Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-290/2015

2015 m. gegužės 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Albino Antanaičio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, nuteistajam R. J., nuteistojo V. Š. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Pritaikius BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas – 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2014-02-10 iki 2014-12-18. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. J. ir A. K., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad, V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą – kanapių dalis, psichotropinę medžiagą – metamfetaminą laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o 2014 m. vasario 10 d., apie 19.00 val., dalį psichotropinės medžiagos – 0,4802 g metamfetamino, kuriame yra 0,0663 g gryno metamfetamino supakuotą viename maišelyje atgabeno prie namo (duomenys neskelbtini), kur už 20 litų neteisėtai pardavė A. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 21.30 val., dalį psichotropinės medžiagos – 0,4642 g metamfetamino, kuriame yra 0,0455 g gryno metamfetamino, supakuotą viename maišelyje, atgabeno prie namo (duomenys neskelbtini), kur už 20 litų neteisėtai pardavė R. J., likusią narkotinę medžiagą – kanapių dalis ir psichotropinę – metamfetaminą - neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė prie savęs ir savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), tačiau šių medžiagų kitiems asmenims neperdavė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi 2014-02-10, apie 23.10 val., jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai atliko kratą, kurios metu rado ir paėmė 22 maišelius, kuriuose buvo psichotropinė medžiaga – 10,0353 g metamfetamino, kurio sudėtyje buvo 1,2143 g (12,1 %) gryno metamfetamino taip pat 25 maišelius ir medinę dėžutę, kuriuose buvo 43,2873 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, kuriose psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 1,9 % iki 14,1 % ir 2014-02-11 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai atliko asmens kratą, kurios metu rado ir paėmė vieną maišelį su psichotropine medžiaga – 3,8407 g metamfetamino, kurio sudėtyje buvo 0,4455 g (11,6 %) gryno metamfetamino ir 2 maišelius su 3,1316 g narkotinės medžiagos – kanapių dalimis, kuriose psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 2,2 %.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad prokuroras siūlė grąžinti nuteistajam mobiliojo ryšio priemones bei pinigus, tačiau jie konfiskuoti. Nuteistojo nuomone tai nėra teisinga, nes pinigai nebuvo gauti nusikalstamu būdu, jis juos gavo, kaip invalidumo pašalpą. Telefonai nuteistajam reikalingi vien dėl informacijos juose, artimųjų numerių, adresų, nuotraukų, o tai praradęs nuteistasis praras dalį socialinių ryšių su giminėmis ir artimaisiais.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos prašymą apeliacinį skundą dalyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo patenkinti, prokuroro prašymą apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde neginčijamas įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, paskirtos bausmės rūšis ar dydis, tačiau prašoma paleisti nuteistąjį iš įkalinimo įstaigos taikant Probacijos įstatymą ir BK 75 straipsnio nuostatas, bei grąžinti mobilaus ryšio telefonus ir pinigus, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas, bei ar nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str.).

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. Š. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, tačiau netinkamai išsprendė daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą (BPK 328 str. 4 p.).

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog nuteistasis tapatina bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo institutus ir vertindamas juos abu kaip vieną bendrą institutą, prašo paleisti jį iš įkalinimo įstaigos, bei nurodo aplinkybes, kodėl jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Tačiau teismas nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, nesprendžia nuteistojo lygtinio paleidimo klausimo. Minėtas klausimas sprendžiamas tuomet, kai įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, o nuteistasis laisvės atėmimo bausme yra pasiunčiamas jos atlikti ir atlieka atitinkamą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. numatytą bausmės dalį bei įvykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir jo nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš esmės nuteistasis prašo jį paleisti iš įkalinimo įstaigos taikant Probacijos įstatymą ir BK 75 straipsnio nuostatas, todėl teismas pasisako dėl BK 75 straipsnio nustatančio bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, taikymo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2014).

