Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-11 · Civilinė byla Nr. e2S-822-803/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-11
Bylos Nr.
e2S-822-803/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18718-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Atsakovas
R. J.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-822-803/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18718-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal, atsakovės R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovės R. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė R. J. pateikė teismui prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad sprendimas už akių naikintinas, kadangi atsakovė tinkamai negalėjo įgyvendinti rungimosi principo, nes nei ieškinio, nei priedų negavo. Priimtas teismo sprendimas už akių visiškai prasilenkia su imperatyviomis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis bei susiklosčiusia teismų praktika. Teismas turėjo matyti, kad byla nėra standartinė dėl skolos priteisimo, sudėtinga iš vartotojų teisių pusės, pateikto ieškinio pagrindas ne dėl šiaip elementarios skolos priteisimo, o dėl kone dvigubai didesnės sumos priteisimo, nei paimta kelių mėnesių bėgyje paskola. Atsakovės teigimu teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, neįvertino palūkanų ir kitų reikalaujamų sumų neadekvataus reikalaujamo dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tokios palūkanos ir toks tarpininkavimo mokestis yra aiškiai per dideli ir pažeidžia minimalų vartotojo teisių apsaugos standartą. Teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, tačiau teismas visiškai į tai neatkreipė dėmesio ir patenkino ieškinio reikalavimus visa apimtimi, nevertindamas, ar vartojimo kredito sutarties sąlygos atitinka sąžiningumo kriterijus.

Atsiliepimas

2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Neo Finance“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovės pateikti argumentai yra visiškai nepagrįsti, melagingi bei nesuprantami.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino atsakovės R. J. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

4. Teismas nustatė, kad atsakovei siųsti procesiniai dokumentai (duomenys neskelbtini) sugrįžo neįteikti. Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2019 m. rugpjūčio 12 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka t. y. procesinius dokumentus paliekant atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, 2019 m. rugsėjo 9 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai.

5. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog atsiliepimo į ieškinį laiku nepateikė dėl svarbių priežasčių, todėl konstatavo, jog pagrįstai 2019 m. rugsėjo 9 d. priimtas sprendimas už akių.

6. Teismo vertinimu atsakovė sprendimo už akių pagrįstumą grindė abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Teismas pažymėjo, jog atsakovė pareiškime nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių jos nesutikimą su teismo sprendimu pagrindžiančių įrodymų.

7. Teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog tinkamai ir laiku vykdė prisiimtus įsipareigojimus, įvirtintus šalių 2019 m. sausio 9 d. sudarytoje vartojimo kredito sutartyje Nr. K745724997, todėl sprendė, kad atsakovė nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui.

8. Teismo vertinimu nėra nė vieno iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų panaikinti sprendimą, priimtą už akių (atsakovė be svarbių priežasčių laiku nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės neturi įtakos sprendimo, priimto už akių, teisėtumui ir pagrįstumui), todėl atsakovės pareiškimas dėl sprendimo, priimto už akių, peržiūrėjimo negali būti patenkintas, sprendimas, priimtas už akių, nenaikintinas, bylos nagrinėjimas iš esmės neatnaujintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsakovė R. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties. Prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. teismas nesigilino į faktinę situaciją, pateiktus įrodymus, priskaičiuotas palūkanas, atsakovės būseną, kada buvo atsiųstas reikalavimas;

9.2. prašyme peržiūrėti sprendimą už akių buvo nurodyta, jog priskaičiuotos palūkanos už trejus mėnesius sudaro daugiau nei puse paimtos paskolos yra tikrai neprotingai didelės, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Buvo nurodyta, jog po pranešimo pateikimo, padengti vėluojančias įmokas atsakovė nedelsiant sureagavo, bendradarbiavo, sumokėjo, tačiau nepaisant visko kredito sutartis buvo nutraukta. Teismas neanalizavo pateiktų bendravimo su kreditoriais dokumentų, pateiktų dokumentų iš ligoninės bei nevertino bendros atsakovės būklės tuo momentu, kai kreditorius vienašališkai nutraukė sandorį, todėl priimta nutartis, kuria atmetė prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina, o procesas atnaujintinas.

