Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. K., A. K. ir G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. T. ieškinį atsakovams V. K., G. N., A. K. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.GINČO ESMĖ.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Kartu, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas ištyrė visas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes iš esmės teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad tarp ieškovo Z. T. ir atsakovo A. K. 2009-09-15 sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovas atsakovui paskolino 3 000 EUR, šis įsipareigojo minėtą sumą grąžinti iki 2011-05-15 (I t. b.l. 12). 2011-01-16 paskolos sutartimi ieškovas atsakovui paskolino 42 000 Lt (12147 EUR 2011-01-16 dienos kursu), atsakovas įsipareigojo grąžintini iki 2012-01-16 (I t. b.l. 14). 2010-03-03 paprastuoju vekseliu Nr. VB7-1948, patvirtintu Vilniaus miesto 7-o notarų biuro notarės D. B., atsakovai sutuoktiniai A. K. ir V. K. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui Z. T. 57 924 EUR 2011-03-03 (I t. b.l. 15), kurio pagrindu 2011-04-07 buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. VB7-2488 (I t. b.l. 20). 2010-10-07 paprastuoju vekseliu Nr. VB7-8849, patvirtintu Vilniaus miesto 7-o notarų biuro notarės D. B., atsakovai sutuoktiniai A. K. ir V. K. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui Z. T. 57 985 EUR iki 2011-07-21 (I t. b.l. 145), kurio pagrindu 2011-07-26 buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. VB7-5299 (I t. b.l. 144). Reikalavimas sumokėti 57 924 EUR sumą 2010-03-03 išduoto vekselio pagrindu atsakovams sutuoktiniams buvo įteiktas 2011-03-04 (I t. b.l. 16). Vilniaus miesto 7-o notarų biuro notarės D. B. 2011-04-07 išduoto vykdomojo įrašo Nr. VB7-2488 pagrindu 2011-04-12 užvesta vykdomoji byla dėl priverstinio skolos išieškojimo (I t. b.l. 22). 2011-04-05 buvo sudaryta turto pasidalijimo ir nekilnojamojo daikto dalies dovanojimo sutartis Nr. 2-2767, kuria atsakovai sutuoktiniai pasidalino santuokoje įgytą turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius Klevų g., Čivylių k., Suginčių sen., Molėtų r. sav., sudarė dovanojimo sutartį Nr. 2-2879, kuria atsakovė V. K. dukrai G. N. padovanojo gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, pirtį, kitus statinius ir žemės sklypą, esančius Klevų g. 22, Čivylių k., Suginčių sen., Molėtų r. sav. (I t. b.l. 116-120, 121-135). 2011-04-05 dovanojimo sutartimi atsakovė V. K. padovanojo savo dukrai G. N. žemės sklypą, esantį Izabelinės k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav. (I t. b.l. 89-92, 136-142). Ieškovas reikalavimus reiškė LR CK 6.66 str. pagrindu, ginčydamas atsakovų sutuoktinių kaip skolininkų sudarytus sandorius, nurodydamas, kad jie tokių sandorių sudaryti neprivalėjo, nes sudaryti sandoriai pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises ir skolininkai apie tai žinojo.

Actio Pauliana institutas – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008-12-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012-01-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliantai apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų būtinų actio Pauliano instituto taikymo sąlygų – neįrodytos aplinkybės, kad ieškovo ginčijami sandoriai pažeidė kreditoriaus teises ir, kad atsakovai sudarydami sutartis elgėsi nesąžiningai, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditoriaus teises.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.66 straipsnyje numatytų sąlygų visetas (įskaitant ir ginčijamas sąlygas), kuris yra pagrindas taikyti actio Pauliana institutą, ir pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją.

