Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 95-40 taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra..

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir M. S. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. birželio 6 d., bausmės pabaiga 2018 m. birželio 4 d., likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 1 metai 3 mėnesių 2 dienos.Komisijos 2017 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 95-40 priimtas sprendimas nuteistajam M. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 95-40 taikyti M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į Komisijos nutarimo motyvus, nepagrįstai, nepateikdamas motyvų, sprendė, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką neduoda pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę M. S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų sunkumui, jų pobūdžiui ir neatliktos bausmės dydžiui, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Apelianto teigimu, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdė visus įstatyme keliamus reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, remiantis naujuoju Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ankstesni teistumai ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis M. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (30 balų pagal OASys), turi būti atsižvelgiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvavo privalomose priemonėse, vykdo Komisijos nustatytas rekomendacijas, pataisos namuose dirba. Bausmės atlikimo metu jis buvo vieną kartą skatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir, kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai M. S. išskiriami jo gyvenimo stilius ir draugai, taip pat informacija apie teisės pažeidimus. Nors ankstesni teistumai yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis neturi galimybių pakeisti, tačiau jis privalo stengtis sumažinti dinaminių rizikos balų skaičių. Iš šios išvados aprašomosios dalies matyti, kad nuteistasis pakankamai pastangų nerodo. Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad apylinkės teismo motyvai, jog šiuo metu dar negalima spręsti apie pakankamą nuteistojo taisymosi procesą, nepagrįsti, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažįsta iki šiol, neprisiima atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, geba apibūdinti tik jam pačiam kilusį teisės pažeidimo poveikį ir tik pasekmių sau atžvilgiu, iki šiol apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, todėl akivaizdu, kad toks nuteistojo mąstymas ir nusiteikimas šiuo metu dar sudaro prielaidas nusikalsti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam be dvidešimties statinių (nekintančių) kriminogeninių veiksnių vis dar nustatomi ir penki dinaminiai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, ir jų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.Vertindama visumą aptartų M. S. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Apeliantas bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Praeityje jis teistas už baudžiamojo nusižengimo – neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – padarymą. Ir nors, kaip teisingai nurodyta nuteistojo skunde, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju M. S. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, įvertinus tai, kad jam vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta subendrinta bausmė reikšmingai mažesnė nei minimali jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmių vidurkis, sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Iš aptartų duomenų matyti, jog savo nusikalstamą veiką nuteistasis iki šiol yra linkęs pateisinti. Tai rodo apelianto nekritišką požiūrį į padarytus nusikalstamus veiksmus. Kadangi akivaizdu, kad jis ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, darytina išvada, kad nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra nepakankami ir pataisos metu pasiekti rezultatai šiuo metu dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti.Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nors yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai, tačiau jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.