Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir perduotas laiduotojo V. T. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) užstatu, o baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, nuosprendžiu iš L. T. konfiskuota automobilio (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 7000 (septyni tūkstančiai) Eur. Be to, nuosprendžiu L. T. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. T. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. vasario 22 d., apie 15.40 val., Vytauto g., Tauragės m., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2.5. Teismas nenurodė, nuo kada reikia skaičiuoti specialiosios teisės atėmimą. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, 2020 m. vasario 25 d. nutarimu įtariamajam L. T. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kurią paskyrus jam iš karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 25 d.

3. Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės L. T. gynėjas advokatas P. Orlovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo šio apeliacinio skundo netenkinti. Taip pat prašo konfiskuoto automobilio vertę sumažinti iki 4500,00 Eur sumos ir mokėjimo terminą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Be to, teigia, kad būtina pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise – nustatant, kad uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. vasario 25 d.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė apeliacinio skundo netenkinti, be to, palaikė savo atsiliepime į apeliacinį skundą suformuluotą atskirąjį prašymą dėl priteistos automobilio vertės sumažinimo ir termino naudotis specialiąja teise patikslinimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ir, pripažinus L. T. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirti jam 60 MGL (3000 eurų) baudą, kurią, vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 40 MGL (2000 Eur) baudą bei, vadovaujantis BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 5 dalimi, uždrausti L. T. 2 (dvejus) metus vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 25 d., ir konfiskuoti iš L. T. didesnę, t. y. 10750 Eur, sumą, atitinkančią automobilio (duomenys neskelbtini), vertę, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis L. T. yra pagrįstas, teisėtas, todėl paliktinas galioti.

8. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių teisės taikymo klaidų. Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Pagal formuojamą Lietuvos teismų praktiką, viena iš laidavimo instituto taikymo sąlygų yra asmens nebaustumas praeityje, t. y. asmuo turi būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino, jog L. T. yra laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, kadangi jo ankstesnis teistumas jau yra išnykęs. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų apie fizinį asmenį matyti, kad L. T. 2009-06-11 teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jam paskirtos auklėjimo priemonės: įspėjimas ir atidavimas tėvui ugdyti ir prižiūrėti 1 metų laikotarpiui. 2012-01-30 ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto, BK 38 straipsnio pagrindais ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 2012-08-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo L. T. buvo nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams už nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, bausmę atlikęs ir iš Probuojamųjų asmenų registro išregistruotas 2015-09-18. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalimi, 6 dalimi L. T. teistumas yra išnykęs, suėjus įstatyme nustatytiems terminams. Teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis yra neteistas.

10. Vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad L. T. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir todėl, kad yra padaręs administracinių pažeidimų. Tokie duomenys byloje yra (b. l. 105–108), iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad L. T. yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad jie neigiamai charakterizuoja asmenį. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų pažeidimų pobūdį ir padarė motyvuotą išvadą, kad padaryti administraciniai nusižengimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs ir neužkerta sąlygų laidavimo institutui taikyti. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

11. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vertindamas galimybę L. T. taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažymėjo, jog jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra teisiamas pirmą kartą, nes teistumas už ankstesnį nusikaltimą yra išnykęs, kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. L. T. yra charakterizuojamas itin teigiamai, dirba, turi šeimą, dėl nusikaltimo įvykdymo savo kaltę pripažino visiškai, gailisi prasikaltęs, ir, nors anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nebuvo šiurkštūs, todėl nėra pagrindo abejonėms, jog jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų šių L. T. charakterizuojančių duomenų visuma ir nustatytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, vertinti, kad yra visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytos sąlygos dėl laidavimo taikymo.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. T. nuo veikos padarymo pradžios nepripažino kaltės, todėl jis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad kaltės pripažinimas yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, tačiau nėra pagrindo sutikti su prokuroro manymu, kad L. T. nepripažįsta kaltės. Skunde teigiama, jog iš 2020-02-22 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad L. T. nesutiko su tikrinimo rezultatais (pirmas tikrinimas 16 val. 03 min. – 2,11 promilių), antras tikrinimas 16 val. 21 min. – 1,94 promilės). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 4 punkte nurodyta: „Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą“. Tai reiškia, kad patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos, kuri visiškai nepriklauso nuo tikrinamo asmens sutikimo ar nesutikimo su tikrinimo rezultatais. Ta aplinkybė, kad 2020-02-25 apklausiamas kaip įtariamasis L. T. nurodė, kad parodymus duoti sutinka tik dalyvaujant advokatui, taip pat nereiškia, jos jis nepripažįsta kaltės. Šiuo atveju įtariamasis pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise (BPK 21 straipsnio 4 dalis). Visų kitų apklausų metu jis kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (t.1, b. l. 123–126), tolią aplinkybę lengvinančia pripažinti prašė ir prokuroras teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu (t. 2, b. l. 2–6).

13. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas uždrausdamas naudotis asmeniui specialiomis teisėmis nustato ir uždraudimo terminą nuo vienerių iki penkerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas L. T. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudė naudotis specialiąja teise vieneriems metams šešiems mėnesiams. Paskirdamas tokios trukmės poveikio priemonę teisės taikymo klaidos nepadarė, poveikio priemonės terminas didesnis už sankcijoje numatytą minimumą, todėl jį keisti nėra pagrindo.

14. Apeliaciniame skunde vyriausiasis prokuroras nesutinka su nustatyta konfiskuotina automobilio vertę atitinkančią pinigų suma. Skunde teigia, kad teismas, konfiskuodamas automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 000 eurų, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis. Pagal EMPREKIS duomenis, automobilio kaina su PVM yra 10 570 Eur, apklausiamas L. T. nurodė, kad automobilį iki įvykio jis pardavė už 7 000 eurų, liudytojas L. A. parodė, kad automobilį jis nupirko iš L. T. už 7 300 eurų, specialistas yra nurodęs 4 500 vidutinę rinkos kainą. Teismas priteisė 7 000 eurų, nes tą kainą nustatė pats kaltinamasis jį parduodamas. Prokuroro manymu, buvo būtina konfiskuoti automobilio vertę pagal EMPREKIS duomenis. Su tokiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Baudžiamajame įstatyme – BK 72 straipsnio 5 dalyje – nurodyta, kad iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo (BK 281 straipsnio 7 dalis) teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Atitinkamai kasacinėse nutartyse konfiskuotinos transporto priemonės vertę išreiškia jos rinkos kaina, dėl to sąvokos „turto vertė“ ir „kaina“ nutartyse vartojamos kartu. Tačiau bet kuriuo atveju, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (esant BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytam pagrindui), turi būti nustatoma įrankio, priemonės arba rezultato vertė pinigine išraiška, kuri (konfiskuotino turto vertė) yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Byloje nustatyta, kad automobilį už 8000 Eur buvo įsigijęs L. T., 2020-02-20 šį automobilį už 7300 Eur pardavė L. A. (t. 1, b. l. 61, 62). Iš VšĮ „Emprekis“ dokumento matyti, kad šis automobilis yra įkainotas su PVM 10 570 Eur (t. 1, b. l. 63). Kilnojamojo turto vertintojas automobilį įvertino 4 500 Eur ( t. 1, b. l. 172–201). Nei įstatymas, nei teismų praktika nesuteikia VšĮ „Emprekis“ pažymai prioritetinės įrodomosios reikšmės, todėl prokuroras nepagrįstai prašo padidinti konfiskuojamą pinigų sumą iki 10 570 Eur. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, ištyrė ir įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, pagal juos nustatė vidutinę automobilio kainą, kurios keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

15. L. T. ir jo gynėjo advokato P. Orlovo prašymai dėl automobilio vertės sumažinimo ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, išdėstymo dalimis, nesvarstomi. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. L. T. ir jo gynėjas apeliacinio skundo šioje byloje nėra padavę, todėl apeliacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjanti kolegija neturi teisės spręsti asmenų, kurie nėra apskundę nuosprendžio, pareikštų prašymų. Nuosprendyje nepasisakyta, nuo kada skaičiuojamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas. L. T. ir jo gynėjui nurodžius, kad dėl to kyla neaiškumas, apeliacinės instancijos teismas šį neaiškumą pašalina ir nurodo, kad terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 25 d.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nurodyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones - termino pradžia skaičiuojama 2020 m. vasario 25 d.