Atsiliepimas

10. Ieškovė UAB „Neo Finance“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. atsakovė, pateiktame atskirajame skunde, nenurodo absoliučiai jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. priimtos nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-3406-868/2020, pagrįstumui ir teisėtumui bei nepateikia visiškai jokių jos nesutikimą su teismo priimta nutartimi pagrindžiančių įrodymų;

10.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. priimta nutartis yra teisinga, protinga bei pagrįsta;

10.3. atsakovė visiškai nepateikia jokių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos šios nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat, nepateikia jokių jos nesutikimą su skundžiama nutartimi pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovės nuomone nėra jokio pagrindo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. priimta nutartis turėtų būti panaikinta bei atnaujintas procesas;

10.4. nėra jokio pagrindo, kodėl turėtų būti stabdomas pradėtas vykdymo procesas bei priverstinis skolos išieškojimas antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje, kadangi vykdomasis raštas buvo išduotas visiškai pagrįstai, atsižvelgiant į tai, jog buvo netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė 2020 m. balandžio 5 d. patikslinto atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje, be kita ko, prašo panaikinti nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi, kuria teismas netenkino jos prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl atskirojo skundo argumentų šiuo aspektu. Tačiau atsakovei išaiškintina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienu iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Pagal CPK 646 straipsnio 1 punktą vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad vykdomasis raštas išduodamas dar neprasidėjus vykdymo procesui, kuriame veikia antstolis, skolininkas, išieškotojas. Tik su vykdomojo rašto pateikimu antstoliui vykdyti prasideda vykdymo procesas, reguliuojamas CPK VI dalies nuostatomis.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

13. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. Bylos duomenis patvirtina, kad atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu už akių teismas ieškinį patenkino visiškai. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 24 punktas, 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Kadangi teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis), dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje šalies informavimas apie pradėtą prieš ją procesą CPK 123 straipsnio 3-4 dalyse nustatyta tvarka yra laikomas teisine fikcija. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 pateiktais išaiškinimais teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas reikšmingas yra sprendžiant dėl prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (nutarties 32 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį grindžia tuo, jog negavusi ieškinio negalėjo tinkamai susipažinti su pateiktais procesiniais dokumentais, bei tinkamai įgyvendinti savo, kaip atsakovės teises ir pareigas, ieškovė žinojo ir galėjo pateikti teismui teisingus jos kontaktus. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė reikalauja delspinigių, kurie jau buvo sumokėti ir palūkanų kurios taip pat buvo tai dienai sumokėtos, neaišku iš kur atsiranda tarpininkavimo mokestis, kuris siekia net per tris tūkstančius eurų. Atsakovės nuomone teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, neįvertino palūkanų ir kitų reikalaujamų sumų neadekvataus reikalaujamo dydžio, nevertino sutarties sąlygų sąžiningumo jos, kaip vartotojos atžvilgiu, todėl 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimas už akių naikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nė vieno iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų panaikinti sprendimą, priimtą už akių. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

17. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

18. Kaip matyti iš atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pareiškėja byloje kelia klausimą dėl palūkanų, tarpininkavimo mokesčio dydžio. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių 2019 m. sausio 9 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K745724997. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą t. y. įsitikino, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis) ir ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 9 746,37 Eur negrąžinto kredito dalį, 390,96 Eur mokėjimo palūkanų, 26,00 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą – 9 746,37 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 3 391,22 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 528,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 550,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Todėl akivaizdu, kad šioje byloje teismas nevykdė pareigos ex officio vertinti šalių sudarytos sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėjo būti nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyti bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o minėtos dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, aplinkybę, kad atsakovė apie pradėtą civilinę bylą informuota CPK 123 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu, sprendžia, kad atsakovės pareiškime nurodyti argumentai gali turėti poveikio priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, dėl ko priimtas sprendimas už akių turi būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas), kad teismas atliktų vartojimo kredito sutarties nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus sąlygų kontrolę ir išsiaiškintų visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinamas atsakovės pareiškimas dėl spendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla perduodama nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės R. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovės R. J. pareiškimą dėl spendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė