- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- eI2-14235-438/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04292-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- O. O. A.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. O. A. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus Reikalų ministerijos 2024 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 24SD17393 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. O. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 24SD17393 (toliau – sprendimas), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – LR, Lietuva) nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2027 m. liepos 22 d. Nurodo, kad netenkinus reikalavimo sprendimą panaikinti, sumažinti sprendimu skirtą draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvą terminą nuo 3 metų iki 1 metų.
Nurodo, kad jis yra Nigerijos pilietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760275274 iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. Atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ, Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 24S132046 jį panaikino. Motyvavo tuo, kad pareiškėjo duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; MB „JamaJama“ (toliau – Bendrovė) 2024 m. sausio mėn. nutraukė su pareiškėju darbo sutartį. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbo laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. sausio 31 d., ir pareiškėjui tik vieną kartą išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 850 Eur.
Paaiškina, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas 2023 m. rugpjūčio 14 d., prieš tai buvo išduotas leidimas galiojantis iki 2023 m. liepos 27 d. Pareiškėjas studijuoja Northamptono universitete (priėmimas patvirtintas 2023 m. gegužės 30 d. sumokėjus dalį mokesčio už mokslus) Jungtinėje Karalystėje. Siekiant suderinti darbą ir studijas, pareiškėjas pateikė 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. lapkričio 30 d. Bendrovei prašymus suteikti jam neapmokamas atostogas bendrai laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Iki darbo sutarties nutraukimo 2024 m. sausio mėn. turėjo galiojančią darbo sutartį su Bendrove. Dėl studijų sudėtingumo nepatenkino Bendrovės lūkesčių, tai sąlygojo darbo sutarties su Bendrove nutraukimą. Pareiškėjas nuo 2022 m. kovo 1 d. vykdo individualią veiklą, savo ekonominius interesus sieja su Lietuva.
Remiasi UTPĮ 133 straipsnio 1 dalies nuostata ir teigia, kad joje numatyta galimybė, o ne privaloma draudimo taikymo norma. Sprendimu taikomas draudimas daro neproporcingą poveikį pareiškėjo gyvenimui, studijoms, darbui, tai yra per griežta sankcija už pateiktus neatitinkančius duomenis. Neįvertintas pareiškėjo sąmoningas elgesys stengtis derinti studijas Northamptono universitete ir darbą Bendrovėje. Neapmokamos atostogos buvo suteiktos siekiant išspręsti šią situaciją, pareiškėjas veikė geros valios pagrindu. Jis neketino apgauti ar piktnaudžiauti savo statusu, bandė suderinti dvi svarbias savo gyvenimo sritis, todėl taikomas 3 metų draudimas atvykti į Lietuvą yra visiškai neproporcingas jo situacijai.
Remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir teigia, kad sprendimas yra nemotyvuotas, nenurodomas faktinis jo pagrindas, o tik blanketiškai pateikiamos UTPĮ nuostatos, jų nesusiejant su faktinėmis aplinkybėmis bei nepaaiškinant, kodėl atitinkamos UTPĮ nuostatos yra taikomos.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas darbo MB „JamaJama“ pagrindu. Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – SODRA) informacinės sistemos duomenimis, asmuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sudarė darbo sutartį, 2024 m. sausio 31 d. sutartis nutraukta, tačiau nuo 2022 m. kovo 1 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Šiuo metu pareiškėjas Lietuvos įmonėse neįdarbintas. Pareiškėjas turėjo Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2024 m. birželio 14 d. turėjo galiojančius leidimus laikinai gyventi. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, taip pat nėra informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvoje.
Tvirtina, kad nustatyta, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, nutraukė darbo sutartį su įmone, tarpininkavusia dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, per visą įdarbinimo laikotarpį tik vieną kartą išmokėtas darbo užmokestis, atitinkantis nurodytą prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte, t. y. pareiškėjas faktiškai įmonėje nedirbo, tačiau nuo 2022 m. kovo 1 d. vykdo individualią veiklą). Todėl pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Nustatytą draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpį vertintina kaip proporcingą, atitinkantį Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
Teigia, jog įvertinus tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvą, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės, daro išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę. Šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS). Asmens duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktu iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.
Remiasi SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto, 24 straipsnio 2 dalies c punkto, Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalių, Kriterijų vertinimo tvarkos 11, 14 punktų nuostatomis. Teigia, kad sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo yra įsiteisėjęs ir nekvestionuojamas, todėl pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą nebėra. Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Migracijos departamento 2024 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 24SD17393. Tačiau įvertinus šio akto turinį, jis laikytinas pranešimu, kuriuo pareiškėjui išsiųstas 2024 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 24S172792. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo turinį bei į tai, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukelia 2024 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 24S172792, ginčo dalyku laikytinas 2024 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 24S172792 (toliau – Sprendimas) teisėtumas ir pagrįstumas.
Nustatyta, kad pareiškėjas yra Nigerijos pilietis, kuris ketindamas dirbti pardavimo vadybininku MB „JamaJama“, 2023 m. liepos 17 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pagal šį prašymą pareiškėjui išduotas leidimai laikinai gyventi, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. Migracijos departamento 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu šis leidimas panaikintas, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir nutraukta darbo sutartis su asmeniu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, yra įteisėjęs, todėl nekvestionuojamas.
Sprendimu, vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).
Pagal UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024).
LVAT laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).
Pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 papunkčiai).
LVAT, įvertinus aptarto reglamentavimo turinį, padarė išvadą, jog vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).
Iš Migracijos departamento 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo turinio nustatyta, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas dėl to, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir su juo nutraukta darbo sutartis.
Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi 2024 m. gegužės 29 d. sprendime dėl leidimo gyventi panaikinimo nustatytomis aplinkybėmis, teigdamas, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš Migracijos departamento nurodytų aplinkybių (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nutraukta darbo sutartis su asmeniu) neseka, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog pagrįsta ir proporcinga nustatyti draudimą atvykti, nes užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas Lietuvoje būtų padaręs nusikalstamas veikas, pažeidęs viešąją tvarką. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, įgyvendindamas savo diskreciją, padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, priimtas Sprendimas užsieniečio atžvilgiu nėra proporcingas, todėl Sprendimo dalis dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama.
Vertinant Sprendimo dalį dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą, teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, kad pagal užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.
LVAT yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024 ).
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nėra priėmęs administracinio sprendimo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, Sprendime taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir proporcingu, nes jis neatitinka Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio ir Kriterijų vertinimo tvarkos reikalavimų, todėl yra naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėjas į bylą pateikė 2024 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. 75, patvirtinantį 23,00 Eur žyminio mokesčio apmokėjimą. Kitų įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas į bylą nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 23,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo O. O. A. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą 2024 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 24S172792.
Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo O. O. A. naudai 23,00 Eur (dvidešimt trys eurai ir 00 centų) sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.