LR CK 6.66 str. 1 d. nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Minėtame straipsnyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Arba nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau. Be to, skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iš įkeisto turto pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai (CK 4.192 straipsnis). Kreditoriaus interesai gali būti pažeisti ir sutuoktinių bendro turto pasidalijimo sandoriais, sudaromais siekiant išvengti prievolės vykdymo savo kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2008-07-03 apžvalga dėl Lietuvos Teismo praktikos dėl action Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo).

Kolegija pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kurio esmė yra ta, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, ieškovui ir atsakovui (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, jog neįrodyta, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditoriaus interesus. Kaip minėta 2011-04-05 ginčijamų neatlygintinų sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo reikalavimo teisę į atsakovus 115 909 Eur sumai, į atsakovą A. K. papildomai 15 174 Eur sumai, viso 131 083 Eur, kylančiai iš 2009-09-15 paskolos sutarties, 2010-03-03 paprastojo vekselio, 2010-10-07 paprastojo vekselio ir 2011-01-16 paskolos sutarties. Ginčo, kad ieškovas yra atsakovų kreditorius minėtai sumai tarp šalių nėra. Pirmosios instancijos teismas 2012-05-15 sprendime konstatavo, jog sudaryti ginčijami sandoriai (neatlygintinos dovanojimo sutartys) pažeidė kreditoriaus teises, ką patvirtina vykdomojo dokumento Nr. VB7-2488 vykdomojoje byloje Nr. 0012/11/00795 antstolės išduota pažyma apie vykdymo eigą bei išieškotas sumas. Minėtų teismo nustatytų aplinkybių apeliantai nepaneigė. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodė, jog teismas neįvertino byloje esančių kitų įrodymų – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, patvirtinančių, kad atsakvai savo nuosavybėje turi kito brangaus nekilnojamojo turto, kurio vertė yra daug didesnė nei ieškovo turimi piniginiai reikalavimai, bendra tokio turto vertė sudaro 1 354 083 Lt. Pažymėtina, jog apeliantai remiasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kai turto vertė nustatyta 2007 m. Minėtu laikotarpiu nustatyta turto vertė realios turto vertės šioje nagrinėjamoje byloje tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka negali atspindėti. Pagal ieškovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, VĮ „Registrų centras“ duomenis 2012-01-01 masinio vertinimo nustatyta to paties turto vertė mažesnė, sudaro - 729 122 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantė ir jos sutuoktinis nėra viso turto savininkai, dalis apeliantų nurodyto turto priklauso G. N. (I t. b.l. 38-43, 47), todėl tokio turto reali vertė dar mažesnė. Be to VĮ „Registro centras“ duomenimis atsakovai sutuoktiniai išvis nėra nurodyti savininkais pastato, esančio Gulbijų g. 9, D. G. k., Vilniaus r. (I t. b.l. 38-43). Pažymėtina ir tai, jog apeliantų minėtas turtas yra įkeistas kreditoriui AB „DnB NORD bankas“ 2007-09-03 kreditavimo sutarties tinkamo vykdymo užtikrinimui (kreditas suteiktas atsakovams ir atsakovei G. N.), hipoteka įregistruota 2007-09-19. Prievolės įvykdymo terminas 2047-08-26 (I t. b.l. 32-34). 2011-07-04 rašte bankas yra išreiškęs savo nesutikimą prisijungti prie skolos išieškojimo bei nesutikimą, kad įsiskolinimas būtų išieškotas iš bankui įkeisto skolininkų G. N., V. K. ir A. K. nekilnojamojo turto (I t. b.l. 109). Antstolė D. M. vykdydama vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininkų V. K. ir A. K. išieškotojo Z. T. naudai, išduotose pažymose yra nurodžiusi, jog realizuotino atsakovų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų kredito įstaigose į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta (I t. b.l. 108, 194). 2011-12-19 iš skolininkų buvo išieškota tik 1 788,23 Lt. 2011-06-15 rašte patys atsakovai patvirtino, jog piniginių lėšų ir indėlių kredito įstaigose neturi, kilnojamojo turto priklausančio asmeninės nuosavybės teisėmis taip pat neturi (I t. b.l. 112). Įrodymų apie tai, kad atsakovas turi nuolatinį darbą, bei apie gaunamą atlyginimą nėra pateikta. Be to byloje nėra duomenų, jog tokios pajamos būtų skirtos atsiskaitymui su ieškovu. Todėl atsižvelgiant šių aplinkybių visumą, apeliantai neįrodė, jog jų turimo turto pakaktų atsiskaityti su kreditoriumi, akivaizdu, jog ginčijamais sandoriais buvo sumažinta atsakovų turimo turto vertė, todėl teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčijami sandoriai pažeidžia kreditoriaus (ieškovo) teises t.y. atitinka actio Pauliana taikymo antrąją sąlygą.

