įtrauktos į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Taigi, šios paminėtos aplinkybės, teismo nuomone, rodo, kad E. K. būdamas laisvėje gali bandyti bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Šalies argumentai
Įtariamojo E. K. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį, kuria E. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, panaikinti.
Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prokuroro pareiškimą dėl suėmimo pratęsimo, nekreipė dėmesio į Baudžiamojo proceso normas, nustatančias bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas. Be to, suėmimo termino pratęsimo pagrindai neparemti ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, tačiau, gynėjo nuomone, tik viena iš E. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pratęsiant suėmimo terminą, vien šio fakto neužtenka. Be to, įtariamasis dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Tai, kad Kauno raj. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl E. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje, 306¹ straipsnyje, padarymo, taip pat neduoda pagrindo manyti, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstas veikas. Be to, minėtas tyrimas atliekamas jau dvejus metus, kas rodo, kad tyrėjai neturi jokių faktinių duomenų apie E. K. padarytą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde pažymi, kad manymas, jog E. K. gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, irgi yra formalaus pobūdžio. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo atkreipti dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 išdėstytas išvadas, kurios įpareigoja teismus kiekvienu konkrečiu atveju aiškintis, ar sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės pakanka išvadai apie tai, jog įtariamasis gali pasislėpti. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne viename sprendime yra pabrėžęs, kad teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, jog jų laisvės suvaržymas, nesant apkaltinamojo nuosprendžio, truktų kiek įmanoma trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumu. Šiuo atveju įtariamasis yra sulaikytas jau šešis mėnesius, o tų ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriuos dar reikia atlikti, gynėjo nuomone, įtariamasis net ir būdamas laisvas, niekaip negalėtų įtakoti.
Šalies argumentai
Be to, gynėjas skunde nurodo, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą įtariamajam E. K. turėjo atkreipti dėmesį ir į Europos Žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsižvelgti į įtariamojo asmenybę, amžių, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį - gyvena su sutuoktine turi mažametį vaiką, neįgalią mamą bei tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ir kitas aplinkybes.
Gynėjo skunde teigia, kad BPK 119 straipsnyje numanyti tikslai, sutinkamai su BPK 134 straipsnio, 121 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gali būti pasiekti E. K. paskyrus kitas kardomąsias priemones. Mano, kad sprendimas tęsti griežčiausios karomosios priemonės terminą pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtiną proporcingumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Sutinkamai su LR BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad asmuo slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Kiekvienu atveju kreipiantis į teismą dėl šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, ši aplinkybė turi būti tinkamai įvertinta.
Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis E. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, Šie duomenys yra nukentėjusiojo parodymai, atpažinimo protokolai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, turintys reikšmės bylai tirti.
Skundžiamojoje nutartyje suėmimo taikymo pagrindą, numatytą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., teismas motyvavo tik tuo, kad vienas iš nusikaltimų, kuriuo kaltinamas E. K., yra sunkus, jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, o tai priskiriama įstatyme vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą. Tačiau tais atvejais, kai suėmimas skiriamas ar pratęsiamas jo terminas LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu – pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs ( slėpsis ) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, teisėjas privalo atsižvelgti į visas LR BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes, kurių sąrašas nėra išsamus. Kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti pakankamas pagrindas skirti suėmimą asmeniui, kuris pagrįstai įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, bei jį tęsiant tik tam tikrą laiką, tačiau tęsiant suėmimo terminą ilgesnį laiką, vien pagrįsto manymo, kad asmuo padarė tokį nusikaltimą nebepakanka. Teismas šioje proceso stadijoje nevertina įrodymų LR BK 20 str. prasme, tačiau lyginant šiuo metu byloje surinktus E. K. kaltės įrodymus su pirminiais bylos duomenimis, jie nepakankami daryti išvadai, kad yra pakankamai svarūs. Pirmosios instancijos teismas absoliučiai neatsižvelgė į kitas bylos aplinkybes, kurios duoda pagrindo spręsti ar yra LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo taikymo pagrindas. Byloje yra duomenų, kad E. K. yra vedęs, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, darbą ir pragyvenimo šaltiniai, todėl šios aplinkybės iki minimumo sumažina tikimybę, kad vykstant bylos ikiteisminiam tyrimui jis gali bėgti (slėptis ) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš LR BPK 122 str. 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys ( 2004 12 30 d. LR AT Senato nutarimo Nr. 50 10 p. ). Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad E. K. anksčiau nėra teistas, byloje nėra duomenų, kad jis pragyveno iš nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas, kadangi turi legalų darbą. Pagrįsti suėmimo taikymo pagrindą vien faktu, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK jau du metus atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 189 str. 2 d. ir 306/1 str., nėra pakankama. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra suėmimo taikymo pagrindo, numatyto LR BPK 122 str. 1 d. 3 p.
LR Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 1 p. yra nurodyta, kad teisėjai, skirdami suėmimą, privalo tiksliai vykdyti LR Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ( toliau tekste – Konvencija ) 5 str. 3 d. nustato įpareigojimą valstybėms – Konvencijos narėms – nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų realizavimą asmens teisės į įmanomai trumpiausią baudžiamosios bylos tyrimą ir nagrinėjimą. Priešingu atveju, jei ikiteisminio tyrimo institucijų procesinių veiksmų atlikimui suėmimo terminas konkrečiu atveju nėra maksimaliai trumpiausias, kad pateisintų tinkamą bylos tyrimą, t.y. procesinių veiksmų atlikimo trukmė ir tarpiniai laikotarpiai tarp atskirų procesinių veiksmų yra per ilgi, nepagrindžiantys sugaišto laiko, tokiu atveju yra nukrypstama valstybės įsipareigojimų, vertinant šį faktą Konvencijos plotmėje, bei suponuoja galimą žmogaus teisių pažeidimą. LR BPK 127 str. 7 d. nurodyta, kad teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, jei nustato, kad per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma. Šioje byloje nustatyta, kad per paskutinius du mėnesius, per kuriuos E. K. buvo suimtas, byloje buvo gautos 5 specialistų išvados, vienam įtariamajam paskirta kardomoji priemonė, o dviems pratęsti suėmimo terminai bei surašyti trys raštai. Darytina išvada, kad per paskutinius du mėnesius ikiteisminis tyrimas byloje nebuvo atliekamas intensyviai, visi pagrindiniai ikiteisminio veiksmai jau yra atlikti, todėl tokia padėtis nebegali pateisinti E. K. atžvilgiu taikomo suėmimo trukmės.
LR BPK 127 str. 2 d. numatyta, kad dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties šio straipsnio 1 dalyje numatytą suėmimo terminą apygardos teismo teisėjas gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių. Byloje nustatyta, kad E. K. atžvilgiu suėmimas yra taikomas virš šešių mėnesių, todėl apygardos teismo teisėjas privalėjo atsižvelgti į kriterijus, numatytus LR BPK 127 str. 2 d. Konstatuotina, kad apygardos teismo teisėjas įstatyme numatyto reikalavimo neįvykdė, tik formaliai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog procesiniai veiksmai atliekami reguliariai. Baudžiamoji byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, nes tiriami tik du nusikalstamos veikos epizodai, veikos galimai padarytos paprasta bendrininkų grupe, pranešimai apie įtarimus įteikti trims asmenims. Šiuo metu iš esmės ikiteisminis bylos tyrimas yra baigiamojoje stadijoje, todėl LR BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant įtariamojo E. K. atžvilgiu švelnesnę kardomąją priemonę, nei suėmimas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš suėmimo nedelsiant paleisti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.