BK 75 str. taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 75 str. nuostatas bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertinus, ar asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe. Nuteistojo asmenybė įvertinama ne tik pagal BK 54 str. reikalavimus, bet ir sprendžiant, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus paskirtosios bausmės atlikimo. Nors V. Š. ir atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas – nuteistas už vieną sunkią, tyčinę nusikalstamą veiką dvejų metų laisvės atėmimo bausme, taikant BK 64¹ str., jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje – nuteistasis anksčiau baustas administracine tvarka, nedirba, nesimoko. Įvertintina ir tai, kad V. Š. padaryta nusikalstama veika yra itin pavojinga visuomenei, jis laikė narkotines bei psichotropines medžiagas savo gyvenamojoje vietoje turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, bei dalį psichotropinių medžiagų pardavė.

Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas V. Š. nėra galimas, nes nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Išdėstyti motyvai rodo, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad tik realia laisvės atėmimo bausme bus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Duomenų, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės, byloje nėra. Kartu pažymima, kad įstatymai suteikia nuteistiesiems teisę gauti reikalingą gydymą laisvės atėmimo vietose, esant reikalui – specializuotose gydymo įstaigose. Be to, apelianto nurodytos aplinkybės susijusios su jo sveikatos problemomis skiriant bausmę buvo įvertintos.

Konstatuojama, kad pirmos instancijos teismo išvada dėl V. Š. skirtos realios laisvės atėmimo bausmės yra teisinga ir pagrįsta, tačiau pirmos instancijos teismas netinkamai išsprendė daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Sprendžiant klausimą dėl iš V. Š. paimtų telefonų svarbu tai, kad konfiskuojama gali būti uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji tarpusavyje bendravo mobilaus ryšio telefonais. Kratų metu iš V. Š. paimti trys mobilaus ryšio telefonai su SIM kortelėmis („Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 138); „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 144); „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 141)) buvo naudojami, kaip ryšio priemonė. Elektroninių ryšių stebėjimo priemonėmis užfiksuoti duomenys neginčijamai patvirtino, kad nuteistasis V. Š. naudojosi šiais mobilaus ryšio telefonais tardamas dėl psichotropinių medžiagų pardavimo aplinkybių. Nuteistieji A. K. ir R. J. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad su V. Š. dėl narkotinių medžiagų susitarė telefonu. Nuteistojo R. K. mobilaus ryšio telefono apžiūra patvirtino, kad minėti telefonų abonentų numeriai yra įvesti telefonų knygoje, bei vienu iš jų 2014-02-10 18.52 buvo skambina V. Š. (t. 1, b .l. 161-163). Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad minėti telefonai buvo uždraustos veikos priemonės, todėl pagrindas konfiskuoti šiuos daiktus buvo ir pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisingą sprendimą.

Tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT-S5570“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 150), ir kuris kratos metu rastas V. Š. gyvenamojoje vietoje, buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl šioje dalyje apelianto skundas tenkinamas ir minėtas mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele, grąžintinas.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl piniginių lėšų konfiskavimo (285,20 Lt.), kurios paimtos iš V. Š., jo asmens kratos metu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Š. psichotropines medžiagas pardavė R. J. ir A. K. už 40 litų (kiekvienam po 20 litų), todėl minėtų kratos metu paimtų pinigų dalis t. y. 40 litų yra nusikalstamos veikos rezultatas ir yra konfiskuotini, tačiau byloje nėra neginčijamų duomenų patvirtinančių, jog likusi V. Š. kratos metu paimta pinigų suma (245,20 Lt), buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl 245,20 litų grąžintini V. Š..

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes ir įrodymus, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendis keistinas dėl daiktinių įrodymų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio, 4 punktu

nutarė:

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-S5570“ IMEI (duomenys neskelbtini) su „TELE2 PILDYK“ SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini) – saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate - grąžinti V. Š.;

245,20 litų (du šimtus keturiasdešimt penkis litus dvidešimt centų) saugomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje – grąžinti V. Š..

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.