Apeliantų nurodyta aplinkybė, jog ginčijamais sandoriais perleisto turto dalis buvo pasiūlyta perimti ieškovui, kaip atsakovų kreditorinių įsipareigojimų padengimui, tačiau atsakovas atsisakė, neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokios prievolės įstatymas ieškovui nenumato, be to kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys nesutaria dėl dalies turto vertės, atsakovai turtą įvertino 302 000 Lt verte (I t. b.l. 175-179), ieškovo vertinimu turto vertė yra 122 000 Lt (I t. b.l. 180-183), nurodė, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis turto vertė tik 88 467 Lt. Todėl ieškovas turėjo teisę tokio pasiūlymo nepriimti.

Kai actio Pauliana pagrindu ginčijamas neatlygintinas sandoris (kaip nagrinėjamu atveju yra ginčijamos dovanojimo sutartys (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) kitos sandorio šalies (trečiojo asmens, nagrinėjamu atveju atsakovės G. N., V. K.) sąžiningumas reikšmės neturi – tokį sandorį galima pripažinti negaliojančiu net ir tuo atveju, kai kita sandorio šalis buvo sąžininga (CK 6.66 straipsnio 2 dalis) (LietuvosAukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kaip minėta nagrinėjamu atveju atsakovų kaip apdovanotųjų sąžiningumas ar nesąžiningumas nenustatinėjamas. Apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad atsakovų, kaip turto dovanotojų veiksmai vertintini nesąžiningi CK 6.67 str. 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos pagrindu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, prisiimtus įsipareigojimus kreditoriui (ieškovui), jų dydį, taip pat kitus kreditorius, apsunkintą skolininkų turtą (hipoteka), skolininkai sudarydami ginčijamus neatlygintinus sandorius žinojo, jog tokie sandoriai gali pabloginti jų turtinę padėtį t.y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ir perleido iš esmės vienintelį neapsunkintą turtą. Be to pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad skolininkas buvo nesąžiningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Taigi atsakovo A. K. sudariusio dovanojimo sandorį su savo sutuoktine atsakove V. K. bei atsakovės V. K. sudariusios dovanojimo sutartį su savo dukra G. N., nesąžiningumas preziumuojamas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo apeliantams netenkintinas.

LR CPK 95 str. reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis minėtu straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 str. 2 d., teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio skundo padavimas nereiškia piktnaudžiavimo teise, apeliantai (skolininkai) pateikė apeliacinė skundą įgyvendindami teisę į apeliaciją. Duomenų, kad apeliantai piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis ar siektų vilkinti procesą byloje nėra. Apeliantų skundo netenkinamas savaime nesudaro prielaidų teigti, jog apeliantai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti procesą. Todėl ieškovo prašymas paskirti apeliantams 5 000 Lt baudą už aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą netenkinamas.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir joms taikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 2 420 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teismas vadovaujantis CPK 98 str. 2d., 2004 m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgiant į ieškovo į bylą teiktus procesinius dokumentus (atsiliepimas į apeliacinį skundą), kartu atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijumi priteistina iš apeliantų 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų V. K., A. K. ir G. N. 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Z. T. naudai.