Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Raimundui Aukštakalniui, kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjai Mildai Laurinavičei, viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis MB "(duomenys neskelbtini)", direktorius, baustas 2012-08-28 pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnį. bausmės vykdymas atidėtas 3 m., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau -BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. T. 2020 m. vasario 22 d., apie 15 val. 40 min., Vytauto g., Tauragės m., L. T. vairavo automobilį Range Rover Sport HSE, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,94 prom. girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta jo pačio prisipažinimu, specialisto išvada ir kita byloje surinkta medžiaga. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Įstatymas numato taip pat ir tam tikrus reikalavimus laiduotojui ( BK 40 straipsnio 3dalis). Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, charakterizuojančius asmens norinčio laiduoti už kaltinamąjį, taip pat išklausęs jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, neturi pagrindo abejoti dėl jo galimumo daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui, nes jie gerai sutaria. Be to, laiduotojas yra teigiamai charakterizuojamas, dirbantis ir verslo reikalais dažnai bendrauja su savo kaltinamuoju. Anksčiau jis nebuvo teistas ir tik du kartus baustas už Kelių eismo taikylių pažeidimus ( greičio viršijimas), kurios jau nebegalioja. Dėl to yra pripažintina, kad V. T. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl ji skirtinas kaltinamojo laiduotoja. Kaip matyti laiduotoja sutinka sumokėti laidavimo užstatą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagal su užstatu, kadangi yra pagrindo manyti, jog tai atitiks bausmės tikslus, o V. T. gali būti paskirtas kaltinamojo laiduotoju. Taip pat, atsižvelgdamas į padaryto nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo bei jo laiduotoju skirtino asmens asmenybę, teismas laiko, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams yra pakankamas laikotarpis laidavimui nustatant 1500 Eur užstato dydį. Taigi kaltinamasis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgi u nutrauktina ( BPK 303 straipsnio 4dalis).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, yra baustas administracine tvarka tik už negrubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus todėl jam neskirtinas minimalus baudžiamosios priemonės taikymo terminas, o nustatytinas 1 metų ir 6 mėnesių specialios teisės atėmimo terminas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo ne jam priklausantį automobilį, o kitam asmeniui. Transporto priemonė atitinka BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri gali arba turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Kaip anksčiau minėta, pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-50-788/2018 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, jis automobilį pardavė iki įvykio. Nors kaltinamasis anksčiau už vairavimą neblaiviam nėra baustas nei teistas, savo kaltę pripažino iš karto, nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, turi šeimą, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip pat byloje yra skirtingai nustatyta automobilio vertę atitinkanti pinigų suma ( pagal EMPREKIS duomenis automobilio kaina su PVM 10570 Eur, o kaltinamasis nurodo, kad automobilį pirkęs už 5000 Eur, o pardavęs už 7000 Eur , o be to, specialistas yra nustatęs 4500 Eur vidutinę rinkos kainą), tačiau tai nesudaro pagrindą nekonfiskuoti automobilio vertę pinigais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis nors anksčiau ir nebuvo baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonių neblaiviam, tačiau yra ne karta baustas už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jo laikymosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų negrubių pažeidimų srityje. Įstatymo leidėjo tikslas, nustatant baudžiamąją atsakomybę asmeniui už vairavimą transporto priemonės neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio, – didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Teismas laiko, kad byloje nėra pateikta duomenų dėl o būtų galima būtų nekonfiskuoti automobilio vertės pinigais. Todėl laikytina, kad nekonfiskavus automobilio vertės pinigais, nebūtų užtikrinta pakankama prevencija atgrasant asmenis nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.

Įvertinant automobilio vertę pinigais, teismas laiko, kad pagal pateiktus automobilio vertės duomenis reikėtų laikyti rinkos kainą tą sumą, kurią, kaip teigia kaltinamasis pardavė automobilį L. A., tai yra 7000 Eur. Įvertinus tai, kad byloje yra skirtingi automobilio vertės nustatymo dydžiai, tai 7000 Eur automobilio vertės nustatymas būtų pats optimaliausias, nes tą kainą nustatė pats kaltinamasis jį parduodamas. Laikytina, kad specialisto nustatyta vidutinė rinkos kaina 4500 Eur vertinant iš jo nustatymo metodikos ( paimti vertinti tik trys automobiliai), o taip pat EMPREKIS vertinimas, neatitinka šio automobilio rinkos kainų.

Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamais yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal užstatą taikant 1500 Eur dydžio užstatą ir automobilio vertės konfiskavimą, nėra tikslinga skirti dar ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą, nes tai neatitiktų teisingumo, proporcingumo principams ir siekiamų baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo tikslų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė-specialiosios teisės sustabdymas uždraudžianti vairuoti kelių transporto priemones, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Kaltinamąjį L. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir perduoti jį tėvo laiduotojo V. T. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 1500 ( tūkstančio penkių šimtų) eurų užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją V. T. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Luminor bankas“, kodas 40100, įmokėti 1500 ( tūkstantį penkis šimtus) eurų užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu kaltinamasis, už kurį laiduota, per 1 (vienerių) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuoti automobilio Range Rover Sport HSE, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 7000 ( septynis tūkstančius) Eur, ir išieškoti ją iš L. T., ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6610.

Paskirti kaltinamajam L. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikinti.

Kardomąją priemonę-specialiosios teisės sustabdymą, uždraudžianti vairuoti kelių transporto priemones, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.