Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą civilinėje byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovei D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui Ž. V. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą civilinėje byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vaikui nuolat augant, jam reikia nuolat keisti rūbus, avalynę, tam būtinos lėšos. Ieškovė yra preliminariai paskaičiavusi, kad vaiko išlaikymui šiuo metu minimaliai reikia apie 500 Eur į mėnesį, iš jų – maistui apie 200 Eur, rūbams, avalynei apie 100 Eur, vaistams, vitaminams apie 100 Eur, komunalinėms išlaidoms apie 50 Eur, kurui apie 50 Eur. Be to sūnus pradeda lankyti karate treniruotes, kurių kaina mėnesiui 45 Eur. Ieškovė šiuo metu yra įsidarbinusi įmonėje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, jos planuojamos mėnesinės pajamos yra 700 Eur. Abu tėvai turi lygiai prisidėti prie vaiko išlaikymo, skirdami po 250 Eur, tačiau šiuo metu visą sumą iš esmės dengia ieškovė, atsakovas papildomai prie vaiko išlaikymo neprisideda, be to yra įsiskolinęs ir už priteistą išlaikymą.

Institucija teikiančios išvados civilinėje byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone atstovė D. L. teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškinio patenkinimui. Siekiant įgyvendinti vaiko interesus mano, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti. Vaiko poreikiai išaugo, pradėjo lankyti mokyklą. Priteistas išlaikymo dydis gali užtikrinti augančio vaiko poreikius.

Atsakovas Ž. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai bei apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytine bylos medžiaga, paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad L. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas Ž. V. ir ieškovė R. T..

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-02-26 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-730-164/2014, nuspręsta iš skolininko Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), išieškoti išlaikymą sūnui L. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2014-02-25 iki sūnaus pilnametystės. R. T., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta sūnui paskirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei nustatyta, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškiniu prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti 250 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovė reikalavimą grindžia padidėjusiais sūnaus poreikiais. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pagerėjimu arba pablogėjimu), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Vertinant šalių nepilnamečio sūnaus L. V. poreikius ir tai, kaip jie pasikeitė nuo 2014-02-26, pažymėtina, kad priimant teismo įsakymą, kuriuo šalių nepilnamečiam sūnui buvo priteistas 115,85 Eur (400 Lt) išlaikymas, šalių nepilnamečiam sūnui tebuvo (duomenys neskelbtini). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vaikams augant, jų poreikiai natūraliai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo išlaikymo vaikui priteisimo praėjo beveik aštuoneri metai, per šį laikotarpį šalių nepilnametis sūnus pradėjo lankyti mokyklą, lanko (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai išaugo jo poreikiai. Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad nuo 2014-02-26 teismo įsakymo priėmimo šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai iš esmės pasikeitė, dėl ko priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas (padidintas), kad atitiktų pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius.

Spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos, teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Išlaidos, reikalingos nepilnamečiam vaikui, turi būti pagrįstos realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų turtine padėtimi. Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su ieškovės nurodytais sūnaus poreikiais: maistui skiriama apie 200 Eur, rūbams, avalynei apie 100 Eur, vaistams, vitaminams apie 100 Eur, komunalinėms išlaidoms apie 50 Eur, kurui apie 50 Eur, (duomenys neskelbtini) treniruotėms - 45 Eur, sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus poreikiams patenkinti yra laikomos protingo ir realaus dydžio.

Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. T. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos atlyginimas už darbą 2021 metais lapkričio mėnesį -1569 Eur, spalio mėnesį -1500 Eur, rugsėjo mėnesį nuo 22 d. iki 30 d. -300,14 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovės vardu registruotas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad ieškovės vardu registruotas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovas registruotų transporto priemonių neturi. Sodros informacinės sistemos duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys yra jauno ir darbingo amžiaus.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas turtinę tėvų padėtį turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie tai, jog jo darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jis turėtų kokių sveikatos sutrikimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra tiek sunki, kad ji negali teikti sūnui jo poreikių atitinkančio išlaikymo.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas daro išvadą, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-02-26 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-730-164/2014, šalių nepilnamečiam sūnui priteistas išlaikymas didintinas iš atsakovo priteisiant po 250 Eur sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra optimalus bei užtikrins šalių nepilnamečio vaiko poreikius bei atsakovo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas minimoje nutartyje pažymėjo, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju 250 Eur išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-09-29).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina ieškovė.

Teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio pakeitimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už išlaidas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-09-02 sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-T-1065-8318 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta 2022-01-19 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 356 Eur.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 36 Eur žyminio mokesčio valstybei. Civilinėje byloje teismas patyrė 7,84 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo. Viso iš atsakovo priteistina 43,84 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei bei 356 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-02-26 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-730-164/2014 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo sūnui L. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2021-09-29) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio sūnaus L. V. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo Ž. V. 43,84 Eur (keturiasdešimt tris eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo Ž. V. 356 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.